Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-12-11 · Administracinė byla Nr. I-2079-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
I-2079-624/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00945-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Arūnas Dirvonas, Petras Viščinis
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
UAB „Oslit“
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2079-624/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00945-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Čebeliui, nedalyvaujant pareiškėjai UAB „Oslit“ ir jo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Oslit“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pažymos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Oslit“ skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009-05-27 Priešpriešinės informacijos susirinkimo pažymą Nr. 187-184. Nurodo, kad Vilniaus AVMI, vykdydama 2009-04-28 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 187-184, 2009-05-27 atliko patikrinimą ir surašė Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 187-184 (toliau - ir Pažyma). Su Pažyma nesutinka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 8 str. nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio sprendimo turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008-06-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-700/2008 konstatavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Taigi, vienas esminių reikalavimų individualaus pobūdžio teises aktui yra tai, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškus, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis turi elgtis. Iš pažymos turinio matyti, kad skundžiamas aktas šių reikalavimų neatitinka, kadangi jame nėra konstatuota, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti mokesčių mokėtojas (pareiškėjas), t. y. Pažymoje nėra aiškiai nurodytos pareiškėjos turimos teisės (išskyrus teisę skųsti aktą įstatymų nustatyta tvarka) ir pareigos. Be to, Pažyma nėra patvirtinta antspaudu, tuo pažeidžiant VAĮ 8 str. 3 d. reikalavimus. Kadangi Pažyma neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, laiko, kad ji turi būti panaikinta. Taip pat nurodo, kad specialiuosius reikalavimus, taikomus priešpriešinės pažymos surašymui nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 patvirtintos Operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklės ir dokumentų formos (toliau – ir OP pildymo taisyklės) ir VMI prie LR FM viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintos Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės (toliau – ir OP taisyklės). OP taisyklių 22 p. nustatyta, kad priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje įforminami operatyvaus patikrinimo, kuris buvo atliktas siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, siekiant nustatyti, ar tikrinamas mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju. Taigi, priešpriešinės informacijos pažyma yra surašomos tik operatyvaus patikrinimo metus nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios arba paneigiančios faktines aplinkybės dėl tam tikro sandorio sudarymo. Akte pateikiama formuluotė nesuteikia pareigūnui, atliekančiam operatyvų patikrinimą, priešpriešinėje pažymoje pasisakyti dėl įstatymo normų taikymo. Atsakovė skundžiamoje pažymoje neteisėtai ir netinkamai pasisakė dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) taikymo. Dėl pridėtinės vertės mokesčio objekto nurodo, kad skundžiamoje Pažymoje teigiama, kad butų perdavimo sandoris atitinka PVMĮ 4 str. 1 d. nuostatas, prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip savininkas. Vilniaus AVMI konstatavo, kad butų perdavimas laikomas prekių tiekimu, su tokia išvada nesutinka. PVMĮ turi būti taikomas sistemiškai. PVMĮ 3 str. 1 d. apibrėžia, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMĮ komentarą, viena iš sąlygų, kad tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos būtų PVM objektas yra ta, kad prekės turi būti tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį. Kaip nurodyta PVMĮ 2 str. 3 d. atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8483-221/2009 2009-03-16 nutarties 1.1.4 p., 1.1.5 p. ir 1.1.10 p. konstatuota, kad perduodamais butais UAB „Oslit“ atlygino D. R. patirtą žalą (duomenys neskelbtini) Lt ir grąžino sumokėtas pinigų sumas (duomenys neskelbtini) Lt. Patirtos žalos ((duomenys neskelbtini) Lt) kompensavimas negali būti prilyginamas prekių tiekimui, kuris laikomas PVMĮ objektu, nes: prekių (šiuo atveju butų) perdavimas D. R. nuosavybėn nebuvo atliekamas už atlygį, nuosavybės teisė buvo perleista, kompensuojant D. R. patirtą žalą dėl UAB „Oslit“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo; butų perdavimas nėra tiesiogiai susijęs su apmokestinamojo asmens, t. y. pareiškėjos vykdoma komercine veikla, butai buvo perduoti vykdant taikos sutarties nuostatas, kurios, remiantis Civilinio kodekso 6.985 str., šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Grąžintos sumos ((duomenys neskelbtini) Lt) vertintinos kaip sutartinės netesybos, kurios kaip ir rankpinigiai, nėra laikomos PVM objektu. Europos Teisingumo Teismas byloje C-277/05 Societe thermale d'Eugenie-les-Bains prieš Ministere de l'Economie, des Finances et de 1'Industrie išaiškino, PVM objektu nelaikomos sumos, sumokėtos kaip rankpinigiai vykdant pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos veiklos sutartis, kai viena sutarties šalis pasinaudoja jam suteikta galimybe atsisakyti sutarties. Šiuo atveju turi būti laikoma, kad tai nustatyta kompensacija dėl sutarties nutraukimo, sumokėta už žalą, patirtą dėl įsipareigojimo neįvykdymo, bei neturinčia tiesioginio ryšio su kokia nors už atlygį teikiama paslauga. Vilniaus AVMI teiginiai, kad toks teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu perdavimas pagal PVMĮ 4 str. nuostatas laikomas prekių tiekimu ir dėl ko perdavimą UAB „Oslit“ turėjo įforminti PVM sąskaita faktūras, kurią ji turėjo išrašyti nedelsiant po teismo nutarties priėmimo, vertintini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys PVMĮ 3 str. įtvirtintų nuostatų, todėl naikintini (b. l. 3-6).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus AVMI su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad 200905-27 buvo atliktas pareiškėjos operatyvus patikrinimas dėl jos sandorių su fiziniu asmeniu D. R. ir buvo surašyta skundžiama Pažyma. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2006-12-05 sudarė 81 preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį su fiziniu asmeniu D. R., kuriomis įsipareigojo pastatyti ir parduoti nekilnojamus daiktus, esančius pareiškėjos statomame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjai pažeidus sutartyse nurodytus statybos darbų pabaigimo ir perdavimo D. R. bei pagrindinių turto pirkimo pardavimo sutarčių pasirašymo terminus, pareiškėja įgijo prievolę sumokėti D. R. 2006 m. preliminariose sutartyse nustatytus delspinigius bei atlyginti patirtus nuostolius. Kadangi pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutartys dėl pareiškėjos kaltės nebuvo sudarytos, tarp šalių kilo ginčas, kurį šalys susitarė išspręsti taikiai, 2009-01-05 sudarydamos taikos sutartį. Kauno m. apylinkės teismas 2009-03-16 nutartimi Nr. 2-8438-221/2009, patvirtino 2009-01-05 taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir D. R., kuria iš pareiškėjos D. R. naudai priteisti 32 pareiškėjos nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai - negyvenamosios nebaigtos statyti poilsio paskirties patalpos, administracinės patalpos, parkingas, esantys: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių kaina yra (duomenys neskelbtini) Lt. Vykdant teismo nutartį, nuosavybės teisė į minėtas pareiškėjai priklausiusias nebaigtas statyti negyvenamąsias patalpas, o tuo pačiu ir teisė disponuoti šiomis patalpomis buvo perduota D. R.. Toks teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu perdavimas pagal PVMĮ 4 str. 1 d. nuostatas, laikomas prekių tiekimu. Vadovaujantis PVMĮ 79 str. 1 ir 2 dalies nuostatomis, pareiškėja minėto nekilnojamojo turto perdavimą D. R. turėjo įforminti PVM sąskaita faktūra, kurią ji turėjo išrašyti nedelsiant, t. y. po teismo nutarties priėmimo. Pareiškėja operatyvaus patikrinimo metu, t. y. 2009-05-26 pateikė patikslintą 2009 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, kurioje padidino PVM apmokestinamų tiekimų vertę 6 504 202 Lt dėl D. R. perduotų nebaigtų statyti negyvenamųjų patalpų bei 1 235 799 Lt padidino pardavimo PVM sumą ir atitinkamai šia suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Tačiau pareiškėja po operatyvaus patikrinimo 2009-06-01 dar kartą patikslino 2009 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, kurioje (duomenys neskelbtini) Lt sumažino mokėtiną į biudžetą sumą, t. y. minėtoje PVM deklaracijoje pakartotinai nurodė tuos pačius duomenis, kurie deklaruoti iki operatyvaus patikrinimo. Pareiškėjos direktoriui žodžiu buvo siūloma dar kartą patikslinti 2009 m. kovo mėn. PVM deklaraciją ir teisingai deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM sumą, tačiau bendrovė deklaracijos nepatikslino. Dėl šios priežasties buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas, t. y. 2009-07-09 išrašytas pavedimas Nr. 83-229 tikrinti pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Šį pavedimą tikrinti pareiškėja taip pat apskundė teismui. Operatyvaus patikrinimo pažymos pildymo tvarka bei jos forma patvirtinta 2008-12-30 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-71. Minėtu įsakymu patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvinių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių 17 p. nustatyta, kad priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos FR1041 forma surašoma operatyvaus patikrinimo metu, siekiant surinkti priešpriešinę informaciją apie mokesčių mokėtoją. Kaip matyti iš pateikiamo apibrėžimo, pagrindinis skundžiamos Pažymos tikslas - surinktos informacijos užfiksavimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilki atlikti tokius veiksmus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. ABTĮ 22 str. 1 d. numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesą pažeisti. Taigi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Pareiškėja kelia ginčą dėl Vilniaus AVMI Pažymos turinio ir formos. Pažymoje konstatuotos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Vertinant ar ši Pažyma įtakoja pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į tai, ar ji atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas - tai vienkartis teisės taikymo aktas, si konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 str. 15 d. administracinis aktas - vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individu administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kur išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Skundžiamoje Pažymoje pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų mokesčių administratoriaus vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti Pareiškėjos teises ir pareigas. Pareiškėja nenurodė, kokias jos teises ar pareigas Pažyma objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijama Pažyma, nepaaiškino, kokią teisinę reikšmę jai turėtų Pažymos panaikinimas. Atsakovė, surašydama Pažymą, rėmėsi visa operatyvaus patikrinimo metu turėta informacija apie pareiškėją ir surašė Pažymą griežtai vadovaudamasi VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-71 patvirtintais priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoms keliamais formos ir turinio reikalavimais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus AVMI neteisingai pritaikė teisės normas ir netinkamai surašė Pažymą (b. l. 47-48).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma nesukelia jokių pasekmių, joje tik užfiksuojama surinkta informacija. Jei pareiškėja nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas gali ginčyti ir įrodinėti mokestinio ginčo metu, kuris bus inicijuojamas po mokestinio patikrinimo. Mokestinis patikrinimas yra sustabdytas, nes pareiškėja apskundė pavedimą tikrinti. Mano, kad yra pagrindas bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama.

Administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal ABTĮ 5 str. nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. ABTĮ 15 str. 2 d. numato, kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. LR mokesčių administravimo įstatymo 146 str. numato, kad mokesčių mokėtojas gali apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 22 str. 1 d. nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigos vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 str. 14 ir 15 d. numato, kad individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtų teisės aktų normų nuostatas, pabrėžiama, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2009-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-615/2009). Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ar sukelia teisines pasekmes, t. y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į eilę reikšmingų aplinkybių (norminiais teisės aktais numatytą administracinio akto priėmimo pagrindą ir paskirtį, priėmimo pagrindines procedūras bei taisykles, ar priimtas aktas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atitinkamomis įstatymu numatytomis teisėmis ir kt.).

Atsakovės atstovo paaiškinimu ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vykdydama Vilniaus AVMI 2009-04-28 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 187-184, Vilniaus AVMI III patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausioji specialistė I. R. laikotarpiu 2009-04-29 iki 2009-05-27 atliko pareiškėjos UAB „Oslit“ operatyvųjį patikrinimą dėl bendrovės vykdytų sandorių su D. R. 2006-2009 m. ir 2009-05-27 surašė skundžiamą Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 187-184 (b. l. 50-51). Pareiškėja savo reikalavimą panaikinti šią Pažymą grindžia tuo, kad priešpriešinės informacijos pažyma yra surašomos tik operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios arba paneigiančios faktines aplinkybės dėl tam tikro sandorio sudarymo, akte pateikiama formuluotė nesuteikia pareigūnui, atliekančiam operatyvų patikrinimą, priešpriešinėje pažymoje pasisakyti dėl įstatymo normų taikymo, tuo tarpu atsakovė skundžiamoje Pažymoje neteisėtai ir netinkamai pasisakė dėl LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo.

Reikalavimai, taikomi Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos formai ir jos surašymui, nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 „Dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvinio patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2009-02-06 iki 2009-07-01) 1.3. ir 1.4. p. patvirtinta Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos FR1041 forma ir Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėmis, kurių 17 p. numato, kad Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos FR1041 forma (toliau – ir PIS pažyma) surašoma operatyvaus patikrinimo metu, siekiant surinkti priešpriešinę informaciją apie mokesčių mokėtoją. PIS pažyma gali būti nesurašoma, kai priešpriešinės informacijos surinkimas yra tik dalis operatyvaus patikrinimo. Minėtų taisyklių 18. – 18.10 p. numatyti PIS pažymos turinio reikalavimai: PIS pažymos sudarytojo pavadinimas, t. y. nurodyta atitinkama AVMI arba VMI prie FM; PIS pažymos surašymo data, numeris ir vieta; operatyvų patikrinimą atlikusių mokesčių administratoriaus darbuotojų pareigų pavadinimai, vardai ir pavardės; tikrinto mokesčių mokėtojo pavadinimas, identifikacinis numeris (kodas), buveinės adresas, jei tai fizinis asmuo – vardas, pavardė, identifikacinis numeris (asmens kodas), gyvenamoji vieta; kiti duomenys apie mokesčių mokėtoją (pvz., mokėtojo įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio ir (ar) akcizo mokėtoju data, kodas (numeris), mokėtojo faktiškai vykdoma veikla, ar ji atitinka įregistruotąją veiklą ir pan.), mokesčių administratoriaus darbuotojo, atlikusio patikrinimą, pastabos; patikrinimo pradžios ir pabaigos datos; operatyvaus patikrinimo metu nustatyta priešpriešinė informacija, kiti surinkti įrodymai, nustatyti faktai. PIS pažymoje taip pat turi būti nurodyti įforminti dokumentai; pridedamų dokumentų (kopijų) pavadinimai, lapų skaičius; PIS pažymos apskundimo tvarka; mokesčių administratoriaus darbuotojai, atlikę patikrinimą, pastabose gali nurodyti kitą reikalingą informaciją.

Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2008-08-10), 22 p. numato, kad Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma įforminami operatyvaus patikrinimo, kuris buvo atliktas siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, t. y. norint įsitikinti, ar tikrinamasis mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju, arba jei tikrinant paaiškėjo, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją, su tikrinamuoju susijusį ūkiniais finansiniais ryšiais, o 28 p. - kad operatyvaus patikrinimo rezultatus, įformintus atitinkamu dokumentu (operatyvaus patikrinimo pažyma ar priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma), savo parašais turi patvirtinti tam įgalioti operatyvų patikrinimą atlikę pareigūnai.

Apibendrinant minėtas teisės aktų nuostatas, yra pagrindas teigti, kad operatyvaus patikrinimo, kurio metu surašoma Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, tikslas – surinkti priešpriešinę informaciją apie mokesčių mokėtoją, pažymoje fiksuojamos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, surenkami ir prie jos pridedami jas patvirtinantys įrodymai, o kiti veiksmai, kurie turėtų įtakos subjektų, minimų pažymoje, teisėms ir pareigoms, t. y. galėtų būti vertinami kaip teisės normų taikymo rezultato išraiška konkretaus subjekto atžvilgiu, nėra atliekami, todėl akivaizdu, kad Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, atitinkamai – ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėtina, kad atitinkamas Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodytų aplinkybių vertinimas atliekamas kitose mokesčių administratoriaus vykdomose procedūrose, pvz. mokestinio patikrinimo metu, surašant protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kur Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma kaip tokia turi tokią pat įrodomąją reikšmę kaip ir kiti įrodymai. Netgi tuo atveju, jei Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje vienokia ar kitokia forma būtų pasisakyta dėl teisės normų taikymo, tai nekeičia tokio dokumento esmės ir įrodomosios reikšmės procesine prasme, t. y. nebūtų joks pagrindas tokio pobūdžio dokumente esančiu teisės normos aiškinimu, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę, pagrįsti administraciniame akte, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, teisės normos aiškinimą.

Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos teiginys, kad atsakovė skundžiamoje pažymoje neteisėtai ir netinkamai pasisakė dėl LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo, nėra pagrįstas, kadangi, teigdama, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas pasisakė dėl LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo, pareiškėja nenurodo šio pasisakymo konteksto, dėl kurio pasisakymo tinkamumas, t. y. ar teisingai aiškinamos LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, netgi nėra aktualus: kaip matyti iš Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos, operatyvaus patikrinimo metu atsakovės darbuotojas fiksavo ne tik aplinkybes, susijusias su pareiškėjos ir D. R. sudarytos preliminariosios sutarties sudarymu, vykdymu ir nutraukimu, tačiau ir operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjos UAB „Oslit“ atliktus veiksmus, t. y. 2009-05-25 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją, kuria padidino PVM apmokestinamųjų teikimų vertę (duomenys neskelbtini) Lt dėl D. R. perduotų nebaigtų statyti negyvenamųjų patalpų bei (duomenys neskelbtini) Lt padidino pardavimo PVM sumą, todėl, ginčijamoje pažymoje nurodytomis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamomis nuostatomis iš esmės tik pasisakoma apie šio pareiškėjos veiksmo, t. y. 2009-05-25 patikslintos PVM deklaracijos pateikimo, atlikimo pagrindą.

ABTĮ 101 str. 1 p. numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2009-05-27 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. 187-184 jokių teisinių pasekmių nesukelia, atitinkamai – negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, byla nutraukiama.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 102 str., 105-106, 149 str. 2 d.,

nutaria:

administracinę bylą Nr. I-2079-624/2009 pagal pareiškėjos UAB „Oslit“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 200-05-27 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. 187-184 panaikinimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasDonatas VansevičiusPetras Viščinis