- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-603-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01282-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2639-528/2013 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei R. L., išvadą teikiančios institucijos byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir kt. 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę R. L. gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo dienos; įpareigoti atsakovę R. L. nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas sprendimas byloje. Nurodė, kad atsakovė savo elgesiu pažeidžia tiek vaikų, tiek ieškovo interesus. Atsakovė 2012 m. lapkričio 30 d. atvyko į ieškovo ir šalių vaikų gyvenamąją vietą ir inicijavo dar vieną konfliktą, kurio metu nepilnamečio vaiko akivaizdoje prieš ieškovą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. smūgiavo rankomis ieškovui į galvos sritį, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino imituoti jo nusikalstamą veiką, dėl ko būtų pradėta baudžiamoji byla. Atsakovė nuolat be jokio pagrindo kelia konfliktus, naudoja fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, melagingai kaltina ieškovą smurto naudojimu prieš ją, nors pati save susižaloja ir tik tuomet kreipiasi į policijos pareigūnus. Nepilnametis vaikas dėl atsakovės katės artimoje aplinkoje patiria nuolatinį smurtą. Byloje pateikta vaizdo ir garso medžiaga patvirtina amoralų atsakovės elgesį vaikų ir sutuoktinio atžvilgiu. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nustatyta, kad nepilnametis sūnus K. raštu yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu. Atsakovei atvykus į šeimos namus sūnus stengiasi išvengti bendravimo su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindinė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių priežastis yra tai, jog atsakovė savo elgesiu pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko K. L. interesus. Tačiau iš pateiktų įrodymų (CD laikmenos), nenustatyta, jog atsakovė R. L. savo elgesiu pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė R. L. vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ar fizinį smurtą ar neprižiūri šalių nepilnamečio vaiko. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apsilankymo pas ieškovą ir vaikus metu, vaiko akivaizdoje, nuolat jį žemino kreipdamasi į jį necenzūriniais žodžiais, nepatvirtinti jokiais duomenimis. Taip pat ieškovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog atsakovė naudoja fizinį ar psichologinį smurtą paties ieškovo atžvilgiu. Iš Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šalių santykiai konfliktiški. Šiame suaugusių asmenų konflikte dalyvauja ir nepilnamečiai vaikai. Iš kartu su ieškiniu teismui pateiktų duomenų apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, teismas padarė išvadą, kad jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys be šio turto turi dar ir kitas gyvenamasis patalpas, kuriose yra galimybės gyventi. Todėl ieškovas, jausdamas diskomfortą gyvenant kartu su atsakove, turi galimybę gyventi kitose gyvenamosiose patalpose. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovo pateiktas prašymas yra kitaip suformuluotas 2012 m. spalio 5 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurio yra nutartį priėmęs Kauno rajono apylinkės teismas, bei kurios pagrįstumą turi patikrinti Kauno apygardos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Be to, teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios nebuvo ieškovui žinomos 2012 m. spalio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas turėjo atsižvelgti, jog ieškovo 2012 m. gruodžio 14 d. prašymas buvo paremtas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertinamos pirminiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateiktas garso įrašas patvirtina kaip atsakovė 2012 m. lapkričio 30 d. vakarą prieš nepilnametį sūnų panaudojo smurtą, t. y. išvadino jį rusiškais necenzūriniais žodžiais. Teismas taip pat nevertino ieškovo prie prašymo pridėtų kitų teisėtvarkos institucijų nutarčių, kurios patvirtina nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo faktus. Be to, teismui pateiktame garso įraše užfiksuotas atsakovės psichologinis ir fizinis smurtas prieš ieškovą. Teismas nevertino, jog atsakovė mėgindama išprovokuoti ieškovą vadino jį necenzūriniais žodžiais. Taigi, apelianto nuomone, šiuo atveju į bylą yra pateikta pakankamai daug įrodymų, grindžiančių neteisėtą atsakovės elgesį tiek sutuoktinio, tiek vaikų atžvilgiu. Akivaizdūs įrodymai, galintys pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, yra vaikų, kurių teisės ir yra pažeidžiamos, liudijimai.
2. Ieškovas su vaikais neturi galimybės gyventi kituose šeimos butuose, kadangi šie butai yra išnuomoti. Atsakovei atvykus ir pradėjus smurtauti prieš ieškovą ir vaikus, jiems tenka išeiti iš namų ir apsigyventi viešbutyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Atsakovė sutinka su skundžiama teismo nutartimi ir joje išdėstytais motyvais. Atskirajame skunde pateikti motyvai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir tik pakartoja ankstesnius ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo pastangos, rasti atsakovės pažeidimų vaikų atžvilgiu, yra paremtos tiesioginiu, vaikų interesų pažeidimu, jo paties veiksmais. Neabejotina, kad niekas negali žeisti vaikų labiau, nei, kad ieškovo veiksmai išmetant jų mamos daiktus iš namų, pakeičiant namų spynas, įrengiant saugos sistemas, kad mama į namus nepatektų, įrengiant namuose vaizdo kameras, pasiklausymo ir sekimo įrangą. Teismo nutartis, draudžianti atsakovei lankytis namuose, ieškovui reikalinga kaip jo elgesio pateisinimas, o ne vaikų interesų apsauga.
