Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu (2011 m. gegužės 20 d.) nuteistas 13 metų laisvės atėmimo, pirmus trejus metus bausmę atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje pataisos namų nebėra, pareiškėjas toliau bausmę atlieka Alytaus kalėjime. Mano kad, tai sunkesnės, t. y. griežtesnės sąlygos, kurios nenumatytos nuosprendžiais, tačiau jo skundo nagrinėjimas vilkinamas. Akcentuoja, jog dėl to patyrė didesnes kančias, nei galėtų patirti, remiantis Įstatymais.

Teismo prašo išsamiai išnagrinėti šį skundą, ir priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri atsirado Lietuvos Kalėjimų tarnybai (toliau – Tarnyba) nesilaikant LR įstatymų, įstatymu nustatytu terminu neišnagrinėjus jo skundo.

Lietuvos kalėjimų tarnyba, atstovaujanti Lietuvos valstybę (toliau ir – atsakovė), nesutinka su skundo reikalavimu, prašo netenkinti.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atsakovės manymu, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės atsakovei leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti tai patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjo skundą atsakovė prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. sausio 16 d. su skundais kreipėsi į Tarnybą dėl, jo įsitikinimu, neteisėto kalinimo griežtesnėmis sąlygomis, nes iki šiol, jo teigimu, negavo atsakymo.

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi su prašymu ,,Dėl atleidimo nuo tolimesnės bausmės“ Nr. G-18-937 į Apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 20 d. šį prašymą persiuntė Tarnybai, kurį jį gavo 2023 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 14 d. kreipėsi su prašymu Nr. NPS-18-1741, kuriame nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime, o ne pataisos namuose ir tai, jo įsitikinimu, neatitinka nuosprendyje įvardintos bausmės.

Alytaus kalėjimas 2023 m. kovo 2 d. pateikė atsakymą ,,Dėl bausmės vykdymo“ Nr. SN-18-243 į pareiškėjo 2023 m. sausio 16 d. prašymą ,,Dėl atleidimo nuo tolimesnės bausmės“ Nr. G-18-937 ir 2023 m. vasario 14 d. prašymą Nr. NPS-18-1741.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. pateikė skundą Tarnybai dėl Alytaus kalėjimo 2023 m. kovo 2 d. atsakymo ,,Dėl bausmės vykdymo“ Nr. SN-18-243.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 29 d. pateikė atsakymą ,,Dėl R. V. skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-766 į pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. skundą, kuriame nurodė, kad Alytaus kalėjimo 2023 m. kovo 2 d. atsakymas ,,Dėl bausmės vykdymo“ Nr. SN-18-243 yra motyvuotas ir pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis)).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kuriame nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ sutikus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ priėmus sprendimą reorganizuoti, nuo 2023 m. sausio 1 d. Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai buvo reorganizuoti, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba ir kuri perėmė visas Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas) (toliau – Alytaus kalėjimas) teises ir pareigas.

Vertinant rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Alytaus kalėjimas 2023 m. kovo 2 d. pateikė atsakymą ,,Dėl bausmės vykdymo“ Nr. SN-18-243 į pareiškėjo 2023 m. sausio 16 d. prašymą ,,Dėl atleidimo nuo tolimesnės bausmės“ Nr. G-18-937 ir 2023 m. vasario 14 d. prašymą Nr. NPS-18-1741.

Nustatyta, jog rašte išsamiai paaiškinta, kad pareiškėjas, atlikęs bausmę kalėjime, buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į pataisos namus ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. bausmę atlikinėjo pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis Alytaus pataisos namuose. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam LR bausmių vykdymo įstatymui ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pareiškėjas toliau atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje grupėje Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. kovo 29 d. taip pat pateikė atsakymą ,,Dėl R. V. skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-766 į pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. skundą, todėl teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo prašymai nebuvo nagrinėti, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 atsiranda esant: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; 3) teisės pažeidimu padarytai žalai. Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus, saistoma VAĮ, kuris įpareigoja Tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad iš skundo aplinkybių turi būti aišku, kokia konkreti žala pareiškėjui kilo, taip pat turi būti išskirtas ir priežastinis ryšys. Tokiu būdu, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas turėtų nurodyti ne tik, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala, kokios neigiamos pasekmės galimai jam kilo, bet taip pat pateikti turimus žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde turėtų konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus pataisos namų pareigūnai atliko (kokių privalomų veiksmų neatliko), kokias konkrečias teisės aktų nuostatas (punktus, papunkčius) atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai teigia, jog jam nebuvo atsakyta į jo prašymus/skundus, kad jis kalinamas netinkamomis sąlygomis, iš ko ir kildina neturtinę žalą, tačiau bylos rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai – kaip matyti, visi pareiškėjo prašymai ir skundai buvo išnagrinėti tinkamai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymus/skundus, veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos rašytinių įrodymų, pareiškėjas, atlikęs bausmę kalėjime, buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į pataisos namus ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. bausmę atlikinėjo pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis Alytaus pataisos namuose, o nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Bausmių vykdymo įstatymui ir vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktu jis laikomas toliau atliekantis bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje grupėje Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime.

Dėl nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.