Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-624-360/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-24
Bylos Nr.
2A-624-360/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
V. D., A. D., V. M.
Trečiasis asmuo
J. S., V. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-624-360/2008Teisėja V. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija121.21; 77.6 (S).KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant atsakovams V. D. ir A. D., tretiesiems asmenims J. S., V. L., išvadą duodančios institucijos atstovei Zitai Žilienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. M., A. D., tretiesiems asmenims J. S., V. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-26 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. D. (M.) ir A. D., nustatyti S. D. (M.) nuolatinę globą, gobėjais ir jo turto administratoriais paskirti J. S. ir V. L., S. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti pas globėjus, priteisti iš atsakovės V. M. po 125 Lt (1MGL), iš atsakovo A. D. po 300 Lt kas mėnesį sūnaus S. D. išlaikymui. Nurodė, kad S. D. gimė (duomenys neskelbtini) nesusituokusiems tėvams: atsakovei V. D. ir atsakovui A. D.. Ieškovė nurodė, kad 2004-04-26 gautas J. S. raštas, kad atsakovė paliko savo sūnų O. Š., kuri yra silpnos sveikatos ir negali vaiku tinkamai pasirūpinti. 2007-07-24 J. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl jos skyrimo S. D. globėja. 2004-09-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S.. Tėvai neatliko savo pareigų auklėti ir prižiūrėti sūnų, juo nesidomėjo, nelankė, nesirūpino ir nebuvo jokių požymių, kad padėtis pasikeis. Globėja ištekėjo už V. L., jie abu nori tapti nuolatiniais S. globėjais. Ieškovas nurodo, kad faktas, kad tėvai neatlieka savo pareigos rūpintis vaiku, yra pakankamas pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią. J. S. ir V. L. yra tinkami būti nuolatiniais S. globėjais, nes vaikas prie jų priprato, yra prisirišęs, saugus, laimingas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti J. S. ir V. L. asmenys pateikė atsiliepimą, juo prašė neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią, nustatyti S. D. nuolatinę globą, juos paskirti vaiko nuolatiniais globėjais, nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą su jais. Nurodė, kad atsakovai nevykdo tėvų pareigų sūnui. Atsakovė susilaukė sūnaus būdama pilnametė. Dėl sūnaus nepriežiūros buvo kreiptasi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, tačiau atsakovė savo gyvenimo būdo nekeitė. Atsakovas atsisakė pasirūpinti savo sūnumi. Susiklosčius tokiai situacijai S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S.. Faktų, kad globėja neleidžia atsakovei matytis su sūnumi, Vaikų teisių apsaugos tarnyboje nėra užfiksuota. Atsakovė pati nesidomėjo vaiku, jo nelankė, su juo nebendravo. Atsakovas nuo laikinosios globos skyrimo sūnumi nesidomėjo, nedalyvavo jį auklėjant, neteikė jam išlaikymo. Pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka konstatuoti faktą, kad tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaikais. Būtina atsižvelgti, kad S. globėjos šeimoje auga nuo kūdikystės, artimuosius suvokia kaip savo šeimą, su jais jaučiasi saugus, savo biologinių tėvų vaikas nepažįsta. Atsakovės, kaip motinos, pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiu argumentu kaip lėšų neturėjimas, nes ji turėjo pakankamai lėšų sūnui išlaikyti bei tinkamai juo pasirūpinti (500 Lt pašalpa, 93 Lt išmoka už vaiką, teismo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, išvažiavimas į užsienį uždarbiauti). Laikinoji globa tęsiasi jau dvejus metus, per šį laikotarpį vaiko tėvai neparodė jokio suinteresuotumo patys auginti savo vaiką. Laikinoji globa negali tęstis neterminuotai, nes pažeidžiami vaiko interesai, t. y. teisė į pilnavertį gyvenimą.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad bendrauti su sūnumi negalėjo dėl globėjos veiksmų, nes ji vengdavo susitikimų su vaiko motina. Teisė bendrauti su vaiku tėvams išlieka net ir tuo atveju, kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nepateikta jokių įrodymų, kurie parodytų, kad vaiko bendravimas su tėvais kenktų jo interesams. Pažymi, kad nuo laikinosios globos skyrimo pasikeitė daug dalykų, t. y. berniuko tėvai susituokė, gyvena kartu, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Pažymi, kad atsakovai nori rūpintis savo sūnumi, prižiūrėti ir išlaikyti, sudaryti geras sąlygas augti bei pagal amžių lavintis. Lankydamiesi pas psichologą ruošėsi bendravimui su sūnumi. Ieškovas nenurodo, kokiu būdu bus pažeisti vaiko interesai, grąžinus jį tėvams.

Šiaulių miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad LR CK 3.180 str. 1 d. numato baigtinį sąlygų sąrašą, kai tėvų valdžia gali būti apribota. Tėvų veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, tų veiksmų pobūdis yra esminė sąlyga apriboti tėvų valdžią. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad S. D. buvo pagrindas nustatyti laikinąją globą, tačiau šiuo metu atsakovės požiūris į šeimą ir vaiko auginimą yra pasikeitęs, ji pasiryžusi sudaryti visas sąlygas sūnaus auginimui. Byloje pateikta atsakovų charakteristika ir jų veiksmai, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, patvirtina realius tėvų veiksmus įgyvendinant tėvų valdžią. Ieškovas nepateikė duomenų, kad S. tėvai yra neigiamos asmenybės ir bendravimas su sūnumi galėtų pakenkti vaiko interesams. Pažymi, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą. Atsakovės ir globėjos santykiai įtempti, teismo nuomone, globėjos veiksmai sutrukdė tėvams įgyvendinti tėvų valdžią, neatitiko vaiko interesų, neleisdama globotinio bendrauti su tėvais, pažeidė globotiniui prisiimtus įsipareigojimus. Teismas liudytojų parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, ekspertizės išvadas vertino atsižvelgdamas į jų ryšį su kitais įrodymais. Pagal LR CK 3.3 str. 1 d. ir Vaikų teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d. teismas vertino ir rėmėsi tik tais faktiniais duomenimis, kurie surinkti po laikinosios globos nustatymo.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuotieji asmenys pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-26 sprendimą, ieškinį tenkinti: dėl sūnaus S. D. neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. D. ir A. D.; nustatyti S. D. nuolatinę globą; nuolatiniais globėjais paskirti J. S. ir V. L.; priteisti iš atsakovės po 125 Lt, iš atsakovo po 300 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnui S.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas nemotyvuotas. Teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taikant LR CK 3.180 str., tėvų valdžia gali būti apribota, jei nustatoma bent viena nurodyta sąlyga. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Tokiems tėvams yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Atsakovai nurodo, kad nebendravo su sūnumi dėl objektyvių priežasčių, tačiau byloje surinkti duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad patys atsakovai nerodė jokio suinteresuotumo bendrauti su Signaru. Pažymi, kad atsakovė dažnai keitė savo telefono numerį, gyvenamąją vietą, tačiau apie pasikeitusius duomenis neinformuodavo, todėl globėja negalėjo palaikyti ryšio su atsakove. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tėvų pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip lėšų neturėjimas tėvų asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, nuosavo būsto neturėjimas ir pan. LR CK 3.137 str. 3 d. nurodoma, kad vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria teises ir pareigas. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data. Atsakovas visą laiką žinojo apie S., tačiau savo tėvystę patvirtino tik prasidėjus teismo procesui. Pažymi, kad gimus S. atsakovas buvo suaugęs asmuo, tačiau neprisiėmė atsakomybės dėl sūnaus, nors visą laiką bendravo su atsakove ir žinojo susidariusią padėtį. Įstatymas nenumato jokių išimčių ar lengvatų, kurios atleistų nuo tėvų valdžios įgyvendinimo, todėl pagal LR CK 3.159 str. tėvo ir motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymas nenumato, kad įsteigus laikinąją globą sustabdomos tėvų pareigos vaikui, todėl tėvams išlieka pareiga rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus, tačiau atsakovai daugiau nei dvejus metus buvo nusišalinę nuo tėvų pareigų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodydamas, kad laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, nesigilino į byloje esančią situaciją ir neteisingai taikė teisės normas, nes laikinoji globa steigiama, kol vaikas bus atskirtas nuo tėvų ir vaikui bus įsteigta nuolatinė globa. Pirmosios instancijos teismas per siaurai vertina šeimos sampratą, tapatindamas tik su biologine šeima. Tikslas sugrąžinti vaiką į šeimą turi būti suprantamas ne tik kaip siekis grąžinti vaiką į ankstesnę natūralią šeimą, pas jo tėvus, bet ir kaip tikslas kurti vaikui kiek įmanomą panašesnę į natūralią šeimą išorinę ir vidinę aplinką, kur vaikui mažiau stigtų tikrųjų tėvų. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir konstatavo, kad situacija pasikeitė, nes atsakovų padėtis yra tokia pat kaip ir prieš dvejus metus, kai buvo įsteigta laikinoji globa. Teismas turėjo įvertinti tėvų kaltę susiklosčiusioje situacijoje. Teismas netinkamai įvertino vaiko interesų principą šioje byloje, nes globėjos šeimoje vaikas gyvena pilnavertį gyvenimą, turi namus, tėvus, saugią socialinę aplinką. Teismas savo sprendimą grindė tik tais įrodymais ir faktais, kurie palankūs atsakovams, iškreipė liudytojų parodymus, nemotyvavo, kodėl kai kurių liudytojų parodymus, laikė neobjektyviais, neišsamiai tyrė byloje pateiktus duomenis ir juose nurodytas aplinkybes. Teismas tyrė atsakovų charakteristikas, pajamas, gyvenamąją vietą, tačiau šie veiksmai atlikti tik prasidėjus teisminiam procesui, todėl neįrodo, kad atsakovai sugebės rūpintis sūnumi. Teismo proceso metu tėvų atlikti skuboti ir neapgalvoti veiksmai neatitinka vaiko interesų principo.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Teismas objektyviai vertino liudytojų parodymus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo laikinosios globos įsteigimo pasikeitė aplinkybės, todėl gali sūnui suteikti saugias bei tinkamas sąlygas. Laikinosios globos metu atsakovai negalėjo rūpintis sūnumi dėl objektyvių priežasčių. Globėja neinformuodavo atsakovų apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kt., nesudarė sąlygų bendrauti su sūnumi. Pažymi, kad vaiko teisės bendrauti su tėvais gali būti ribojamas tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų vaiko interesams, tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, yra išnykusios, todėl nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvų teises, vaikas privalo būto grąžintas į šeimą.

Ieškovas atsiliepime nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad nuo laikinosios globos nustatymo pasikeitė situacija ir šiuo metu atsakovai nori prižiūrėti sūnų ir juo rūpintis, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ji priimta neatsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir nevisapusiškai išanalizavus bylos duomenis.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pažymėtina, kad ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Pagal LR CK 3.137 str. 3 d. vaiko kilmė patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir nuo tada atsiranda su vaiko kilme susijusios įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos. Kai tėvystė nustatoma vėliau, negu vaikas gimė, – įteisinus vaiko kilmę iš tėvų, jiems atsiranda ir teisės, ir pareigos įgyvendinant tėvų valdžią, jeigu jie neturėjo galimybės jos įgyvendinti prieš įteisindami vaiko kilmę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas, dėl kurio tėvų valdžios įgyvendinimo sprendžiamas ginčas, yra gimęs 2004-01-10. Nors oficialiuose dokumentuose vaiko tėvystė pripažinta tik 2006-12-12, tačiau nuo vaiko gimimo atsakovas žinojo apie tėvystę, tačiau vengė vykdyti su vaiku susijusias pareigas.

Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad motina nuo laikinosios globos įsteigimo 2004-08-01 vaiku nesidomėjo, nesirūpino, visiškai nebendravo, neskyrė išlaikymo vaikui, nedalyvavo auklėjant vaiką; tėvas vaiku nesirūpino, jo neaugino, neišlaikė, nedalyvavo vaiko gyvenime. Darytina išvada, kad atsakovai neįgyvendino tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., todėl buvo įsteigta laikinoji globa, vaikas gyvena globoje ir šiuo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tačiau priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (LR CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Išaiškintina, kad LR CK 3.179 str. numatytas vaikų ir tėvų atskyrimas taikomas tuomet, kai tėvai neįgyvendina tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas dėl sūnaus ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, todėl taikytinos LR CK 3.180 str. 1 d. nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką; nesirūpinimą vaiku. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas negyvena su tėvais dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių – vaikas gimė nesusituokusiems tėvams, tėvystė nustatyta po ketverių metų nuo vaiko gimimo, tėvų gyvenimas skyrium, motinos nepasiruošimas motinystei, neturėjimas lėšų vaikui išlaikyti, nerūpestingumas ir neatsakingumas dėl vaiko priežiūros ir pan. Atsakovams neatliekant tėvų pareigų 2004-09-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1306 S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S.. Tarp globėjos ir berniuko susiklostė šeiminiai ryšiai. Jis šioje aplinkoje jaučiasi saugus, prižiūrimas. Nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl vaiko pradžios atsakovai nesiekė suartėti su sūnumi, jo nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, be to, nuo laikinosios globos nustatymo praėjo ganėtinai ilgas terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja abiejų tėvų kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų vengimo. Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.

