Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-119/2006

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-06-21
Bylos Nr.: 1A-119/2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svajūnas Knizleris (pirm.), Aloyzas Kruopys, Viktoras Kažys
Nuteistasis: T. B., R. J., S. K.

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-119/2006 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.1.;

1.1.4.5.1.;1.2.17.1.;1.2.19.4.;1.2.29.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Astai Paškevičienei, Irenai Aleksejūnienei, Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,gynėjams Kęstučiui Kvainauskui, Sigitui Lukauskui, Arūnui Justeikui ,nuteistiesiems T. B. , R. J. , S. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. , R. J. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 25 str. 2 d. 199 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.

R. J. pripažintas kaltu:

- pagal BK 300 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. ir nubaustas atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d. ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

S. K. pripažintas kaltu:

- pagal BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. (dėl 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Alsezas“ krovinio važtaraščio, serija SAS Nr.0487704, suklastojimo ir panaudojimo) ir nubaustas 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 25 str. 2 d. 300 str. l d. (dėl 2002 m. lapkričio 4 d. kasos pajamų orderio SAC Nr.29753658 suklastojimo ir panaudojimo) ir nubaustas 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 25 str. 2 d. 300 str. 2 d. (dėl 2002 m. lapkričio 4 d. UAB „Alsezas“ PVM sąskaitos-faktūros, serija LBE Nr.5936216, suklastojimo ir panaudojimo) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir BK 42 str. 4 d., baudos iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 55 MGL (6875 Lt) dydžio baudą ir laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Iš T. B. , R. J. ir S. K. solidariai priteista 303 358 Lt valstybei padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2002 m. lapkričio 27 d. dalyvavo sunkaus nusikaltimo – didesnės negu 250 MGL vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – 723 300,50 Lt vertės prekių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei padaryme, vykdė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paskirstytas užduotis rengiantis bei vykdant šią nusikalstamą veiką ir veikdamas jam duotų nurodymų ribose, atliko būtiną šio nusikaltimo padarymui nusikaltimo vykdytojo vaidmenį, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2002 m. lapkričio 27 d. 05 val. 56 min. krovininiu automobiliu „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lazdijų rinktinės Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Salaperaugio km., Marijampolės raj., Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto muitinės pareigūnams pateikė muitinės dokumentą – TIR Carnet XN37474606. Muitinės pareigūnui nurodyto dokumento – TIR Carnet XN37474606 langelyje Nr.22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, į kurią krovinys turi būti pristatytas, ir t. t.)“ padarius atžymą „VR10 VI8KVAI“, T. B. buvo įpareigotas nedelsiant įvežtas iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacinę Respubliką prekes pristatyti Vilniaus krovinių postui „Savanoriai“, adresu Savanorių pr. 174a, Vilniuje.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir toliau vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, kad kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įvykdys privalomų pateikti muitinei daiktų – prekių iš Kinijos Liaudies Respublikos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei ir norėdamas taip veikti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 38 str. l d. l p. nuostatą ,,Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti: 1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą“, bei pažeisdamas to paties kodekso 47 str. l d. nuostatą ,,Prekės gali būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose“, 2002 m. lapkričio 27 d. apie 11 val. 30 min., nepateikdamas muitinei – Vilniaus krovinių postui „Savanoriai“, adresu Savanorių pr. 174a, Vilniuje, be muitinės leidimo iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacine Respubliką gabentas prekes pagal TIR Carnet XN37474606, kurių bendroji vertė 737 306,80 Lt, nuėmęs plombas išsikrovė prie sandėlio, esančio Kirtimų g. 11, Vilniuje ir tuo išvengė muitinės kontrolės.

