Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-07-16 · Byla Nr. Ik-1261-423/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-07-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-16
Bylos Nr.
Ik-1261-423/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00692-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
S. B., A. G., R. Š.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1261-423/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00692-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su pareiškėjų S. B., A. G. ir R. Š. prašymu atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų S. B., A. G. ir R. Š. prašymas atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. T-298 „Dėl pritarimo UAB „SPV-10“ ir Kauno miesto savivaldybės taikos sutarties projektui“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, tai yra pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Taigi, ABTĮ asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens pažeistų tiesių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą, tačiau tokia teisė suteikiama ne kiekvienam, o tik apibrėžtam subjektų ratui, t. y. prokurorui, administravimo subjektui, valstybės kontrolės pareigūnui, kitoms valstybės institucijoms, tarnyboms ar fiziniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str.).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. T-298. Pareiškėjas minėtą sprendimą skundžia kaip savivaldybės tarybos nariai. Reikalavimas dėl ginčijamo tarybos sprendimo pripažinimo neteisėtu grindžiamas procedūriniais Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488, (toliau– Reglamentas), pažeidimais. Skunde konkretūs pareiškėjų, kaip fizinių asmenų ar kaip tarybos narių teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos būtų sukėlęs ginčijamas sprendimas, nenurodyta. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjai minėtą sprendimą ginčija ne dėl to, kad juo buvo pažeistos pareiškėjų subjektinės teisės, o dėl jo neteisėtumo, t. y. kad jo priėmimo metu buvo pažeistos Reglamente įtvirtintos procedūros. Iš šio reikalavimo turinio matyti, kad pareiškėjai siekia apginti įstatymo saugomą viešąjį interesą.

Tačiau viešąjį interesą, tame tarpe ir įstatymo saugomą interesą, ginti įstatymas suteikia teisę ne visiems subjektams, o tik tam tikroms institucijoms, nurodytoms ABTĮ 56 straipsnyje, prie kurių pareiškėjai nėra priskirti.

Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui, o 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas subjektų ratas, galintis pakeisti ar panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą. To paties įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos. Šiose teisės normose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato. Tokio nurodytų teisės nuostatų aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (žr. pvz. 2004 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011). Darytina išvada, kad pareiškėjai, kaip savivaldybės tarybos nariai, pagal įstatymą neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. Šiuo atveju jie galėtų ginti savivaldybės interesus tik veikdami atstovų procesinėje padėtyje (ABTĮ 49 str.), atstovaudami savivaldybę, arba tik kaip asmenys, gindami ginčijamu sprendimu betarpiškai pareiškėjų pažeistą teisę. Pareiškėjai, kaip tarybos nariai, turi teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jų betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A4-535-2004). Konkrečiu atveju prašyme nėra išdėstyti argumentai dėl pareiškėjų, kaip tarybos narių, balsavimo teisių pažeidimų, nėra nurodyti pareiškėjų konkretūs teisių ir jų interesų pažeidimai, todėl darytina išvada, jog jie neturi teisės kreiptis į teismą, toks prašymas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Tai, kad savivaldybės tarybos narys negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamo sprendimo, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą (įstatymo saugomą interesą), o pareiškėjams kreiptis į minėtus subjektus dėl jo gynimo (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Pareiškėjai skundu taip pat prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-298 galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakytina priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas byloje nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti S. B., A. G. ir R. Š. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė