- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- A6.-38-853/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00017-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J., "Hetros"
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Norvegiją, el. paštas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini) ” finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 20 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) ”.
R. J. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 32).
R. J. pateiktame pranešime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei priimti sprendimą savo nuožiūra (b. l. 39).
Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, bei buvo nuspręsta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 13088,37 Eur. Dėl to Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-301-856/2023, UAB „(duomenys neskelbtini) ” buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)” mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės mėn. pagal pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių.
Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, 2019 m. gegužės 8 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. balandžio 20 d. priimtas sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, o 2021 m. spalio 12 d. ir 2023 m. sausio 5 d. buvo kreiptasi su nurodymais nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčio mokėtojo sąskaitų. Pareiškime nurodoma, kad viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis, Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vienoje vykdomojoje byloje dėl 10577,63 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė neturi nekilnojamojo turto. Bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetui skolinga 1731,65 Eur, apdraustųjų asmenų nėra. Bendrovės vadovas R. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. gegužės 8 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. spalio 12 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), akivaizdu, jog R. J. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, vėliausiai nuo 2021 m. spalio 12 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 26 d. iškelta bankroto byla, kas patvirtina, jog Bendrovė buvo nemoki.
Nagrinėjamu atveju, R. J. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ” vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” bankroto bylos iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, grindžiama byloje esančia rašytine medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas valstybės biudžetui 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis sudaro 13088,37 Eur, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, integruota kliento informacija – balansu, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)”, mokestinių prievolių registro duomenimis, nurodymais nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimais mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ir kita bylos medžiaga.
Byloje nustatyta, kad R. J. nuo 2018 m. vasario 21 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad buvo nuspręsta iš UAB „(duomenys neskelbtini)” turto išieškoti 5350,03 Eur mokestinę nepriemoką. Iš 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad buvo nuspręsta iš UAB „(duomenys neskelbtini)” turto išieškoti 1697,93 Eur mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinėmis sistemos 2023 m. gegužės 31 d. duomenimis, Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vienoje vykdomojoje byloje dėl 10577,63 Eur. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” paskutinė finansinė ataskaita pateikta registro tvarkytojui už 2018 metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetui skolinga 1731,65 Eur, apdraustųjų asmenų nėra.
Įvertinus administracinės bylos medžiagą, pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovui, apie bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma jau nuo 2019 m. gegužės 8 d. bei vėlesnių (iki 2023 m. sausio 5 d.) priimtų nurodymų (sprendimų) nurašyti (pakeisti, išieškoti) mokestines nepriemokas iš mokėtojo sąskaitos (turto), tačiau bendrovės mokumo vadovas realiais veiksmais atkurti nemėgino ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2022 m. kovo 20 d., laikytina, kad R. J. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei baigėsi 2022 m. kovo 20 d. Tuo pačiu teismas pažymi, kad bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius (šiuo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija), nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)” kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė dėl šio nusižengimo padarymo visiškai įrodyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 34-37), neteistas (b. l. 38). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – 2 200 Eur bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų, skaičiuojant nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.