- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-27
- Bylos Nr.
- 1-118-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Nukentėjusysis
- O. M., R. L.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), galiojančių teistumų neturintis,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. lapkričio 11 d. naktį, apie 3 val. 30 min., kaltinamasis A. S. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį S. N. , peiliu jam smogdamas į krūtinės ląstą, padarydamas durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos ir širdies dešiniojo skilvelio sužalojimą, dėl to, įvykus ūmiam nukraujavimui ir kraujo susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.
Nusikaltimas padarytas esant tokioms konkretesnėms įvykio aplinkybėms: 2008 m. lapkričio 10 d. vakare, apie 22 val., tame pačiame name gyvenantys kaltinamasis ir jo sugyventinė G. J. atėjo į nukentėjusiojo S. N. ir jo sugyventinės O. M. butą, kur visi pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam apsvaigus nuo alkoholio, apie 24 val., tarp jų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl menkaverčių nesutarimų. Konfliktui nurimus, buto kambaryje toliau buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, kol tarp girtų kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo naujas konfliktas, kurio metu nukentėjusysis paimtu į rankas kirviu pagrasino kaltinamajam. O. M. kirvį iš nukentėjusiojo atėmus, kaltinamasis paėmė bute ant spintelės (kaip aiškina kaltinamasis, nuo skalbimo mašinos) gulėjusį peilį. Tuo metu anksčiau prasidėjęs konfliktas tęsėsi toliau ir peraugo į fizinį kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirėmimą – stumdymąsi ir grumtynes. Pargriuvę ant kambaryje buvusios lovos, vienas kitam sudavė smūgius kumščiais, o kaltinamasis su rankoje laikomu peiliu smogė nukentėjusiajam į krūtinę, taip pat padarė lengvo laipsnio sužalojimus. Ir, kaip minėta, dėl smūgio peiliu į krūtinę nukentėjusysis tuoj pat mirė.
Dėl nurodyto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. lapkričio 10 d. vakare, apie 22 val., su sugyventine G. J. nuėjo pas tame pačiame name gyvenančius S. N. ir O. M. , visi gėrė alkoholinius gėrimus. Apsvaigus nuo alkoholio, apie 24 val., tarp jo ir S. N. kilo konfliktas, tačiau tuo metu kokių nors padarinių nesukėlė. Vėliau, po vidurnakčio, toliau geriant degtinę, tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas kilo iš naujo, nes S. N. , pakilęs nuo lovos, ant kurios gulėjo, griebęs prie krosnies padėtą kirvį ir jį laikydamas rankoje puolęs ant jo, kaltinamojo. Tuomet jis, kaltinamasis, norėdamas gintis, paėmęs peilį. Tačiau nukentėjusiojo sugyventinė O. M. iš kaltinamojo kirvį atėmusi. Nepaisydamas to, kaltinamasis vis vien puolęs muštis, todėl abu susigrūmę, griuvę ant lovos, kur galinėjęsi. Pakilus nuo lovos, pamatęs kruviną S. N. , tačiau kaip jam jis, kaltinamasis, galėjęs įdurti, paaiškinti negali, nes nužudyti S. N. nenorėjęs ir kaip jam dūręs peiliu, nežinąs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo dalyvavimas padarant nusikaltimą – tyčinį nukentėjusiojo S. N. nužudymą – įrodytas kitais į bylą surinktais duomenimis, kurie gali būti kaip įrodymai sprendžiant asmens kaltumo klausimą.
Iš 2008 m. lapkričio 11 d. 5 val. ryto rašyto apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini) rastas vyro lavonas, konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės priekiniame paviršiuje. Be to, įvykio vietoje – lauke prie namo – rastas peilis.
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs S. N. mirė 2008 m. lapkričio 11 d., apie 3 val., dėl durtinio-pjautinio sužalojimo įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmę, padarius kairės pusės kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą pažeidžiant širdies dešinįjį skilvelį ir susikaupus kraujui kairėje krūtinplėvės ertmėje. Konstatuojamas nukentėjusiojo buvęs neblaivumas, nes kraujyje rasta 2,18 prom., šlapime – 2 prom. alkoholio, tai lėmė vidutinį girtumo laipsnį. Minimas sužalojimas padarytas daiktu, turinčiu pjaunamąsias bei duriamąsias savybes, sužalojimas vertinamas kaip sunkus, priežasties prasme tiesiogiai lėmęs nukentėjusiojo mirtį. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad be lemtingo nukentėjusiojo gyvybei smūgio į krūtinę duriamu-pjaunamu įrankiu, nukentėjusiajam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, tačiau kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai: durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos abiejose pusėse, pjautinės paviršinės žaizdos dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, taip pat sumušimai – poodinės kraujosruvos ant veido, kairės rankos plaštakos, odos nubrozdinimai ant rankų, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Visi atskirų grupių sužalojimai padaryti buvus ne mažiau kaip 15 traumuojančių smūgių ir dinaminių poveikių.
