Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-479-571/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
2-479-571/2016
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00028-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
J. S.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2- 479-571/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00028-2016-4Proceso Nr. 2.6.2.4.3;2.6.4.4.2;2.6.5.2.1
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016-04-20MarijampolėMarijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G.sekretoriaujant L. S.
dalyvaujant ieškovui A. S.,ieškovo (-ų) atstovui (-ams) advokatei R. P.,

valstybės (savivaldybės) institucijos atstovui (-ams) Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. ieškiniu prašo nutraukti santuoką įregistruotą 2013-08-27 dėl atsakovo kaltės . Nustatyti nepilnametės dukros G. S. gim. 2014-10-24 gyvenamąją vietą su motina. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. gim. 2014-10-24 iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį, mokamomis nuo kreipimosi į teismą dienos, lėšas uzufrukto teisėmis pavedant tvarkyti ieškovei, lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovo bendravimo tvarką su dukra G. S. nustatyti tokia tvarka : ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį vaiko gyvenamojoje vietoje susitikimuose kartu dalyvaujant ir ieškovei. Apie planuojamą susitikimo dieną bei atvykimą jis praneša prieinamomis ryšio priemonėmis prieš savaitę laiko. Bendravimo su dukra metu J. S. įsipareigoja būti blaivus. Su dukra gali praleisti Kalėdas ir Velykas, Tėvo dieną, dukros gimtadienį. Susitikimai turėtų vykti ieškovei matant. Palikti prigimtinę pavardę I . Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovas J. S., tačiau jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, nes šaukimas įteiktas jo šeimos nariui-broliui. Atsiliepimų į ieškinį negauta. Prašymų dėl bylos atidėjimo nėra gauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl teismas traktuoja, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai ir byla iš esmės nagrinėtina jam nedalyvaujant, nes teismas traktuoja, jog byla parengta nagrinėti iš esmės.

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ji nurodė, kad nuo 2015m. balandžio mėnesio kartu su atsakovu negyvena. Iš namų išėjo kartu su dukra, nes išsigando atsakovo, kur buvo girtas, neadekvačiai reagavo į aplinką grasino jai ir dukrai, pavartojo jos atžvilgiu smurtą. Atsakovas turi problemų su sveikata. Iki santuokos sudarymo ji nieko nežinojo apie jo ligą susijusią su atsakovo psichine sveikata, o tuomet kai pavartoja alkoholį, liga dar labiau paūmėja ir atsakovas tampa agresyvus, nevaldomas. Atsakovas gulėjo ligoninėje, tačiau gydymą nutraukė ir vėl vartoja alkoholį, todėl gyventi šeimoje tapo nesaugu ir neįmanoma. Šiuo metu ji su dukra nuomojasi vieno kambario butą ir už nuomą moka 70 eurų, o už mokesčius moka 60 eurų, tikisi, kad vasarą reikės mokėti mažiau. Šiuo metu jos pajamos su dukra 162 eurai, dar padeda motina, brolis, nes priešingu atveju neišgyventų. Ji iki išėjo vaiko auginimo atostogų dirbo ir jos gaunamos pajamos buvo minimalios- 800 litų. Planuoja nuo 2016 m. spalio leisti dukrą į darželį, o pati eiti dirbti. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio šeima ir dukra nesirūpino, tik kovo mėnesį ir balandžio mėnesį atsiuntė po 100 eurų. Ji sutiktų sumažinti prašomą priteisti vaikui išlaikymo sumą iki 100 eurų, nes taip nori atsakovas ir jo artimieji. Atsakovas motyvuoja tuo, kad jis niekur oficialiai nedirba, todėl tik nuo jo geranoriškumo priklauso išmokų vaiko išlaikymui mokėjimas. Su atsakovu bendravo telefonu ir jis pasakė, kad dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja. Jis yra išvykęs už Lietuvos ribų, todėl su dukra nori bendrauti per internetą „Skype“ programą. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra ir su ja susitiktų, tačiau nori, kad būtų blaivus ir apie atvykimą praneštų iš anksto.

Atsakovas J. S. atsiliepimo į ieškinį neteikė, prašymų neišreiškė.

Marijampolės savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovė A. P., teikdama išvadą teismui , paaiškino, kad skyriaus nuomone tikslinga mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tai atitiktų augančios mažametės interesus. Dėl išlaikymo priteisimo tai mano, kad 100 eurų suma yra per maža augančio vaiko poreikių tenkinimui, kadangi vaikui būtina tenkinti ne tik minimalius, bet maksimalius poreikius. Ieškovės pajamos tik 162 eurai per mėnesį, kai turi pragyventi abi su dukra, todėl labai abejotina, kad motina bus pajėgi išlaikyti vaiką ir save. Be to nuo 2016 metų spalio mergaitę žada leisti į darželį, kai mokestis už darželį kas mėnesį yra 50 eurų. Dėl bendravimo tvarkos, tai prašo jos nenustatinėti, kadangi ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 2013-08-27 (b.l.5). Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2015 metų balandžio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko. Ieškovė nurodė, kad šeimoje tapo gyventi nesaugu jai ir dukrai, dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, po ko psichologinio ir fizinio smurto vartojimo. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl traktuotina, kad su ieškiniu šioje dalyje sutiko. Remiantis išdėstytu traktuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nevartoti psichologinio ir fizinio smurto, išlaikyti šeimą ir vaikus, būti lojalus kitam sutuoktiniui, ir jos išsaugoti nėra galimybės, todėl ji nutrauktina. ( CK 3.60 str.2d. ).

Vadovaujantis LR CK 3.69 str.1d. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė- I .

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto santuokos metu šalys neįgiję. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 2015-03-02, priklauso 1/3 dalis žemės sklypo Kazlų Rūdos sav. Gyviškių km. ir 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis bulvinės, 1/3 dalis malkinės, 1/3 dalis daržinės 1/3 dalis tvarto,1/3 dalis malkinės, 1/3 dalis ūkio pastato, 1/3 dalis kitų kiemo statinių , esančių Kazlų Rūdos sav. Gyviškių km. (b.l.15-16). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto, esančio Juknevičiaus 52-31, Marijampolė, pagal paveldėjimo teisės liudijimą išduotą 2000-07-27 (b.l.21-22). Kilnojamojo turto šalys neturi.

Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dukros G. S. gim. 2014-10-24 (b.l.6).

Ieškovė A. S. prašė nustatyti dukros Gabrielės gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tokia ieškovės siūloma vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tvarka sutiko ir neprieštaravo, kadangi atsiliepimo į ieškinį neteikė. Vaikų teisių skyriaus nuomone, tikslinga dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kadangi mergaitė dar labai maža , o su motina jai sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, yra visi jos poreikių tenkinimui skirti baldai. Su motina mergaitę sieja glaudesni ryšiai. (b.l.28-29). Teismas yra tos nuomonės, kad mažametės dukros gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, kadangi darytina išvada, jog motina ir toliau sugebės išlaikyti saugią, sveiką emocinę aplinką ir tai atitiks augančios mažametės interesus, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai (CK3.169 str.).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. S. materialinį išlaikymą dukrai G. S. , po 200 eurų mokamą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, nustatant jai uzufrukto teisę į lėšų tvarkymą ir indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 350 eurų).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė A. S. parodė, kad ji sutiktų sumažinti prašomą išlaikymo dydį iki 100 eurų, nes taip tarėsi su atsakovu, kuris nurodė, kad daugiau mokėti jis negalės , nes niekur oficialiai nedirba, o mokės po 100 eurų kas mėnesį pats gera valia. Šiuo metu augina dukrą, ir jos su dukra gaunamos pajamos 162 eurai per mėnesį, iš kurių 70 eurų moka už buto nuomą, o 60 eurų išleidžia mokesčiams, bet vasaros laiku ši 60 eurų suma truputį sumažės, nes nereikės mokėti už buto šildymą. Ieškovė parodė, kad jai padeda mama, brolis ir tik tokiu būdu išgyvena ji su dukra. Ieškovė parodė, kad ji iki gimstant dukrai dirbo ir jos gaunamos pajamos buvo minimalios, todėl mano, kad ir pradėjus dirbti iš karto gauti didesnes nei minimalias pajamas bus sunku.

