- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 1-18-651/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01108-10-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Ritai Čilinskaitei
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido, nukentėjusiosios atstovei advokatei Ritai Čilinskaitei, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Renatai Meškauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., 2010 m. lapkričio 9 d., apie 13.05 val., Kaune, Verkių g., vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 14A kieme važiuodamas atbulas pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 119 punktų reikalavimus tuo, kad nedavė kelio ėjusiai pėsčiajai O. P., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiąją matė parduotuvėje, o lauke ją pralenkė, nes ji lėtai ėjo. Įsėdo į automobilį, užvedė variklį, užsisegė diržą, užsidėjo akinius, pažiūrėjo per veidrodėlius ir kadangi nieko nebuvo, pradėjo važiuoti atbuline eiga, o tada per galinį veidrodėlį pamatė, kaip kažkokia moteris jam moja ir kaip tik tuo metu pajuto kliūtį. Mano, kad tuo metu nukentėjusioji pargriuvo ir jis ant jos užvažiavo. Išlipo iš automobilio ir po priekiniu ratu pamatė prispaustą moteriškę, kuri gulėjo ant dešinio šono. Jis išjungė variklį ir iškvietė greitąją pagalbą ir policiją.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Liudytojas A. B. parodė, kad 2010-11-09, apie 13.16 val., budėjimo metu gavo pranešimą, jog Verkių g. kieme automobilis partrenkė moterį. Nuvykus į įvykio vietą automobilio „Audi 100 Avant“ vairuotojas D. K. paaiškino, kad važiuodamas atbulas pajuto smūgį, o išlipęs pamatė gulinčią senyvą moterį.
Liudytoja S. L. parodė, kad 2010-11-09, apie 13.00 val., eidama iš parduotuvės, esančios Aukštuosiuose Šančiuose Verkių g., Kaune, pamatė seną moterį, kuri eidama rėmėsi lazdele. Moteris eidama kryptelėjo ir sukniubo, o tada sustojo automobilis, išlipo vairuotojas, atvyko policija ir greitoji. Moteris gulėjo prie priekinio rato, nerėkė, sakė, kad skauda šoną. Jai atrodo, kad moteris nugriuvo pati, o nebuvo partrenkta automobilio, nes matė, kaip ji kažkaip linktelėjo, bet tuo momentu nusisuko, o kai atsisuko moteris jau gulėjo.
Liudytojas E. D. parodė, kad nukentėjusiąją O. P. apklausė slaugos ligoninėje praėjus dviems mėnesiams po įvykio. Apklausos metu jos būsena buvo normali, viską prisiminė pakankamai gerai, pasakojo sklandžiai ir atsistojusi rodė, kaip ėjo ir kaip griuvo. Nukentėjusioji išėjo iš parduotuvės ir ėjo per kiemą link namų, kai ją parvertė automobilis. Ji sakė, kad smūgis buvo į šoną, tada ji griuvo ir ją prispaudė ratas. Automobilio vairuotojas paaiškinime nurodė, kad važiavo atbulas, nukentėjusiosios nematė, važiuojant pajuto, kad važiuoti neina, o išlipęs pamatė nukentėjusiąją.
Specialistė S. M. paaiškino, kad išvadoje nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl nukentėjusiosios kairio kelio išorinio raiščio patempimo, o visi kiti nukentėjusiosios sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi sužalojimai galėjo gautis automobiliui važiuojant atbulam ir kaire puse kliudant nukentėjusiąją, nes sunkiai tikėtina, kad visuma nukentėjusiosios sužalojimų galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai griūvant, kadangi tokiems sužalojimams pasidaryti reikalinga pašalinė jėga. Iki įvykio nukentėjusioji negalėjo parkristi, nes kairio kelio išorinių raiščių patempimas yra būdingas daugiau pakeliant koją į išorę, kada kliudė transporto priemonė ir staigiai pasuko koją į išorę, suko ir patempė kairio kelio išorinius raiščius.
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2010-11-09, apie 13.16 val., Kaune, Verkių g. kieme automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. K., važiuodamas atbulas kliudė ir sužalojo pėsčiąją (1 t., b.l. 3).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, pažyma apie autotransporto įvykį bei eismo įvykio vietos planu nustatytos autoįvykio aplinkybės, užfiksuota eismo įvykio vieta Verkių g. 14A kieme, ties automobilio priekiniu kairiu ratu rasta ir paimta saga. Kelio danga – asfaltas, dangos būklė – šlapia. Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po užvažiavimo ant pėsčiosios (1 t., b.l. 4-7, 10-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis neapgadintas, ant priekinių kairės pusės durelių apatinėje dalyje matyti, kad atsiremta su rūbais į nešvarių durelių apatinę dalį (1 t., b.l.8-9).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta saga rasta ir paimta nuo važiuojamosios dalies eismo įvykio vietoje (1 t., b.l. 13-14).
Specialisto išvada bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, kad 2010-11-09 14.00 val. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 16-17).
2010-12-10 Specialisto išvada Nr. G-3518/10(02) nustatyta, kad O. P. konstatuota galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairio sėdmens srityje, kairės krūtinės ląstos pusėje, kairio kelio išorinių raiščių patempimas, juosmens srities sumušimas. Kairio kelio išorinių raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 28-29).
