Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-02-27 nuosprendį, jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti, kadangi jis nepadarė veikos, dėl kurios yra nuteistas. Skunde nurodoma, kad procese nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, kas sudarė sąlygas teismui priimti vienpusį ir šališką nuosprendį, kadangi nuteistojo motina M. Z. , kaip vienintelė liudytoja, 2007-10-20 vakare buvusi namie ir galėjusi paliudyti apie tariamus to vakaro įvykius, nebuvo apklausta nei Karmėlavos policijos nuova­doje, nei Kauno rajono apylinkės teisme. Teisme buvo apklausti tik nukentėjusioji N. K. , du policininkai, kurie davė paviršutiniškus ir prieštaringus parodymus. Paties nuteistojo parodymus teismas vertino kritiškai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matosi, kad ant grindų ir sekcijoje mėtosi stiklo šukės, indų duženos ir akmenys, tačiau, nuteistojo teigimu, jam nesuprantama, kokį priežastinį ryšį šie objektai turi su juo. Nukentėjusioji N. K. , įvertindama jai padarytos turtinės žalos dydį, rėmėsi "pažįstamo meistro" autoritetu ir įverti­nimais, nepateikdama teismui jokių įrodymų, tačiau teismas priteisė iš nuteistojo 330 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentė­jusiosios naudai pagal jos pačios nurodytus įkainius. Neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai taip pat buvo priteistas neturint jokių įrodymų.

Šalies argumentai

V. Z. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę ir nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, kadangi kaip liudytoja nebuvo apklausta jo motina, galinti duoti parodymus apie to vakarus įvykius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų tyrimu bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tai, kad V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios N. K. , liudytojų I. K. , A. K. parodymais, kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais. Iš nukentėjusiosios N. K. nuoseklių parodymų matyti, kad 2007-10-20 apie 18 val. ji pamačiusi, kad V. Z. peršoko per tvorą ir prisirinko akmenų bei žinodama jo agresyvų būdą, iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko per 5-6 minutes. Ji parodė, kad V. Z. pribėgęs prie namo pradėjo tuos akmenis mėtyti į namo langus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. Liudytojai A. K. ir I. K. davė analogiškus parodymus. Jie patvirtino, kad 2007-10-20 iš budinčio gavo pranešimą, kad V. Z. daužo N. K. namo langus. Nuvykę į įvykio vietą, jie pamatė iš N. K. kiemo bėgantį V. Z. . V. Z. buvo agresyvus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. A. K. parodė, kad įvykio vietoje buvo fotografuota, kadangi buvo išdaužyti N. K. namo langai, pažeisti baldai, sudaužyti indai. Liudytojų A. K. , A. K. bei nukentėjusiosios parodymai paneigia V. Z. teiginius apie tai, kad jis minėtą vakarą nebuvo prie N. K. namo, o vakarieniavo savo namuose, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad per visą bylos nagrinėjimo laiką pirmosios instancijos teisme V. Z. apklausti savo motinos neprašė. Nuteistasis tik apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja nebuvo apklausta jo motina. Teisėjų kolegija tai vertina kaip jokiais įrodymais neparemtą V. Z. gynybinę versiją, todėl ją atmeta. Teisėjų kolegijos nuomone, ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

V. Z. skunde teigia, kad jam pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais. Sutinkamai su BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamojoje byloje įgyja teisę kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais, nustatytais CK 6.250 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. V. Z. yra nuteistas už turto sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kadangi jo kaltė padarius minėtą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, dėl atsiradusios nusikaltimu žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – jis yra kaltas ir privalo ją atlyginti. Nuketėjusioji N. K. dėl padaryto nusikaltimo patyrė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Dėl neteisėtų V. Z. veiksmų ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, išgąstį, nerimą, sutriko jos širdies darbas, todėl nuteistasis šią neturtinę žalą, teismo įvertintą pinigais, taip pat privalo atlyginti. Nukentėjusioji N. K. civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti jai iš V. Z. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apylinkės teismas žalos dydį sumažino ir iš nuteistojo priteisė 1500 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl turto sugadinimo patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, t. y., kad jis šiuo metu niekur nedirba, neturi jokio turto, gauna nedideles pajamas iš atsitiktinių darbų. Kolegija laiko, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pirmiau paminėtas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kolegija daro išvadą, kad 1500 Lt suma atitinka nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį.