- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-208-153/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- E. M.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2860-813/2012 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. M. su ieškiniu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-69-217/2011, nustatytą nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) su ieškovu, priteisti iš atsakovės E. M. nepilnamečių vaikų išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos civilinėje byloje nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu. Prašymą motyvavo būtinumu apginti vaikų interesus, nes jų motina atsakovė kartu su savo sugyventiniu prieš vaikus naudoja smurtą, nepakankamai jais rūpinasi. Šiuo metu vaikai A. ir A. M. faktiškai yra pas ieškovą ir nenori grįžti pas atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas, pavedė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, ar ieškovas užtikrina visapusišką ir pilnavertę sūnų priežiūrą, tinkamą ugdymą bei auklėjimą; sustabdė 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo c.b. Nr. 2-69-217/2011 dalies vykdymą dėl išlaikymo vaikams A. M. ir A. M. priteisimo iš ieškovo.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, leidžiant jai su vaikais išvykti nuolatiniam gyvenimui į kitą valstybę. Pokalbių su vaikais metu ieškovas iš vaikų sužinojo, jog atsakovės sugyventinis prieš vaikus smurtauja, o atsakovė savo vaikų neužstoja, pati prisideda agresyviu elgesiu su vaikais. Vaikai aprengti išaugtais rūbais, per mažais batais, jiems įduoti neskalbti ir išaugti drabužiai. Vaikai išsipasakojo, jog gyvendami su motina gavo valgyti tik bulves su grybais, be daržovių, atsisakė grįžti pas motiną, teigė norintys ir toliau gyventi su ieškovu ir jo drauge J. M., kurią vadina „mama“. Atsakovė ir jos sugyventinis ignoruoja ieškovo klausimus dėl brutalaus elgesio su vaikais, grasinamai reikalauja grąžinti vaikus. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes vaikams tikėtinai daroma įtaka, nepagrįstai formuojamas neigiamas tėvo įvaizdis ir tokiems santykiams besitęsiant - vaikai gali vis mažiau norėti ar bijoti bendrauti su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėtų daryti žalingą poveikį sūnums, netinkamai su jais elgtis, kad yra nepajėgus psichologiškai ar fiziškai tinkamai sūnus auklėti ir auginti. Nepaneigta, jog ieškovas turi visas sąlygas užtikrinti vaikams sveiką, normalų ir saugų gyvenimą, nes turi butą, individualų verslą, užsienio valstybėje turi nekilnojamojo turto, Anglijoje yra įrašęs vaikus į mokyklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį. Apeliantė su teismo nutartimi nesutiko ir laikė ją neteisėta bei nepagrįsta dėl šių motyvų:
1. Ieškovo nurodyti faktai, kuriais remdamasis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neatitinka realios tikrovės. Vaikai yra aprūpinti ir patenkinti gyvenimu, lankė mokyklą. Ieškovui bendravimui su vaikais kliūčių nebuvo daroma, ieškovas ėmėsi veiksmų iš keršto, atsakovei susiradus sugyventinį;
2. Ieškovas apgaulės būdu paėmė vaikus ir jų negrąžina, todėl buvo kreiptasi į Airijos institucijas dėl pagrobtų vaikų grąžinimo vadovaujantis Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo;
3. Ieškovo teiginiai, kad vaikai yra apleisti, neprižiūrėti ir ligoti, yra nepagrįsti. Įrodymai iš vaikų mokyklų patvirtina, kad vaikai lanko mokyklas, skundų iš vaikus mokančių mokytojų dėl jų sveikatos, aprangos ar netinkamo maitinimo nėra. Vaikams sudarytos puikios gyvenimo ir mokymosi sąlygos, jie aprūpinti gyvenamuoju plotu, atsakovė nurodė, kad ji gauna pastovias pajamas;
4. Ieškovo teiginiai, kad vaikai maitinami vien grybais yra absurdiški, gaunamos pajamos leidžia neriboti galimybių maisto produktams, todėl vaikai yra aprūpinti visaverčiu maistu;
5. Ieškovui žinoma, kad sūnus Andrius tuštinasi į kelnes ne iš baimės, bet dėl ligos, dėl ko ant jo odos atsiranda žaizdos. Liga yra gydoma apie pusantrų metų;
6. Teismas neatsižvelgė į kiekvienos iš šalių galimybes bei šeimos aplinkos sąlygas, nenustatė vaiko prisirišimo laipsnio, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir asmenybės bruožus;
7. Nėra jokios realios grėsmės vaikų ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atstovė I. K. prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išklausyti šalių nepilnamečiai vaikai patvirtino, kad prieš juos buvo naudojamas fizinis smurtas, tiek iš atsakovės, tiek iš jos sugyventinio pusės. Vaikai yra tokio amžiaus, kurie sugeba išreikšti savo norą, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu ir nenorą grįžti pas atsakovę. Teismui buvo pateiktas ieškovo pokalbio su atsakovės sugyventiniu T. T. 2012-06-27 darytas garso įrašas ir šio įrašo suvestinė, kuris patvirtina, kad yra duomenų apie atsakovės galimai netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu ir apie galimą atsakovės ir jos sugyventinio smurto prieš vaikus naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo yra šeimos byla. Šeimos byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą privalo būti aktyvus. Pagal CPK 376 straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas šeimos bylose reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 str. 2 d.), specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Labiausiai pažeidžiamų šeimos narių vaikų teisėtų interesų apsauga reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.
Taikant CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į vaiko, sugebančio išreikšti savo pažiūras, norus, į kuriuos atsižvelgiama tuo atveju, jeigu įvertinus juos, nustatoma, jog jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 str., 3.174 str. 2 d.). Vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų A. ir A. nuolatinė gyvenamoji vieta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimu (c.b. Nr. 2-69-217/2011) buvo nustatyta su jų motina atsakove. Laikinųjų apsaugos priemonių pagalba laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo byloje, vaikų gyvenamoji vieta buvo pakeista ir nustatyta su ieškovu. Pagrindinis motyvas, lėmęs tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą - būtinybė šalių vaikams užtikrinti saugią, stabilią aplinką, apsaugant juos nuo galimo atsakovės ar jos sugyventinio fizinio smurto. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik vienos šalies - ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais bei jo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, ieškovo sugyventinės liudytojos J. M. parodymais, nepilnamečių vaikų A. ir A. apklausos metu nustatytomis aplinkybėmis bei jų išreikštu noru gyventi su ieškovu. Teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atsakovė, nei jos atstovas nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kad ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, neįvardijo konkrečios ieškovo gyvenamosios vietos. Aplinkybę, kad ieškovas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) , kuri taip pat nurodyta ir ieškinio pareiškime, negyvena, patvirtina byloje pateikta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma (b.l. 7). Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad gyvena Anglijoje, tačiau gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Pirmosios instancijos teismas ieškovo gyvenamosios vietos nenustatė. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant Anglijoje, nežinant jų adreso, teismo nustatytas įpareigojimas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, ar ieškovas užtikrina visapusišką ir pilnavertę sūnų priežiūrą ir tinkamą ugdymą bei auklėjimą, realiai negali būti įvykdytas. Ieškovas teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms, jog jo turtinė padėtis leidžia vaikams teikti tinkamą aprūpinimą, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai lanko mokyklą, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.) Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino svarbių aplinkybių, būtinų nagrinėjam klausimui dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tinkamai išspręsti: vaikų gyvenamosios vietos, vaikų gyvenimo sąlygų, ieškovo finansinių galimybių teikti vaikams tinkamą aprūpinimą ir pan. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kuriais remdamasis, apeliacinės instancijos teismas galėtų konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvimą ar nebuvimą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012-12-12 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-2860-813/2012 nagrinėjimą iki tol, kol Airijos kompetentingas teismas išnagrinės bylą dėl šalių vaikų A. ir A. pagrobimo bei jų grąžinimo. Iš byloje atsakovės atstovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad į Airijos institucijas dėl pagrobtų vaikų grąžinimo, vadovaudamasi Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo, atsakovė kreipėsi 2012-09-26, t.y. dar iki ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo padavimo. Pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nebuvo bandoma įteisinti neteisėtus vaikų pagrobimo veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės E. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.