- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- AS-469-295-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A.M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A.M. 2006-03-24 skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 296798,22 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybę vietoj butų Bokšto g. 9-2, 2a, 5 skirti jai suremontuotą butą Senamiestyje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 31 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Teismas nurodė, jog A.M. siekia, kad jai būtų atlyginta Vilniaus miesto savivaldybės padaryta žala (reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę skirti suremontuotą butą Senamiestyje kyla iš ginčo dėl žalos atlyginimo), pareiškėjos teigimu, žala jai padaryta Vilniaus miesto valdybai 1995-03-30 priėmus potvarkį Nr.838V, taip pat atlikus kitus neteisėtus veiksmus, susijusius su leidimu 305-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai panaudoti savo lėšas remontuoti pastatą, esantį Bokšto g. 9, Vilniuje. Kadangi visus minėtus veiksmus, su kuriais A.M. sieja žalos atsiradimą, Vilniaus miesto savivaldybė atliko realizuodama ne viešojo administravimo įgaliojimus, o įgyvendindama pastato, esančio Bokšto g. 9, Vilniuje, savininko teises bei veikdama kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, teismo konstatavimu, keliamas ginčas yra civilinės teisinės prigimties, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - perduoti specialiai teisėjų kolegijai išspręsti bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, jos skundą priimant. Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Skunde pažymima, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkis Nr. 838V, priimtas vykdant įstatymo suteiktas vykdomosios valdžios funkcijas, Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinas individualiu teisės aktu viešojo administravimo srityje. Jis pripažintas neteisėtu Vilniaus apygardos teismo 2003-07-09 sprendimu, todėl su atsakovu atsirado teisiniai santykiai, reguliuojami Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Žalos atlyginimo bylos pagal šį straipsnį, pareiškėjos teigimu, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 3 p., 18 str. 2 d. 5 p.; prof. V.Mikelėno išaiškinimas „Civilinio kodekso komentare“). Pareiškėja pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas numatytas Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje, todėl Vilniaus apygardos teismas reikalavimo dėl šios žalos atlyginimo nagrinėti negali. Kad išvengti bylos vilkinimo, pareiškėja prašo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, klausimą perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai (analogiško turinio bylą Nr. A11-291-020 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs 2002 m. birželio 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Šiuo atveju turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimą pareiškėja prašo priteisti, padaryta, pareiškėjos teigimu, neteisėtais Vilniaus miesto valdybos veiksmais 1995-03-30 priimant potvarkį Nr.838V, taip pat vėlesniais veiksmais, susijusiais su leidimu 305-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai panaudoti savo lėšas remontuojant pastatą, esantį Bokšto g. 9, Vilniuje.
Vietos savivaldos institucijos ne tik priima aktus bei atlieka veiksmus viešojo administravimo srityje, bet ir vykdo ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Būtent su pastarąja veikla yra susiję ir pareiškėjos nurodomi atsakovės veiksmai, kuriais, jos teigimu, jai padaryta žala. Administraciniuose teismuose, kaip minėta, nagrinėjami ginčai tik dėl vietos savivaldos institucijų viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę vietoj butų Bokšto g. 9-2, 2a, 5 skirti jai suremontuotą butą Senamiestyje, susijęs su reikalavimu dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat kyla iš savivaldybės veiklos civilinių teisinių santykių srityje, nekilnojamojo turto valdymo. Iš esmės šie reikalavimai vertintini kaip priešiniai civiliniai teisiniai reikalavimai pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl butų perleidimo sandorių pripažinimo neteisėtais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui, išaiškindamas, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo ir Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo skirti suremontuotą butą Senamiestyje gali būti pateiktas Vilniaus apygardos teismui, naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A.M. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.