2012-05-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-505(12) nustatyta, kad tikėtina tokia O. P. sužalojimų padarymo eiga. Automobilis „Audi 100 Avant“ judėdamas atgal posūkio kreive prieš laikrodžio rodyklę (sukdamas galinę dalį į dešinę), kairiu šonu pastūmė pėsčiąją O. P., kuri į automobilį buvo pasisukusi dešiniu šonu. Po sąlyčio pėsčioji, griūdama ant kairiojo šono, patempė kairio kelio išorinius raiščius, o nugriuvus ant kelio, buvo padaryti sumušimai galvoje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, juosmens srityje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje išorinėje pusėje, kairėje šlaunyje, kairio sėdmens srityje, kairės krūtinės ląstos pusėje. Kairio kelio išorinių raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 183-185).
2012-05-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1376 (12) nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi 100 Avant“ vairuotojo D. K. veiksmai – važiuodamas atbulas kliudė šalia buvusią pėsčiąją O. P. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., b.l. 186-188).
Vertinant baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo D. K. iškelta versija, jog nukentėjusioji O. P. nugriuvo pati ir buvo kliudyta jo vairuojamo automobilio gulimoje padėtyje yra visiškai paneigta tiek specialisto išvada, specialistės S. M. paaiškinimu tiek ekspertizių išvadomis, kur vienareikšmiškai nurodyta, jog nukentėjusiosios sužalojimų mechanizmas rodo, jog nukentėjusioji nugriuvo kliudyta automobilio kairiu šonu, dėl ko patempė kairio kelio išorinius raiščius, kas jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės išvada įrodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi 100 Avant“ vairuotojo D. K. veiksmai, kai jis važiuodamas atbulas kliudė šalia buvusią pėsčiąją O. P., techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Liudytojos S. L. iškeltą prielaidą, jog nukentėjusioji nugriuvo pati, teismas vertina bendrame įrodymų kontekste ir laiko tai jos asmenine nuomone, kadangi ji parodė, kad paties užvažiavimo ant pėsčiosios nematė, nes tuo metu nusisuko. Liudytojo E. D. parodymais nustatyta, jog nukentėjusiosios O. P. parodymai po eismo įvykio, kad pirma buvo smūgis į šoną, o tada ji griuvo ir ją prispaudė ratas, yra nuoseklūs, teisingi ir atitinkantys ekspertų pateiktoms išvadoms. Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, jog eismo įvykio vietoje kaltinamasis pripažino, jog važiuodamas atbulas pajuto smūgį, o išlipęs pamatė gulinčią senyvą moterį.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis D. K., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 34 punkto reikalavimą – vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas ir 119 punkto reikalavimą – važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, ir dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. D. K. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas su kilusiais padariniais yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios O. P. atstovė pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 46300 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. K. (1 t., b.l. 133-134).
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl draudimo bendrovė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi atlyginti nukentėjusiesiems ir turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. numatyta, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2009-12-11 iki 2012-04-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal 15 str. 6 d. asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį bei medicininės apžiūros pažymomis. 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 str. nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.
Iš byloje esančių specialisto Nr. G-3518/10(02), ekspertizės akto Nr. 11-505(12) išvadų matyti, kad O. P. 2010-11-09 eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, atsižvelgiant į aukščiau minėtų aktų nuostatas bei pateiktą UAB DK „PZU Lietuva“ neturtinės žalos paskaičiavimą pagal O. P. nedarbingumo duomenis (185 dienosx20=3700 Lt), sutinka, jog draudiko sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti (1 t., b.l. 106-109).
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusiosios O. P. atstovė civilinio ieškinio dydį grindžia tuo, kad po eismo įvykio nukentėjusioji visiškai nevaikšto, yra priklausoma nuo kitų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji patiria didžiulius pergyvenimus dėl prarasto savarankiškumo. Nurodo, kad dėl riboto mobilumo ir socialumo nukentėjusioji patiria ilgalaikes pasekmes.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, skirta socialinio teisingumo atkūrimui, atsižvelgiant į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį.
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo D. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, judėjimo nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl ilgo gydymo sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio kelio išorinių raiščių patempimo, eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo 85 m. amžiaus, žala padaryta neatsargia kaltės forma, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytinas 10.000 Lt neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Kadangi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino įstatymu numatytą neturtinės kompensacijos sumą, t.y. 3700 Lt, iš kaltinamojo D. K. priteistina 6300 Lt suma neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. P..
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. K. neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant baudą, atitinkamai parenkant baudos dydį (BK 41 str. 2 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, eismo įvykio padarymo aplinkybes, į tai, kad duomenų apie administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas (BK 68 str.).
BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą už nukentėjusiosios atstovo advokato pagalbą sumokėta 2000 Lt, todėl ši suma išieškotina iš D. K. (1 t., b.l. 141).
Daiktinis įrodymas – saga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti bausmę – 15 MGL t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš D. K. O. P. naudai 6300 (šešis tūkstančius tris šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000,00 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktinį įrodymą – sagą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.