Teisėjų kolegija spręsdama dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas neapribojo neterminuotai tėvų valdžios atsakovams. Teisėjų kolegija nevisiškai sutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, ir iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai vengė atlikti savo pareigą, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovų tarpusavio santykiai, tiek ir santykiai su vaiku yra pasikeitę. Atsakovas A. D. 2006-12-13 pareiškimu pripažino esąs sūnaus S. tėvas. Atsakovai 2007-02-17 susituokė, abu jie dirba ir dabar charakterizuojami teigiamai, atsakovė įgijo vidurinį išsilavinimą, užregistravo sūnų S. į eilę dėl priėmimo į darželį, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo, pradėjo teikti vaikui išlaikymą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, konsultavosi su psichologu dėl bendravimo su vaiku problemų, kreipėsi į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko jiems sugrąžinimo. Visi šie atsakovų veiksmai patvirtina jų pasiryžimą susigrąžinti vaiką, jį auginti ir juo rūpintis. Tačiau teisėjų kolegija visas šias aplinkybes vertina kritiškai, t. y. nors pateikti duomenys suponuoja atsakovų objektyvias sąlygas prižiūrėti ir auklėti sūnų, tačiau vertintina ir tai, kad šiuo metu atsakovų sūnus gyvena su globėjais, nuo laikinosios globos pradžios praėjo didelis laiko tarpas, realiai tėvai sūnaus neaugino, nesirūpino, vaikas jų nepažįsta, be to, teisėjų kolegija negali įvertinti, ar iš esmės pasikeitė tėvų požiūris.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto išvadose teismo psichologas ekspertas pažymi, kad tikėtina, jog vaiko emociniai ryšiai su jo biologiniais tėvais nesusiformavo nuo pat jo gimimo pradžios, taip pat pažymi, kad globėjos teikiama globa sudarė palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko emocinei raidai, nutraukus vaiko ir jo globėjų emocinį ryšį, vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teisėjų kolegija mano taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti ryšius su šeima. Todėl teisėjų kolegija mano, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teisėjų kolegijos nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globėjų šeimoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl laikinosios globos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.

Laikinai apribojus tėvų valdžią, steigtina nuolatinė globa (LR CK 3.257 str. 3 p.), o globėjais skirtini dabartiniai S. globėjai J. S. ir V. L.. Pas juos nustatytina S. D. nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perdavimas globai yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Laikinosios globos taikymas derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Kad būtų įgyvendintas šis laikinosios globos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Pastebėtina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teisėjų kolegija mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į laikinąją globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes šie apribojimai kelia pavojų tėvų ir mažo vaiko šeimos santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti šeimos situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tėvams ir vaikui nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad neatsiras natūralaus jų ryšio.

Nustačius mažamečiam vaikui nuolatinę globą, jo globėjams išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su sūnumi, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą. Tėvams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Apribojus tėvų valdžią ir nustačius nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo sūnų. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi reguliariai pajamas gaunantys asmenys, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnaus priteisimo, todėl iš atsakovės priteistina 130 Lt išlaikymas, o iš atsakovo – 300 Lt. Kadangi atsakovų sūnui nustatyta laikinoji globa, globėjai skirtini vaiko turto administratoriais.

Teisėjų kolegijai ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo J. S. sumokėjo 500 Lt už ekspertizę, 100 Lt už apeliacinį ir 115 Lt už kasacinį skundus. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovų trečiajam asmeniui J. S. priteistina 250 Lt už atliktą teismo ekspertizę, 50 Lt už apeliacinį skundą ir 58 Lt už kasacinį skundą, t. y. iš viso 358 Lt (LR CPK 88 str. 1d. 1 p. 8 p.).

Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p. konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su tėvų valdžios apribojimu ir vaiko geriausių interesų principo taikymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, atsižvelgiant į vaiko interesus keistini ieškinio reikalavimai ir priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-26 sprendimą.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies:

1. Laikinai apriboti motinos valdžią V. D. dėl sūnaus S. D.. Išaiškinti, kad sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su sūnumi S. D..

2. Laikinai apriboti tėvo valdžią A. D., dėl sūnaus S. D.. Išaiškinti, kad sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su sūnumi S. D..

3. Nustatyti S. D. nuolatinę globą.

4. S. D. nuolatiniais globėjais paskirti J. S. ir V. L.. Įpareigoti globėjus netrukdyti atsakovams V. D. ir A. D. bendrauti su sūnumi S. D..

5. S. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti pas globėjus.

6. Paskirti S. D. globėjus J. S. ir V. L. jam priklausančio turto administratoriais.

7. Priteisti iš atsakovės V. D. išlaikymą sūnui S. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Lt nuo teismo sprendimą priėmimo dienos 2008-09-24 iki vaiko pilnametystės.

8. Priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą sūnui S. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo teismo sprendimą priėmimo dienos 2008-09-24 iki vaiko pilnametystės.

Iš atsakovų V. D. ir A. D. trečiajam asmeniui J. S. priteisti po 179 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė