- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-801-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00640-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 9 d., BK 65 str. 2 d. a) p.p. pagrindu viena arešto para prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė nustatyta 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 20 d., apie 11.20 val., Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, davė 100 Lt pinigų kyšį, juos įdėdamas į sulenktą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, ir padėjęs jį ant darbo stalo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui V. M., už tai, kad nebūtų pradėta administracinė teisena dėl vairavimo nustatyta tvarka neįregistruoto automobilio „Land Rover Rang Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairu dešinėje pusėje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. B. išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes R. B. nepadarė baudžiamojo nusižengimo. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties ir apelianto kaltumo yra nepagrįstos, kai kurios kilusios abejonės nebuvo įvertintos apelianto naudai, pirmenybė buvo teikiama vienintelio liudytojo parodymams, vien todėl, kad jis yra policijos pareigūnas, o nuteistojo versija atmesta be pagrįstų argumentų, vien tik nurodžius, kad jis tokiu būdu ginasi. Teigia, kad nebuvo atlikti visi tyrimo veiksmai tokie, kaip tyrimo eksperimentas, kuris būtų įrodęs ar policijos pareigūnas netinkamai suprato apelianto paduotus tarp dokumentų pinigus, nebuvo pinigų perdavimo momento. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad R. B. nusikalstama veika buvo baigta. Teismo išvados prieštarauja pareigūno parodymams, kad jis R. B. nedviprasmiškai pareiškė neimsiąs kyšio, R. B. šį išaiškinimą suprato, tačiau pakartotinai bandė siūlyti kyšį. Apelianto nuomone kyšio davimas nebuvo baigtas. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-612/2014. Kadangi policijos pareigūnas atsisakė R. B. duodamo kyšio, apelianto nuomone, veika turi būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas papirkti. Teigia, kad policijos pareigūnas nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 21 str. reikalavimų, nes įtarus apeliantą papirkimu, negalėjo toliau pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas teigia, kad neturėjo tikslo duoti kyšį, nes žinojo, kad tai yra nusikalstama veika, pinigai buvo tarp dokumentų per klaidą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad jis turėjo tyčią duoti kyšį pareigūnui, norėdamas palenkti jį neatlikti pareigos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė papirkimo sudėties požymių – motyvo ir tikslo. Teismas vadovavosi tikėtinais samprotavimais, o ne konkrečiais duomenimis. Apelianto kaltę paneigia ir prieštaringi policijos pareigūno parodymai dėl nesančių ant kupiūros R. B. pirštų pėdsakų. Apeliantas teigia, kad yra nubaustas vieno liudytojo parodymais, kuris teisme duodamas parodymus buvo nenuoseklus, negalėjo paaiškinti kai kurių aplinkybių. Šioje byloje nėra nustatytas pinigų perdavimo momentas, o pareigūno teigimas, kad R. B. siūlė pinigus, kurie buvo tarp dokumentų nėra teisingas, nes pareigūnas šią situaciją klaidingai suprato. R. B. neturėjo tikslo papirkti pareigūną, nes dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo bauda buvo 100 Lt, ir R. B. neneigė savo kaltės. R. B. kviesti į policijos komisariatą nebuvo būtinybės, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas autoįvykio metu, o liudytojas V. M. negalėjo paaiškinti kodėl R. B. buvo kviestas. Automobiliams, kuriems vairas yra dešinėje pusėje, apribojimai netaikomi ir registracija nereikalinga. Apeliantas teigia, kad paminėtos aplinkybės ir teismo šališkumas, nepilnas, neobjektyvus įrodymų ištyrimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad R. B. siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, davė 100 Lt kyšį, taip padarė BK 227 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, liudytojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos atmetė. Nuteistojo R. B. iškelta versija, kad jis kyšio policijos pareigūnui nedavė, asmeniniai dokumentai ir pinigai buvo laikomi toje pačioje rankinėje, todėl ištraukiant valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą pinigai galėjo netyčia ten pakliūti, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.
BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį pakanka bent vienos iš dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad liudytojo V. M. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti, ir jais vadovavosi. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažinus su eismo įvykio medžiaga ir pradėjus aiškintis su R. B. dėl vairavimo su netinkamu automobiliu, R. B. paėmė nuo stalo valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, į jį kažką įdėjo ir padėjo ant stalo, sakydamas, jog dar kartą apžiūrėtų draudimo polisą. Atvertęs draudimo polisą, pamatė, jog jame įdėta viena 100 Lt pinigų kupiūra. Jis pasiūlė pasiimti pinigus, tačiau R. B. pinigų nepasiėmė (b. l. 63-64). Liudytojas V. M. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti ir neteisingai apkaltinti R. B.. Liudytojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kabinete, ant darbo stalo padėtas transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisas, kurį pastūmus, ant balto popieriaus lapo yra padėta viena 100 Lt pinigų kupiūra (b. l. 4-6). Nors nuteistasis R. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jokio kyšio pareigūnui nesiūlė, policijos pareigūnas neliepė pinigus pasiimti (b. l. 62-63), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. B., siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, davė 100 Lt pinigų kyšį, juos įdėdamas į sulenktą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, ir padėjęs jį ant darbo stalo vyriausiajam patruliui V. M..
Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. neturėjo tikslo papirkti pareigūną, nes dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo bauda buvo 100 Lt, ir R. B. neneigė savo kaltės. Liudytojas V. M. teigia, kad jis jokių dokumentų nepildė, nepamena ar rašė protokolą. R. B. sutiko su įvykiu, pinigus davė, kad neminėtų, jog vairavo automobilį su angliškais numeriais (b. l. 63-64). Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. buvo surašytas dėl to, kad vairavo automobilį, kuris pritaikytas eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, automobilis nustatyta tvarka neįregistruotas. Taip pat keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas iš pagrindinio kelio į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei, dėl to automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei kelio atitvarai (b. l. 79-80). Kelių policijos biuras nutarimą dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų priėmė tik 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 74-75), todėl apeliantas, duodamas kyšį policijos pareigūnui, negalėjo žinoti kokio dydžio baudą jam reikės sumokėti.
Apeliacinio skundo argumentas, jog R. B. kviesti į policijos komisariatą nebuvo būtinybės, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas autoįvykio metu, o liudytojas V. M. negalėjo paaiškinti kodėl R. B. buvo kviestas, atmestinas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad į Policijos komisariato Kelių policijos poskyrį R. B. atvyko pagal šaukimą (b. l. 63). Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2013 m. lapkričio 15 d. įvykio buvo surašytas 2013 m. lapkričio 20 d. (b. l. 79-80). Taigi R. B. į Policijos komisariatą buvo kviečiamas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Todėl akivaizdu, jog R. B. policijos pareigūnui davė 100 Lt kyšį, norėdamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebūtų minimas administracinis teisės pažeidimas, kad R. B. vairavo, nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, su vairu dešinėje pusėje.
Apeliantas teigia, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 4 d., kaip pasikėsinimas papirkti, ir daro nuorodą į teismų praktiką, paminėdamas bylą Nr. 2K-612/2004. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinė nutartis paminėtoje byloje buvo priimta 2004 m. lapkričio 16 d., o šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2007 m. sausio 4 d. aprobavo Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgą. Šios apžvalgos išvadų 21 punkte nurodyta: jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Analogišką teismų praktiką patvirtina ir po minėtos apžvalgos priimti teismų sprendimai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 227 str. 4 d. visiškai atitinka tiek šios BK normos dispoziciją, tiek teismų praktiką, t. y. baudžiamasis įstatymas pagal byloje nustatytas aplinkybes pritaikytas tinkamai, o priešingas apelianto teiginys yra nepagrįstas.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Skundžiamas nuosprendis surašytas tinkamai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, – teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia jokių abejonių, padarytos išvados pagrįstos teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, kuriais remiantis vieni duomenys buvo pripažinti turintys įrodomąją vertę, o kiti atmesti. Procesinių pažeidimų, nagrinėjant ir vertinant įrodymus, nenustatyta. Nuosprendyje veika, pripažinta įrodyta, aprašyta tinkamai, įvardijus visas būtinas jos padarymo aplinkybes bei jas pagrindus byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Bet pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. pagal BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalį į paskirtą bausmę – baudą neteisingai įskaitė tik vieną parą suėmime išbūto laiko ir neteisingai sumažino paskirtą baudą. Iš sulaikymo protokolo ( b. l. 59) bei teismo nutarties panaikinti kardomąją priemonę suėmimą (b. l. 66) matyti, kad R. B. buvo sulaikytas 2014 m. gegužės 8 d. paleistas 2014 m. gegužės 9 d. Taigi, R. B. suėmime išbuvo daugiau nei vieną parą. Todėl nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keistinas ir jam į paskirtą bausmę – baudą įskaitoma dvi paros, išbūtos suėmime, o tai atitinka 4 MGL dydžio baudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti:
R. B. vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 9 d., t . y. dvi paras, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paskirtą 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą sumažinti 4 MGL (520 Lt) ir galutinį baudos dydį nustatyti 11 MGL (1430 Lt, tai atitinka 414 eurų).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.