Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elite Formula“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė DK „Lamantinas“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

Atsakovės įsitikinimu, byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Muitinė 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 10000346774 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu atsakovės Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

Muitinė 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino skundžiamą Sprendimą netekusiu galios.

Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.

Pareiškėja teismo prašė panaikinti Sprendimą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė 2016 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino skundžiamą Sprendimą netekusiu galios.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjos teises skunde nurodytu būdu. Skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjos teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, turi būti nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjos prašymas panaikinti Sprendimą, šios dienos kontekste, niekaip nebūtų susijęs su pareiškėjos teisių gynimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas yra spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas <...>. Nustačius, kad byloje sprendžiami reikalavimai apskritai nėra susiję su pareiškėjo siekiamos apginti materialiosios teisės įgyvendinimu, darytina išvada, kad tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir turi būti nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme tampa beprasmiu, neatitinkančiu administracinės teisenos tikslų spręsti tokius ginčus teisme, kuriais siekiama apginti asmens pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS-525-77-14, Nr. AS-261-1321-14, Nr. A-502-1627-13, Nr. A-492-1783/2012, Nr. A-662-1157/2009).

Nagrinėjamos bylos ypatybė – tai, kad pareiškėjos teisinio suinteresuotumo neliko po 2016 m. birželio 14 d. sprendimo „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose pripažinimo netekusiu galios“ priėmimo, kuomet atsakovė pripažino netekusiu galios Sprendimą. Pareiškėjos teisinis suinteresuotumas savo materialiųjų teisių gynimu išnyko iki teismui priimant sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad neliko objektyvių prielaidų ginti pareiškėjos teises teisme. Tokiu atveju byla yra nutrauktina, nes ji tapo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, 104, 151 straipsniais, teismas

nutarė:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elite Formula“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė DK „Lamantinas“) nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.