Atsakovas su tokia siūloma išlaikymo suma ir mokėjimo tvarka sutiko ir neprieštaravo, nes atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismas spręsdamas išlaidymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriuo laisvai gali disponuoti, šiuo metu nedirba, tačiau iš ieškovės paaiškinimų seka, kad gyvena už Lietuvos ribų ir dirba, be to teismas atsižvelgia į atsakovo jauną amžių, į tai , kad jokiu kitu būdu prie dukros išlaikymo neprisideda. Sprendžiant išlaikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nedalyvauja nuolatinėje vaiko priežiūroje, neprisiima jokios atsakomybės kas liečia vaiko priežiūrą, buitį, ligas ar kitas susiklosčiusias aplinkybes. Be to teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo metu mergaitė yra mažametė, bet ji auga ir jos poreikiai tik kis. Ieškovė planuoja nuo 2016m. spalio dirbti ir dukrą vesti į darželį, kai mokestis už darželį yra 50 eurų per mėnesį. Kartu teismas pažymi, kad G. S. jokių specialių poreikių neturi, serga įprastomis tokio amžiau vaikams ligomis. Be to teismas sutinka ir su Vaikų teisių skyriaus duota išvada, kad tėvų pareiga yra tenkinti ne tik minimalius augančio vaiko poreikius, o kiek įmanoma maksimalius. Iš išdėstyto seka, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas mokamas dukrai kas mėnesį po 170 eurų. Išlaikymo momentas nustatytinas nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-01-06, pažymėtina, kad atsakovas kovo mėnesį per du kartus ieškovei davė 200 eurų. Remiantis išdėstytu ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai.

Ieškovė A. S. prašė ieškiniu nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau bylos nagrinėjimo metu, tiek ji tiek jos atstovė, atsisakė nuo šio reikalavimo, nurodant, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra. Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė A. P. , teikdama išvadą, taip pat pasisakė, kad netikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustato skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarką tik tuomet, kai tarp šalių yra ginčas. ( CK 3.175 str.). Iš aukščiau išdėstyto seka, kad ginčo tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu. ( LR CPK 296 str.1d.12p.).

Ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovo priteistina 83,72 eurai žyminio mokesčio( 41 euras už santuokos nutraukimą ir 42,72 eurai dėl išlaikymo priteisimo) valstybės naudai. Ieškovei A. S. 2015-10-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta 100 valstybės garantuojama teisinė pagalba. (b.l.25). Ieškovei suteiktų paslaugų suma sudaro 115,80 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai iš atsakovo priteistina 80 eurų ieškovės patirtų advokato išlaidų valstybės naudai. Iš atsakovo priteistina 4,86 eurai pašto išlaidų valstybės naudai. ( LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 96‘str., 98 str.,99 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str., 538-541 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką sudarytą tarp J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio Rkb, įregistruotą 2013-08-27 Marijampolės savivaldybės metrikacijos skyriuje akto įrašas 323 nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo moteriai palikti I pavardę.

Nustatyti nepilnametės G. S. gim. 2014-10-24 gyvenamąją vietą su motina A. I. buvusi S .

Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. 2014-10-24 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 eurų per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-01-06 , lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistas lėšas uzufrukto teise tvarko motina A. I. buvusi S .

Ieškinio dalį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. Juknevičiaus 52-31,Marijampolė 83,72 eurus žyminio mokesčio ir 4,86 eurus pašto išlaidų valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660.).

Priteisti iš atsakovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. Juknevičiaus 52-31,Marijampolė 80 eurų išlaidų advokato pagalbai valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą: „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo nuorašą, po įsiteisėjimo, siųsti Marijampolės savivaldybės administracijos CMS.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.