Konkrečios įvykio aplinkybės, susijusios su gyvybės atėmimu nukentėjusiajam kaltinamajame akte nurodytu laiku, patvirtintos ir įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais, kurių turinio duomenys dėl įvykio vietos, laiko ir kitų aplinkybių visiškai sutampa su minėtais tyrimo dokumentų duomenimis.
Byloje nukentėjusiąja pripažinta O. M. parodė, kad ji su S. N. gyveno tame pačiame name kaip ir kaltinamasis, buvo kaimynai. Minimo įvykio išvakarėse kaltinamasis ir jo sugyventinė G. J. atėjo į jų butą, kur visi gėrė alkoholinius gėrimus, o apie vidurnaktį tarp S. N. ir A. S. kilo konfliktas, kuris tą kartą baigėsi ramiai, todėl visi toliau bendravo, kol apie 2–3 val. nakties minėti asmenys vėl ėmė konfliktuoti iš naujo: lovoje gulėjęs S. N. pirmiausia plūdęs ją, O. M. , po to griebęs kirvį, tačiau ji, nukentėjusioji, kirvį atėmusi. Tuo pačiu metu pamačiusi, kad A. S. rankoje laiko peilį, kurį ji taip pat norėjusi atimti, tačiau to padaryti nepavykę, o A. S. ir S. N. pradėję grumtis, griuvę ant lovos, kur tęsę grumtynes. Kai S. N. atsistojęs, pamačiusi kraujuojantį jo šoną.
Liudytoja G. J. parodė, kad būnant bute pas S. N. ir O. M. pirmas konfliktas tarp S. N. ir A. S. kilo apie vidurnaktį, tačiau nieko neatsitikus buvo bendraujama toliau, kol S. N. pradėjo įžeidinėti O. M. , o ją bandė užstoti A. S. . S. N. koridoriuje pasiėmęs kirvį ir puolęs ant A. S. . Tačiau O. M. kirvį iš S. N. atėmusi, o A. S. tuo metu verandoje (virtuvėje) pasiėmęs peilį, tačiau kas vykę toliau, ji nežinanti, prisimenanti klyksmus bute, po to iš namo į lauką išėjęs S. N. , o iš paskos A. S. ir O. M. , kažkuris iš jų lauke metęs peilį. Grįžus į savo butą, pamačiusi sukruvintus A. S. rūbus.
Iš mažamečio liudytojo L. M. paaiškinimų matyti, kad tuo metu, kai mušėsi ir grūmėsi S. N. ir A. S. , šis rankoje turėjo peilį, vieną kartą juo dūrė į fotelį.
2008 m. lapkričio 11 d. 7 val. 14 min., patikrinus A. S. būklę, nustatytas 1,37 prom. girtumas.
Įvykio faktų visuma rodo, kad įvykio metu tarp jo dalyvių – nuo alkoholio apsvaigusių kaltinamojo ir nukentėjusiojo – kilo primityvaus pobūdžio ginčas, peraugęs į tarpusavio muštynes, pagaliau į aktyvaus smurto pavartojimą. Minėtas ginčas lėmė nusikalstamos veikos motyvą – asmeninio pobūdžio paskatas. Abiejų įvykio dalyvių veiksmai dėl išgerto nemažo kiekio alkoholio buvo sunkiai valdomi bei kontroliuojami tiek jų pačių, tiek aplinkinių.
Kaltinamasis dėl atsitikusių aplinkybių kelia būtinosios ginties klausimą, pripažindamas, kad objektyviąja prasme peiliu nukentėjusiajam smogė jis, tačiau neigia subjektyviąją pusę, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių jis buvęs priverstas gintis. Tačiau būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo motyvacija atmestina:pavojingas kėsinimasis prieš kaltinamąjį turėjo būti akivaizdus ir realus, kai kaltinamasis netikėtai ir staigiai būtų turėjęs ginti save ar kitus su juo buvusius asmenis. Tačiau įvykio aplinkybės rodo ką kitą: konfliktas tiek žodžiais, tiek nereikšmingais veiksmais (stumdymasis) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ne staiga, konflikto mastas didėjo dėl dar didesnio pavartoto alkoholinių gėrimų kiekio. Nors konflikto metu nukentėjusysis, iš tikrųjų, buvo paėmęs kirvį ir su juo artinosi prie kaltinamojo, tačiau šis nukentėjusiojo veiksmas realiai pavojingo kėsinimosi kaltinamajam nekėlė, nes viena iš įvykio vietoje buvusių moterų be rimtesnių pastangų kirvį iš nukentėjusiojo atėmė. Tuo metu kaltinamasis turėjo realią galimybę pasitraukti iš girtaujančios aplinkos arba ramiu elgesiu sušvelninti konflikto situaciją ir tai nebūtų vertinama kaip pavojaus išvengimas paklūstant nukentėjusiojo pavojingiems veiksmams. Kaltinamasis įvykio situaciją vertino kitaip – paskatintas gilėjančio konflikto siekė demonstruoti savo galimybes ir, susigrūmus su nukentėjusiuoju, peilio nepadėjo, priešingai, jį intensyviai naudojo grumtynių metu, nors, kaip minėta, ir tuo metu (grumtynių) kaltinamojo gyvybei ir sveikatai realus pavojus negrėsė, nes nukentėjusysis jokių įrankių neturėjo, be to, šalia grumtynių vietos buvo besigrumiančių asmenų sugyventinės, kokių nors rimtesnių sužalojimų kaltinamajam padaryta nebuvo. Priešingai, kaip žinoma, nukentėjusiajam buvo suduotas ne tik lemtingas smūgis, bet padaryta gana daug kitokių sužalojimų.
Kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.: kaltinamasis suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors tiesiogiai to nenorėjo, sąmoningai leido atsirasti sunkiems padariniams. Smūgis peiliu į krūtinę galėtų būti vertinamas ir kaip akivaizdus suvokimas, kad nukentėjusiojo gyvybė galėjo būti atimta neišvengiamai, t. y. veikiant tiesiogine tyčia. Tačiau toks vertinimas atmestinas, nes kaltinamojo psichologinės nuostatos buvo susijusios su jo apsvaigimu nuo alkoholio, ribotomis galimybėmis tinkamai vertinti situaciją.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, pažymi padaryto nusikaltimo tyčinį pobūdį, jo sunkumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, tai turėjo esminę reikšmę nusikaltimo padarymo paskatoms atsirasti. Kokių nors reikšmingų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nenustatyta, ankstesni teistumai išnykę. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau įvertinus įvykio aplinkybių visumą, jo dalyvių elgesį, susijusį su psichologinėmis nuostatomis, pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Ši aplinkybė yra ne tik formaliai lengvinanti, bet iš esmės atspindėjusi įvykio kilimo priežastis ir iš dalies skatinusi kaltinamojo veiksmų motyvus. Kaip matyti iš asmenų, susijusių su įvykiu, parodymų, nukentėjusysis ne tik kad buvo neblaivus, bet ir skatino konfliktą, kivirčijosi ne tik su kaltinamuoju, bet šiurkščiai elgėsi su sugyventine, siekė demonstruoti pavojingus veiksmus, tuo, kaip minėta, provokuodamas priešiškus kaltinamojo veiksmus. Tai lemia švelnesnės negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje vidutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą.
Nukentėjusioji R. L. pareiškė 5 210 Lt dydžio ieškinį dėl laidojimo išlaidų. Nurodytos išlaidos yra realios, tačiau, kaip pripažįsta nukentėjusioji, ji yra gavusi 1 040 Lt dydžio laidojimo pašalpą. Todėl nukentėjusiajai sutinkant ši suma iš bendro išlaidų dydžio atimtina.
Yra pareikštas 30 000 Lt dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo vaikams. Ieškinio esmė apibrėžiama Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. dispozicijos turiniu. Ieškinys pagrįstas, tačiau jo dydis mažintinas: iš byloje nagrinėtų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis su šeima, kartu ir su vaikais, negyveno, buvo įkalinimo vietose. Be to, ieškinio pagrįstumas dėl jo dydžio nėra pakankamai motyvuotas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio 11 d. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. S. 4 170 Lt laidojimo išlaidų R. L. , 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. N. , 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo O. N. .
Daiktinius įrodymus – striukę – grąžinti A. S. , kirvį – O. M. , jai atsisakius paimti – sunaikinti, kitus daiktus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.