2. Atsakovės nuomone, jos santykiai su sūnumi yra tokie, kokie buvo visada. Atsakovė sužinojusi, kad sūnaus matematikos pažymiai yra labai silpni, su juo apie tai kalbėjosi, tuo tarpu ieškovas iš bet kokios gyvenimiškos situacijos siekdamas gauti menamų įrodymų, pradėjo atsakovę varyti iš namų, pats nesėkmingai bandė sukelti konfliktą, o dabar spekuliuoja žodžiais, teikdamas nepagrįstus prašymus dėl atsakovės iškeldinimo iš namų. Vaikai savo požiūrį į mamą ir bendravimo su ja toną, tikėtina siekdami įsiteikti tėvui, pakeičia tik tada, kai motinos bendravime su vaikais dalyvauja ieškovas. Ieškovas, demonstruodamas savo finansines galimybes, prasidėjus ginčui teisme, su vaikais iš Lietuvos išvyksta per visas metines šventes, atostogas ir papildomai kelis kartus mokslo metų bėgyje. Tokiais veiksmais ieškovas siekia įgyti vaikų palankumą, užkirsdamas motinos pilnavertį bendravimą su vaikais.
3. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė pažeidžia savo vaikų interesus, arba, kad jos ir vaikų santykiai yra blogi. Priešingai, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė sutaria su savo vaikais ir jais rūpinasi, tik vaikams sunku išmokti mylėti kiekvieną iš tėvų atskirai. Aplinkybes, kad atsakovė puikiai sutaria su savo dukra ir kartu su ja atostogavo, o susirgusiam sūnui skambina kiekvieną dieną ir domisi jo sveikata, žodžiu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtino pats ieškovas.
4. Atsakovė sutinka su teismo argumentu, kad ieškovo dispozicijoje yra du, geri, nauji butai (duomenys neskelbtini), kuriuose ieškovas seniai būtų apsigyvenęs, jeigu gyvenimas name, būtų pavojingas tiek jam, tiek vaikams. Kadangi realios grėsmės nei turtinėms nei neturtinėms nepilnamečio vaiko ar ieškovo teisėms ir interesams nėra, todėl ieškovas ir nesprendžia klausimo dėl apsigyvenimo kitame šeimai priklausančiame būste ar apsigyvenimo atskirai tame pačiame, bet didžiuliame, 18 kambarių turinčiame name.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra įpareigojimas, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui prašymą dėl įpareigojimo atsakovei gyventi skyriumi ir įpareigojimo atsakovei nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį grindė tuo, kad ieškovė jo ir vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, kelia konfliktus, elgiasi amoraliai, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus (suformuotos civilinės bylos dalis, t. 2, b. l. 11-16). Apelianto skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo atsižvelgtina į tai, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina nuolatinį, sistemingą atsakovo smurtavimą prieš šeimos narius. Ši aplinkybė reikšminga vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę jų proporcingumo ir būtinumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl minėto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš ieškovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad atsakovė savo elgesiu pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ar fizinį smurtą ar neprižiūri šalių nepilnamečio vaiko. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apsilankymo pas ieškovą ir vaikus metu, vaiko akivaizdoje, nuolat jį žemino kreipdamasi į jį necenzūriniais žodžiais, nepatvirtinti jokiais duomenimis. Taip pat ieškovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog atsakovė naudoja fizinį ar psichologinį smurtą paties ieškovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, apeliantas nepaneigė ir atskirojo skundo argumentais, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog neįpareigojus atsakovės gyventi skyrium būtų pažeisti ieškovo ar šalių vaikų interesai. Kaip patvirtina bylos duomenys, sutuoktiniai negerbia vienas kito, vykstant šalių skyrybų procesui, tarp sutuoktinių vyksta įvairaus pobūdžio konfliktų, tiek žodinių, tiek apsistumdymų, kviečiami policijos pareigūnai, tačiau nė vienas iš sutuoktinių nėra nuteistas vienas kitam pareikštų kaltinimų pagrindu, nebuvo nagrinėjamos teisme ir jų privataus kaltinimo bylos. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog šalys gyvena privačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), o kaip nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiame name yra 18 kambarių, taigi ieškovas gali gyventi atskirame kambaryje, kas tam tikra prasme mažintų konfliktines situacijas. Be to, kaip nurodė ir pats ieškovas, atsakovė dažnai nebūna namuose, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad kartu su ieškovu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams yra beveik 18 metų, taigi jie jau yra pakankamai sąmoningi, kad atsakovei bandant, apelianto teigimu, panaudoti smurtą jų atžvilgiu jie ir patys kreiptųsi į atitinkamas institucijas. Pažymėtina ir tai, kad šalys nesutaria dėl atsakovės teisės lankytis šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei asmenine nuosavybės teise. Taigi, ši aplinkybė taip pat nepaneigia atsakovės teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ginčo namo statusas nesikeičia, o pritaikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.
Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog jis neturi galimybės gyventi kituose šeimos turimuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadangi šie butai yra išnuomoti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutuoktinių turimo turto nuoma negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios turto savininkas negalėtų juo naudotis.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.