Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2028-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
2S-2028-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01354-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
R. G.
Skolininkas
R. G.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2028-450/2016Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01354-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria R. G. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko R. G. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. G. skundu prašė panaikinti antstolės M. G. 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymą Nr. S-16-7-2027 areštuoti lėšas.

Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. padarymą, jam buvo paskirta 196 MGL bauda; įsakymas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 16 d. Baudžiamasis įsakymas turėjo būti įvykdytas per trejus metus - iki 2015 m. balandžio 16 d. (BK 96 str.). Baudžiamasis įsakymas nebuvo įvykdytas per trejus metus ne dėl pareiškėjo kaltės, todėl toliau tiek savanoriškai, tiek priverstinai negali būti vykdomas, nes baudžiamojo įsakymo įvykdymo senaties terminas pareiškėjo atžvilgiu pasibaigė 2015 m. balandžio 16 d., todėl vykdomoji byla, pradėta pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-250/2012, turėtų būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolės M. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0007/13/01192 pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-250/12 dėl 196 MGL baudos išieškojimo iš R. G., išieškotojo VMI prie LR FM naudai. 2013 m. rugsėjo 9 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuos dokumentus R. G. gavo 2013 m. rugsėjo 10 d. 2013 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu nuspręsta iš R. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA atlyginimą ir 20 proc. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; patvarkymas pateiktas R. G. IĮ, tačiau vykdomas nebuvo, kas matyti iš vykdomojoje byloje esančio 2014 m. balandžio 29 d. reikalavimo. 2014 m. gegužės 16 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą, kuriuo įsipareigojo mokėti po 700 Lt turimo įsiskolinimo. 2014 m. gruodžio 3 d. neišieškota baudos dalis sudarė 5103,18 Eur. 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu antstolė prisijungė prie antstolio D. J. vykdomo išieškojimo iš skolininko turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir lėšų, gautų realizavus šį turtą išieškojimo. Skolininko darbovietei kelis kartus buvo siųsti raginimai vykdyti patvarkymą dėl lėšų išieškojimo iš skolininko turto, be to, buvo skelbiamos skolininkui priklausančio turto varžytinės, kurių antrosios vyko 2016 m. sausio 19 d., tačiau skolininko turtas nebuvo realizuotas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skolininko darbovietei R. G. IĮ nevykdant antstolės patvarkymo dėl lėšų nurašymo iš skolininko turto, 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymu R. G. IĮ turtas buvo areštuotas.

Teismas, įvertinęs, kad baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. G. paskirta bauda, priimtas 2012 m. balandžio 2 d., kad baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2012 m. balandžio 16 d. ir R. G. savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo, kuris antstolės kontoroje pradėtas vykdyti 2013 m. rugsėjo 9 d., konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes šiuo atveju baudžiamasis įsakymas dėl paskirtos baudos pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 str. 1 d. nustatytų terminų.

Teismas pažymėjo, kad baudos išieškojimas buvo vykdomas laikantis CPK 733 str. - 742 str. numatytų reikalavimų bei išskaitų darymo iš skolininko darbo užmokesčio tvarkos, nenustatyta, kad antstolis būtų praleidęs trijų metų terminą neatlikdamas jokių vykdomųjų veiksmų, kadangi reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, t. y. pateikiamos užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, gyventojų registrui, nekilnojamojo turto registrui, kelių transporto priemonių registrui, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, areštuotos lėšas, surašyti turto arešto aktai. Be to, visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos, priverstinio vykdymo priemonės skolininkui buvo pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos, o 2016 m. balandžio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas, atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad baudžiamasis įsakymas buvo vykdomas nepažeidžiant BK 96 str. numatyto senaties termino, vykdomi veiksmai atliekami reguliariai ir laikantis vykdymo procesą reguliuojančių nuostatų, todėl R. G. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-7-2027 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0007/13/01192.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Baudžiamasis įsakymas turėjo būti įvykdytas per 3 m., t. y. iki 2015 m. balandžio 16 d., o po nurodytos datos įsakymas galėjo būti vykdomas tik tuo atveju, jei vykdymo eiga būtų buvus sustojusi dėl pareiškėjo vengimo atlikti bausmę, tačiau pareiškėjas niekada nevengė atlikti paskirtos bausmės, nebuvo pasislėpęs ar paslėpęs savo turtą, pajamas.

2) Duomenų, kad antstolė būtų kreipusis į teismą su teikimais dėl pareiškėjui paskirtos baudos pakeitimo areštu arba viešaisiais darbais, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžia suponavo šio įsakymo vykdymo senaties termino eigos pabaigą, todėl išieškojimas galės bus vykdomas neribotą laiką. Tačiau toks BK 96 str. normos aiškinimas ir taikymas nėra tinkamas, prieštarauja įstatyme įtvirtintai kriminalinės bausmės paskirčiai ir pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė M. G. ir išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas teigia, kad vykdymo senaties terminas yra suėjęs ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas ėmėsi veiksmų išvengti baudos mokėjimo, tačiau, ištyrus vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti šias aplinkybes.

Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Remiantis CPK 584 str. pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 str. nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 str. 1 p.). Pagal BK 96 str., apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199² str. 1 d. padarymą, pareiškėjui R. G. paskirta 196 MGL dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 16 d. R. G. per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus piniginės baudos, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. 2013 m. rugsėjo 9 d. antstolė M. G. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo pradėtas priverstinai vykdyti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog jis nevengė sumokėti baudos ir savo veiksmais netrukdė antstolei išieškoti baudą, tačiau su šia skundo nuostata sutikti negalima. BK 96 str. 3 d. numatyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar antstolė atliko vykdymo veiksmus baudai išieškoti, taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. priimtas patvarkymas išieškoti iš skolininko R. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA atlyginimą ir 20 proc. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Nors patvarkymas buvo pateiktas R. G. IĮ, tačiau vykdomas nebuvo, todėl antstolė 2014 m. balandžio 29 d. reikalavimu pareikalavo minėtą patvarkymą vykdyti. Be minėto reikalavimo, skolininko darbovietei dar kelis kartus buvo siųsti raginimai vykdyti patvarkymą dėl lėšų išieškojimo iš skolininko turto, tačiau R. G. IĮ toliau nevykdant antstolės patvarkymo dėl lėšų nurašymo iš skolininko turto, 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymu R. G. IĮ turtas buvo areštuotas. 2014 m. gegužės 16 d. skolininkas buvo pateikęs antstolei prašymą, kuriuo įsipareigojo mokėti po 700 Lt turimo įsiskolinimo, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu antstolė prisijungė prie antstolio D. J. vykdomo išieškojimo iš skolininko turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir lėšų, gautų realizavus šį turtą išieškojimo; nors buvo skelbiamos skolininkui priklausančio turto varžytinės, kurių antrosios vyko 2016 m. sausio 19 d., tačiau skolininko turtas nebuvo realizuotas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo buvo atliekami nuolat ir nuosekliai, taip pat periodiškai buvo pateikiami užklausimai įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinama skolininko turtinė padėtis. CPK 644 str. numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese, tačiau vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant sumokėti paskirtą baudą, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko R. G. vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstole, o ne dėl antstolės neveikimo. Teismas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo procesą vykdomojoje byloje dėl senaties. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti antstolės M. G. 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymą Nr. S-16-7-2027 areštuoti lėšas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė