- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-425-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- V. S., V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., O. R., T. Ž., notarė Z
- Advokatai
- Marius Navikas
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir V. Ž. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2429-615/2012 pagal pareiškėjų V. S. ir V. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: V. D., O. R., T. Ž., notarė Z. R., notarė G. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį V. Ž. palikimo J. Ž. vardu priėmimo CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu - paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui, faktą. Pareiškime nurodė, kad V. Ž. testamento nesudarė, po jo mirties (duomenys neskelbtini) liko butas Jis neturėjo nei pirmos, nei antros, nei trečios eilės įpėdinių, turėjo 4 seseris: V. D., O. R., G. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)), bei 2 brolius: J. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir J. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)). V. D. ir O. R. po jų brolio V. Ž. mirties pateikė pareiškimus apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarei. J. Ž. pats tokio pareiškimo pateikti negalėjo, kadangi nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. gegužės 19 d. gulėjo Kauno apskrities ligoninėje ištiktas insulto, dėl kurio jis negalėjo valdyti savo kūno, kalbėti. Todėl 2011 m. gegužės 19 d. J. Ž. dukra V. S. notarei Z. R. bei Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl išreikštos valios pasisakyti dėl palikimo priėmimo pagal teismo antstolio sudarytą turto apyrašą, kuriame V. S. nurodė, kad J. Ž. dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei prašė priimti pateikiamus dokumentus ir šį prašymą, liudijantį, kad J. Ž. išreiškė valią dalyvauti V. Ž. palikimo priėmimo byloje. V. S. 2011 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti J. Ž. neveiksniu ir kad jam būtų nustatyta globa bei paskirtas globėjas. Tuo metu paveldėjimo byla buvo sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. 2011 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė, kadangi suinteresuotas asmuo J. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. J. Ž. turėjo 2 vaikus: dukrą V. S. ir sūnų V. Ž.. 2011 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. išdavė Liudijimą įpėdinėms T. Ž. ir V. S., kurios yra priėmusios palikimą po J. Ž. mirties. 2011 m. lapkričio 16 d. V. S. informavo notarę Z. R. apie J. Ž. mirtį ir nurodė, kad ji mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus. Taip pat V. S. pateikė prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi nors J. Ž. dėl sunkios savo sveikatos būklės pats tiesiogiai V. Ž. palikimo nepriėmė, tačiau savo valią palikimą priimti jis išreiškė per savo dukrą V. S., kuri pateikė prašymą notarei Z. R.. V. Ž. įpėdinės V. D. ir O. R. tam neprieštaravo ir perdavė visus reikalingus dokumentus V. Ž. buto komunaliniams mokesčiams mokėti. V. S., vykdydama konstitucinę pareigą pagelbėti tėvams senatvėje ir rūpindamasi savo tėvo J. Ž. interesais atliko visus veiksmus, reikalingus palikimo priėmimui: pateikė prašymą J. Ž. vardu priimti palikimą, J. Ž. vardu mokėjo komunalinius mokesčius už V. Ž. palikimą, t.y. netgi faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir juo rūpintis kaip savo turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. D. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Byloje nėra pateiktas joks dokumentas patvirtinantis, kad J. Ž. pats pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo atsiradusio po V. Ž. mirties, o esantis pareiškėjos V. S. rašytas ir notarei pateiktas pareiškimas dėl palikimo, atsiradusio po V. Ž. mirties, priėmimo nelaikytinas tinkamu. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad J. Ž. įgaliojo V. S. veikti jo vardu ir pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo atsiradusio po V. Ž. mirties priėmimo. Po J. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė įpėdinės T. Ž. ir V. S.. Tarp įpėdinių nėra įrašytas pareiškėjas V. Ž..
Suinteresuoti asmenys T. Ž. ir O. R. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjų V. S. ir V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Ž., kuris po savo mirties paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. Ž. būdamas gyvas testamento nesudarė, todėl jo palikimas paveldimas pagal įstatymą. V. Ž. brolis J. Ž. mirė 2011-10-07. J. Ž. V. Ž. palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė. Įgaliojimo priimti V. Ž. palikimą jo vardu, J. Ž. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka niekam neišdavė. Todėl negalima laikyti, kad J. Ž. įstatymų nustatyta tvarka priėmė V. Ž. palikimą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu - paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Nagrinėjamu atveju galimai yra J. Ž. priėmimo V. Ž. palikimo kitu būdu - pradedant faktiškai valdyti mirusiojo turtą - požymiai (sunkiai sergantis J. Ž. veiksmais galimai išreiškė savo valią, kurią vykdydami jo vaikai iš jo piniginių lėšų pradėjo mokėti komunalinius mokesčius už ginčo butą). Tačiau teismas šioje civilinėje byloje tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatinėti ir nustatyti negali, kadangi patys pareiškėjai apsisprendė reikšti prašymą dėl palikimo priėmimo paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui fakto nustatymo, o ne prašymą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant valdyti mirusiojo turtą fakto nustatymo. Teismui savo iniciatyva nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka neprašė nustatyti, būtų iš esmės pažeistos suinteresuotų asmenų, visų pirma V. D., prieštaraujančios J. Ž. priėmimo V. Ž. palikimo fakto nustatymui, procesinės teisės, kadangi jai būtų užkirstas kelias pirmos instancijos teisme reikšti savo atsikirtimus ir teikti įrodymus dėl prašymo nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradedant valdyti turtą faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjų V. S. ir V. Ž. atstovas advokatas Marius Navikas apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 104-107) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė, kad negalima laikyti, jog J. Ž. priėmė palikimą CK 5.50 str. 2 d. numatytu būdu. Įgaliojimas - vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios. Teismas visiškai nesigilino į tai, ar J. Ž. išreiškė valią priimti palikimą per pareiškėjus, į tai, kad J. Ž., po ištikusio insulto, neturėjo jokios galimybės pareiškėjams išduoti rašytinės formos įgaliojimą. J. Ž. negali būti kaltinamas aplaidumu ar nerūpestingumu, kadangi jis neturėjo ir negalėjo numatyti to, kad jis bus ištiktas insulto ir kad tuo metu numirs jo brolis V. Ž., kurio palikimo priėmimu J. Ž. vardu turės rūpintis pareiškėjai, nes pats J. Ž. to padaryti negalės.
2. Teismas vadovavosi vien įgaliojimo rašytinės formos nesilaikymu, tačiau visiškai nesigilino į atstovavimo esmę. CK 1.64 str. numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma. J. Ž. buvo diagnozuota afazija - negalėjimas kalbėti. Savo valią priimti V. Ž. palikimą bei suteikti įgaliojimus V. S. atstovauti J. Ž. paveldėjimo byloje J. Ž. išreiškė veiksmu - galvos linktelėjimu. Ši J. Ž. valia buvo įtvirtinta taip, kaip tuo metu galimybės tą leido padaryti. Kadangi notaro šalia nebuvo, V. S. parengė prašymą dėl išreikštos valios pasisakyti dėl palikimo priėmimo pagal teismo antstolio sudarytą turto apyrašą, kurį 2011 m. gegužės 19 d. pateikė notarei Z. R.. Gydytojos E. L. ir liudytojo D. M. parodymai patvirtina, kad J. Ž. gebėjo išreikšti savo valią.
3. Teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų argumentų, kad jie dėjo visas pastangas įforminti išreikštą J. Ž. valią priimti V. Ž. palikimą ir suteikti teisę V. S. atstovauti J. Ž. V. Ž. paveldėjimo byloje, tačiau to padaryti buvo neįmanoma, kadangi nė vienas notaras nesutiko tvirtinti nekalbančio ir nerašančio J. Ž. valios. Praėjus vos kelioms dienoms (2011 m. gegužės 19 d.) po V. Ž. mirties V. S. notarę Z. R. asmeniškai informavo apie J. Ž. norą priimti palikimą ir pastarojo sveikatos būklę. V. S. notarei kartu su pareiškimu įteikė 2011 m. balandžio 19 d. VšĮ Kauno apskrities ligoninės Neurologijos skyriaus išrašą iš medicininių dokumentų apie J. Ž. būklę. Notarės pozicija, atsižvelgus į sunkią J. Ž. sveikatos būklę pagal turimus medicininius dokumentus buvo ta, kad asmuo savo valią privalo išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais. J. Ž. būklė nesitaisė, jis kalbėti ir rašyti nepradėjo, todėl notarė Z. R. nesutiko tvirtinti jo valios.
4. Teismas nevertino to, kad V. Ž. įpėdinės V. D. ir O. R. neprieštaravo J. Ž. valiai priimti palikimą ir perdavė visus reikalingus dokumentus V. Ž. buto komunaliniams mokesčiams mokėti. Tai, kad egzistavo susitarimas tarp įpėdinių dėl V. Ž. buto komunalinių patarnavimų mokėjimų, įrodo O. R. parodymas apklausos metu. V. S. sutikimas mokėti komunalinius už butą rodo, jog V. S. veikė J. Ž. valios įtakoje, tikėdama, jog J. Ž. lygiai taip pat savo valią buvo išreiškęs ir įpėdinėms ar jų šeimos nariams. V. S. nebuvo V. Ž. įpėdinė ir neturėjo jokio intereso asmeniškai šelpti, aukoti ar dovanoti pinigų V. Ž. įpėdinėms. V. S. susitikimo neinicijavo, taigi neprašė ir nesiekė perkelti pareigą sergančiam įpėdiniui J. Ž. rūpintis paveldimu turtu.
5. Teismas nevertino ir netyrė, kodėl pareiškėjai gynė J. Ž. interesus, neanalizavo, ar pareiškėjai galėjo ir turėjo elgtis kitaip, kad J. Ž. interesai būtų tinkamai apginti. Vietoj to teismas padarė išvadą, kad rašytinio įgaliojimo turėjimas yra svarbesnis už turinį, paremtą žmogiškumu, sąžiningumu ir pasiūlė pareiškėjams bendra tvarka kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai vaidyti. Tačiau pareiškėjai neturėjo J. Ž. rašytinio įgaliojimo priimti V. Ž. palikimą faktiškai valdyti, todėl greičiausiai ir toje byloje J. Ž. interesai liktų neapginti, kadangi rašytinė tokio įgaliojimo forma neegzistuoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 115-116) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad J. Ž. dėl psichinių ir fizinių priežasčių neturėjo galimybės išduoti įgaliojimo priimti V. Ž. palikimą jo vardu. Jeigu iš tiesų J. Ž. negalėjo priimti V. Ž. palikimo paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tokiu atveju pareiškėjų teisės gali būti apsaugotos paduodant kitokio pobūdžio pareiškimą teismui - nustatyti juridinį faktą, kad J. Ž. priėmė V. Ž. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą.
Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 118-120) prašo pareiškėjų V. S. ir V. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantai skunde pripažino faktą, kad J. Ž. niekada nebuvo įgaliojęs V. S. veikti jo vardu ir pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo atsiradusio po V. Ž. mirties priėmimo. Įstatyme labai aiškiai parašyta, kad įgaliotinis gali sudaryti kito asmens vardu sandoris tik veikdamas jam suteiktų teisių ribose, o tam, kad būtų aiškiai žinomos įgaliotinio teisės, ir ar įgaliotinis veikia jam suteiktų įgalinimų ribose, įgaliojimas turėjo būti rašytinis ir patvirtintas notaro. Pareiškėjai patys pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, o teismas negali išeiti už reikalavimo ribų, taisyti jų klaidų, nors ir savo sprendime nurodė, kad pareiškėjai turi pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. Ž. (pareiškėjų tėvo J. Ž. broliui), už J. Ž. (mirusį (duomenys neskelbtini)) 2011-05-19 pareiškimą dėl V. Ž. palikimo priėmimo padavė pareiškėja V. S., neturėdama notaro patvirtinto įgaliojimo veikti už J. Ž.. Nuo 2011-04-19 J. Ž. susirgo, o (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjai ir mirusiojo sutuoktinė T. Ž. priėmė jo palikimą. Pareiškėjai prašė nustatyti mirusiojo V. Ž. palikimo priėmimo faktą teismine tvarka ( CPK 444 str. 2 d.8 p.).
Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėjai neįrodė prašomo nustatyti fakto pareiškime nurodytu pagrindu (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, motyvais bei išvadomis, todėl jų nekartoja.
Apeliacinio skundo argumentai dėl J. Ž. išreikštos valios priimti V. Ž. palikimą netinkamo įvertinimo atmestini. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėja neturėjo notaro patvirtinto įgaliojimo veikti J. Ž. vardu ir jį atstovauti paveldėjimo byloje. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad J. Ž. dėl savo ligos negalėjo kalbėti, pasirašyti įgaliojimo, o norą priimti palikimą išreiškė galvos linktelėjimu, nesuteikė teisės pareiškėjai veikti jo vardu.
Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti.
Pagal CK 5.50 str. nuostatas įpėdinis įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą būdamas gyvas, šiuos veiksmus turi atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu įpėdinis mirė nespėjęs šios teisės įgyvendinti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, teisė priimti palikimą ir paveldėti transmisijos būdu mirusio įpėdinio įpėdiniui gali pereiti tik tokiu atveju, jeigu šią teisę turėjęs įpėdinis mirė nepasibaigus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. Jeigu toks įpėdinis mirė, kai jau buvo praėjęs įstatymo nustatytas palikimui priimti terminas, jo įpėdiniai netenka teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes teisė priimti palikimą jau buvo pasibaigusi jo (palikėjo) mirties momentu.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų, prijungtos civ. bylos Nr. 2-13407-451/2011 medžiagos, teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad pareiškėjų tėvas J. Ž. dėl patirto galvos smegenų insulto sunkiai orientavosi aplinkoje, jam nustatyta psichinė negalia, todėl negalėjo aiškiai išreikšti savo valios priimti ar nepriimti palikimo. Pareiškėjos V. S. pranešimas notarų biurui dėl J. Ž. valios priimti palikimą yra nepakankamas ir nepatvirtina J. Ž. valios priimti brolio V. Ž. palikimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo paskirta J. Ž. globėja (rūpintoja) pagal įstatymą (CK 3. 240 str.) ar turėjo įgaliojimą veikti jo vardu, todėl neturėjo jokių įgalinimų veikti už J. Ž..
Tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.
Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.