- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-29-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00147-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. L. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 500 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 10.15 val. leido dirbti – įmonės teritorijoje rūšiuoti plėvelę S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir priimti naują – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nesutinka su apylinkės teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog S. K. ir A. K. aiškino, kad jie tą dieną atėjo ir laukė įmonės vadovo dėl sutarties pasirašymo, A. K. ir S. K. dirbo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o jų darbas buvo suderintas su įmonės vadovybe, teigia, kad jos neatitinka tikrovės ir turi būti vertinamos kritiškai. Cituoja S. K. ir A. K. parodymus, nurodo, kad juos patvirtina ir liudytojais apklaustų V. K. ir V. N. parodymai. Pažymi, kad tiek surašant protokolą, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad liudytojų S. K. ir A. K. nepažinojo, iki teismo nematė, su jais nebendravo ir jiems dirbti neleido. Byloje nesurinkta jokių tokius jo teiginius paneigiančių įrodymų. Taigi, teismo motyvai, kad S. K. ir A. K. darbas buvo suderintas su įmonės vadovybe neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje S. K., A. K. ir V. K. patvirtino, kad S. K. ir A. K. V. N. nepažįsta, su juo susitikę nebuvo ir nebendravo, todėl akivaizdu, jog su V. K. ir A. K. niekas nesitarė dėl darbo ir dirbti, ar pasibandyti dirbti, neleido. Vien ta aplinkybė, kad S. K. ir A. K. kalbėjo su V. K. ir tarėsi pabandyti dirbti ir V. K. savo iniciatyva pasikvietė brolį ir S. K., negali būti pagrindu skirti nuobaudą jam. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, kaip įmonės vadovas, atsakingas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje dirbo S. K. ir A. K., su kuriais teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Teigia, kad tokie teismo teiginiai nepagrįsti. Pažymi, kad teismas nenustatė visų administracinio nusižengimo požymių. Nei S. K., nei A. K. įmonėje dirbti nepradėjo. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) yra gamybinė įmonė, gaminanti (duomenys neskelbtini). Gamyba negalima be elektros. Nuo 2020 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl tuo metu (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė. (duomenys neskelbtini) direktorius ir administratorė dirbo nuotoliniu būdu, (duomenys neskelbtini) patalpos buvo užrakintos (dėl to net protokolas šioje byloje buvo surašytas lauke). Įmonės teritorija neaptverta ir į ją gali patekti bet kas. (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. K. ir R. D. buvo atvykę surinkti vėjo išbarstytos plėvelės. Todėl S. K. ir A. K. ne tik nebuvo susitarę dėl darbo, bet tuo metu net ir negalėjo dirbti įmonėje dėl akivaizdžių priežasčių – elektros energijos atjungimo. Tarp (duomenys neskelbtini), S. K. ir A. K. nėra jokių santykių, kurie turėtų darbo sutarties požymių. Nebuvo jokio susitarimo ar leidimo dirbti, atitinkamai negalėjo būti pažeista ir darbo sutarties sudarymo tvarka. Teigia, kad jo kaltės nėra nei tyčios, nei neatsargumo forma. Nepagrįsto pasitikėjimo šioje situacijoje nėra, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis negalėjo numatyti, jog V. K. pasikvies savo brolį ir S. K. į darbo vietą, kad jie pabandytų dirbti, kai tokio susitarimo nei su įmonės vadovu, nei su akcininko atstovu nebuvo. Jo veiksmuose taip pat nėra nerūpestingumo. Nors įmonės vadovui ir yra keliami aukštesni standartai, tačiau įmonės vadovas nėra aiškiaregys, kuris galėtų numatyti ir nuspėti kitų žmonių (darbuotojų) veiksmus. Jis S. K. ir A. K. nepažinojo, su jais dėl darbo nesitarė, darbuotojui V. K. nebuvo pavesta ieškoti naujų darbuotojų. Tuo metu įmonė net nevykdė veiklos, todėl nėra jokių abejonių, jog nei pagal nustatytas aplinkybes, nei pagal asmenines savybes jis negalėjo numatyti, jog V. K. pasikvies savo brolį su drauge pabandyti dirbti. Kadangi tokios aplinkybės numatyti neįmanoma, todėl nėra ir jo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje darbo inspekcijos pareigūnai neperspėjo apie daromą vaizdo įrašą, apie tai turimą teisę būti nefilmuojamam (teisė į atvaizdą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnis) bei neprašė ir neklausė sutikimo dėl daromo vaizdo įrašo. Pažymi, kad 2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu į advokato L. J. klausimą, ar perspėjo apie filmavimą, darbo inspekcijos pareigūnai atsakė skirtingai. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių darbo inspekcijos pareigūnų parodymų prieštaringumo visus darbo inspekcijos pareigūnų paaiškinimus reikėtų vertinti itin kritiškai. Be to, kadangi darbo inspekcijos pareigūnai nepranešė apie daromą vaizdo įrašą, buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą ir teisė į atvaizdą, todėl vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju A. L. nuobauda buvo skirta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris įvardijamas, kaip nelegalus darbas, padarymą.
6. DK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
7. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
8. Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. L. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad A. L. kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad A. L. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apylinkės teismo nutarimu, nėra pagrindas jį pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
10. A. L. savo kaltę dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo neigė. Tiek apklausos, vykusios pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. įmonėje nebuvo, S. K. ir A. K. nepažįsta, dėl darbo su jais nesitarė ir jiems dirbti neleido. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl tuo metu (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė. Jis ir administratorė dirbo nuotoliniu būdu, (duomenys neskelbtini) patalpos buvo užrakintos. Nagrinėjamu atveju įmonėje dirbo tik du darbuotojai - V. K. ir R. D., kurie, jo paliepimu, buvo atvykę surinkti vėjo išbarstytos plėvelės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos A. L. teiginius. Tai, kad jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą patvirtina Darbo inspekcijos pareigūnų D. D. ir A. R. parodymai, jų darytas vaizdo įrašas, 2020 m. rugsėjo 21 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), VSDFV informacinės sistemos duomenys, liudytojų, V. K. ir S. K. parodymai.
10.1. Liudytojas D. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir rado ten dirbančius S. K. bei A. K., su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys. Įmonė vykdė veiklą, nes S. K., A. K. bei (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. K. ir R. D. buvo nuo darbo purvinais drabužiais. S. K. buvo apsirengusi darbo rūbais, turėjo darbo įrankį – peilį.
10.2. Liudytoja A. R. apylinkės teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. tikrino (duomenys neskelbtini) dėl nelegalaus darbo, nes buvo gautas skundas, kad įmonėje įdarbinti nelegalūs asmenys ir kad viskam vadovauja V.. Užfiksavo dirbančius (duomenys neskelbtini) darbuotojus R. D. ir V. K.. Šalia jų buvo S. K. ir A. K., kurie rūšiavo ir pjaustė plėveles. Jie buvo apsirengę darbo drabužiais, išsitepę, mūvėjo darbines pirštines, buvo apsiavę darbiniais batais.
10.3. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 21 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriant skundą dėl galimai dirbamo nelegalaus darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) š.m. rugsėjo 1 d. apie 10 val. 15 min. buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu užfiksuoti du (duomenys neskelbtini) darbuotojai: R. D. ir V. K.. Taip pat įmonės teritorijoje užfiksuoti du asmenys kartu rūšiuojantys plastikines plėveles, nustatyta, kad tai S. K. ir A. K., abu asmenys žodžiu ir raštu paaiškino, kad jie čia atvyko apie 8.30 val. ir padeda kitiems darbuotojams dirbti, čia atvyko pabandyti pjaustyti plėvelės ir laukia direktoriaus. Pastebėta, kad darbuotojai buvo su darbo drabužiais, pirštinėmis, darbiniais batais, išsitepę. V. K. nurodė, kad su vadovais buvo derintas šis veiksmas. Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad direktorius A. L. leido dirbti darbuotojams S. K. ir A. K., nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios.
10.4. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus matyti, kad S. K. ir A. K. šioje įmonėje nedirba.
10.5. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti S. K. ir A. K.. Jų dėvimi drabužiai purvini, abu dėvi darbines pirštines, S. K. rankoje laiko peilį. S. K. nurodė, kad įmonėje nedirba, tik padeda kitiems dviem darbuotojams. A. K. paaiškino, kad čia yra atvykęs pirmą dieną. V. K. nurodė, kad S. K. ir A. K. atvyko pabandyti dirbti, kad viskas suderinta su direktoriumi V.. A. K. nurodė, kad direktoriaus nebuvo sutikę.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir A. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pabadyti dirbti. Ji (duomenys neskelbtini) teritorijoje rūšiavo plėvelę, ją pjaustė, buvo apsirengusi savo darbiniais rūbais. V. K. pasakė kaip rūšiuoti plėvelę ir davė peilį.
10.7. Liudytoju apklaustas V. K. patvirtino, kad A. K. ir S. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. pademonstravo kaip vyksta darbas, davė S. K. peilį, kuri buvo su darbiniais rūbais ir darbinėmis pirštinėmis.
10.8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra visi aukščiau nurodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. S. K. ir A. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. nuo maždaug 8.30 val. iki 10.15 val. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai – įmonės teritorijoje rūšiavo plėvelę, su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jų priėmimą dirbti. Nors liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko nedirbo ir su S. K. tik pakilojo plėvelę, tačiau šiuos jo parodymus paneigia aukščiau išdėstytų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. L. asmenų įdarbinimo funkciją būtų delegavęs kuriam nors kitam įmonės darbuotojui, todėl būtent jis yra atsakingas už nelegalaus darbo vykdymą įmonėje. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, net ir nustačius, kad dėl S. K. ir A. K. įdarbinimo buvo susitarta su V. N., tai jo atsakomybės nešalintų. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, A. L. nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad jo įmonėje asmenys dirbtų legaliai, taigi administracinį nusižengimą padarė neveikimu, dėl nerūpestingumo. A. L., ginčydamas savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra aiškiaregys ir negalėjo numatyti, kad V. K. pasikvies savo brolį su drauge pabandyti dirbti. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos jo teiginius. Pažymėtina, kad A. L., kaip įmonės direktorius, turi pareigą užtikrinti kiekvieno savo darbuotojo kontrolę, įsitikinti, kad jie nesiima jokių savavališkų veiksmų. Kaip matyti iš A. L. parodymų, jis pats V. K. ir R. D. 2020 m. rugsėjo 1 d. paprašė nuvykti į įmonės teritoriją surinkti vėjo išmėtytų plėvelių, nors įmonė, jo teigimu, tuo metu veiklos ir nevykdė, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patikrinti, ar darbuotojai tikrai yra darbo vietoje, ar atlieka jiems pavestą darbą ir, ar jis atliekamas tinkamai, ar įmonės teritorijoje nėra pašalinių asmenų, taigi buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. pripažino kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar buvo padarytas aptariamas administracinis nusižengimas, pagrįstai nesirėmė S. K. ir A. K. duotais parodymais, jog jie atvyko į (duomenys neskelbtini) ne dirbti, o tartis dėl įdarbinimo ir laukė vadovo, nes bylos duomenimis nei A. L., nei V. K. minimas V. N., kuris nėra atsakingas už asmenų įdarbinimą įmonėje, į ją atvykti tą dieną net neketino.
12. A. L. apeliaciniame skunde teigiama, jog darbo inspekcijos pareigūnai, nepranešdami apie daromą vaizdo įrašą pažeidė teisę į privatų gyvenimą ir teisę į atvaizdą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu paklausus pareigūnų, ar jie perspėjo apie filmavimą, jie atsakė skirtingai. Mano, jog dėl šios priežasties pareigūnų duotus paaiškinimus reikėtų vertinti kritiškai. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad nei vienas į įmonės teritoriją atvykęs darbo inspekcijos pareigūnas joje esančių asmenų neįspėjo, jog jie yra filmuojami, tačiau tai šiuo atveju nėra laikytina pažeidimu, kadangi tokiais veiksmais pareigūnai tiesiog siekė užfiksuoti daromą administracinį nusižengimą. Be kita ko, pažymėtina, jog šis vaizdo įrašas yra naudojamas tik kaip įrodymas byloje, jame užfiksuotų asmenų atvaizdai niekur nebuvo panaudoti, todėl asmenų teisė į atvaizdą nebuvo pažeista. A. L. apeliaciniame skunde teisingai pastebima, jog 2020 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu apklausiamas D. D. nurodė, kad asmenų, apie tai, kad jie bus filmuojami neįspėjo, o A. R. teigė, kad įspėjo. Tačiau, vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo jų duotus paaiškinimus laikyti nepatikimais ir atmesti. Be to, minėti liudytojai parodymus teisme davė praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, todėl akivaizdu, jog kai kurių detalių galėjo gerai neprisiminti ar jas nurodyti netiksliai.
13. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. L. buvo skirta 1 500 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. L. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei sunkinančiu, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, jis neteistas, dirba, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatuoja, kad jam paskirta bauda, kuri yra artima minimaliai, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui. Jos švelninti pagrindo nėra.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.