R. J. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko patyrė didelės žalos valstybė, o būtent: R. J. , būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto muitinės inspektoriumi, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2002 m. lapkričio 27 dieną Panevėžio krovinių poste, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžys, pažeisdamas 1995 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1610 patvirtintos Muitinio tranzito procedūrų tvarkos 14 p. nuostatas: „Muitinės nustatytas maršrutas ar paskirties įstaiga gali būti pakeisti tik muitinei sutikus. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas (vežėjas), pageidaudamas keisti paskirties įstaigą (įskaitant prekių gavėjo arba šalies gavėjos pakeitimą) arba muitinės nustatytą maršrutą, privalo pateikti muitinei dokumentus, liudijančius, jog toks pakeitimas yra būtinas (gavėjas atsisakė priimti prekes, siuntėjas nurodė gabenti prekes kitam gavėjui, pasikeitė prekių kondicija arba gabenimo sąlygos ir panašiai)“, 1998 m. rugpjūčio 4 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įsakymo Nr.180 „Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, gabenant prekes su TIR knygele“ 1.13 punkto nuostatas: „TIR knygelėje nurodyta paskirties įstaiga gali būti pakeista, jei išvykimo įstaigos, ankstesniosios paskirties įstaigos arba teritorinės muitinės, per kurios veiklos zoną eina muitinės nustatytas maršrutas, muitinės posto viršininkui (pavaduotojui) arba jam nesant – pamainos viršininkui pateikiami jos pakeitimo būtinumą pagrindžiantys dokumentai“, muitinio tranzito procedūros vykdytojui – UAB „Jostevus“, vežėjui – UAB „Dejusta“ nepateikus raštiško prašymo pakeisti paskirties įstaigą iš nurodytos TIR Carnet XN37474606 – Vilniaus krovinių postas „Savanoriai“, Savanorių pr. 174a, Vilniuje į Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postą, Ramygalos g. 151, Panevėžys, jis TIR Carnet XN37474606 langelyje Nr.22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, į kurią krovinys turi būti pristatytas, ir t. t.)“ pakeitė paskirties įstaigą iš „VR10 VI8KVAI“ į „PR20PAKROVIN“ (Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postą). Būdamas pasirašytinai supažindintas su Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto inspektoriaus pareigybių, patvirtintų Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.38, pažeisdamas šio įsakymo IV dalies „Inspektoriaus pareigos“ 12 p. reikalavimą „Atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą“ ir 75 p. reikalavimą „Vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją“, neatliko krovininio automobilio „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio šioje transporto priemonėje tikrinimo, o susipažinęs tik su tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščio CMR Nr.1052. TIR Carnet XN37474606 dokumentais, pagal jam pateiktą bendrąjį dokumentą, kuriam jis suteikė Nr. 2PR20418928, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr.96 patvirtintą Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių suklastojo tikrą dokumentą – 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Jostevus“ importo deklaraciją Nr.2PR20418928, t.y. importo deklaracijos grafoje „J“ „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įraše žinomai melagingus muitinio tikrinimo būdo ir muitinio tikrinimo rezultato kodą 36/99, kuris reiškia, kad suskaičiuota dalis vienoje muitinės deklaracijoje arba vietoj jos naudojamame dokumente nurodytų prekių, pažeidimų nenustatyta ir 71/99, kuris reiškia, kad patikrinti transporto priemonės krovinių sekcijos išoriniai paviršiai ir plombos ir pažeidimų nenustatyta, bei patvirtino šiuos įrašus savo parašu ir vardiniu muitininko spaudu (duomenys neskelbtini), nors pats transporto priemonės, plombų būklės netikrino, prekių neskaičiavo, dėl ko į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininiu automobiliu „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvežtas prekių krovinys kontrabandos būdu, kurio minimali vertė yra 723 300,50 Lt, dėl to valstybė patyrė didelę turtinę – 303 358 Lt žalą, savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarydamas didelę neturinę žalą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prestižui.

Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelės žalos, o būtent: R. J. , būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto muitinės inspektoriumi, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2002 m. lapkričio 27 d. Panevėžio krovinių poste, esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžys, suklastojo tikrą dokumentą – 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Jostevus“ importo deklaraciją Nr.2PR20418928, t.y. importo deklaracijos grafoje „J“ „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įrašė žinomai melagingus muitinio tikrinimo būdo ir muitinio tikrinimo rezultato kodą 36/99, kuris reiškia, kad suskaičiuota dalis vienoje muitinės deklaracijoje arba vietoj jos naudojamame dokumente nurodytų prekių, pažeidimų nenustatyta ir 71/99, kuris reiškia, kad patikrinti transporto priemonės krovinių sekcijos išoriniai paviršiai, plombos ir pažeidimų nenustatyta, bei patvirtino šiuos įrašus savo parašu ir vardiniu muitininko spaudu (duomenys neskelbtini), nors pats transporto priemonės, plombų būklės netikrino, prekių neskaičiavo, dėl ko į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininiu automobiliu „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvežtas prekių krovinys kontrabandos būdu, kurio minimali vertė yra 723 300,50 Lt ir dėl to valstybei padarė didele turtinę – 303 358 Lt žala.

S. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Alsezas“ vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, žinodamas, kad 2002 m. lapkričio 27 d., apie 11.30 val., adresu Kirtimų g. 11, Vilniuje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai sulaikė prekių krovinį ir pradėjo tyrimą dėl prekių kilmės, taip pat žinodamas, kad sulaikytos prekės nepriklauso UAB „Alsezas“, suklastojo tikrą dokumentą – į 2002 m. lapkričio 27 d. UAB ,,Alsezas“ krovinio važtaraštį, serija SAS Nr.0487704, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Alsezas“ automobiliu „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba – valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas T. B. perveža bendrovei „Alsezas“ priklausantį krovinį – 390 ryšulių su drabužiais, laikrodžiais, avalyne, kompiuterių bei telefonų dalimis iš Kirtimų g. 11, Vilnius, į Gariūnų g. 49, Vilnius, ir pateikė jį pasirašyti UAB „Alsezas“ direktoriui.

Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Alsezas“ vadybininku, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, žinodamas, kad 2002 m. lapkričio 27 d., apie 11 val. 30 min., adresu Kirtimų g. 11, Vilnius, FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai sulaikė prekių krovinį ir pradėjo tyrimą dėl prekių kilmės, taip pat žinodamas, kad 2004 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija LBE Nr.5936216, užfiksuoti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 2004 m. lapkričio 4 d. UAB „Alsezas“ įsigijo iš UAB „Alsivita“ plataus vartojimo prekių bendrai 346 345,69 Lt sumai, iš jų 52 832,39 Lt PVM sumai, 2002 m. lapkričio 27 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija LBE Nr.5936216, pasirašė kaip asmuo gavęs prekes ir jį pateikė UAB „Alsezas“ direktoriui, dėl ko, įtraukus išskirtą, bet į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėtą PVM sumą į UAB „Alsezas“ PVM atskaitą, valstybei buvo padaryta didėlė – 52 832,39 Lt žala.

S. K. nuteistas už tai kad, būdamas UAB „Alsezas“ vadybininku, žinodamas, kad 2002 m. lapkričio 27 d., apie 11.30 val., adresu Kirtimų g. 11, Vilnius, FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai sulaikė prekių krovinį ir pradėjo tyrimą dėl prekių kilmės, taip pat žinodamas, kad 2004 m. lapkričio 4 d. kasos pajamų orderio SAC Nr.29753658 kvite užfiksuoti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Alsivita“ atstovas T.M. priėmė iš jo (S. K. ) dalinį 9 900 Lt apmokėjimą už prekės pagal sąskaitą-faktūrą LBE 5936216, laikotarpyje nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2003 m. sausio 23 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė 2004 m. lapkričio 4 d. kasos pajamų orderio SAC Nr.29753658 kvite, kaip asmuo išmokėjęs pinigus, ir 2003 m. sausio 23 d. panaudojo šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą– pateikė ji FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnui.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliantas mano, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo yra teisiškai ydingas, nepagrįstas ir neteisėtas, turėtų būti panaikintas dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir Aukščiausiojo Teismo suformuluotai praktikai kontrabandos bylose. Teismo išvados pagrįstos duomenimis, kurie negali būti tinkamais įrodymais. Ištirtus įrodymus teismas vertino tendencingai ir neobjektyviai, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus. Apeliantas teigia, kad nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog Kalvarijos posto muitinės pareigūno TIR Carnet XN37474606 langelyje Nr. 22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, į kurią krovinys turi būti pristatytas ir t.t.)“ padaryta atžyma „VR10V18KVAI“ įpareigojo apeliantą įvežtas iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacinę Respubliką prekes nedelsiant pristatyti Vilniaus krovinių postui „Savanoriai“, nes jokie dokumentai nenumatė tokios pareigos, jokie teisės aktai neįpareigojo jo žinoti, jog esant įrašui „VR10VI8KVAI“ jis privalėjo vykti į minėtą krovinių postą. Pačiame įraše tokios informacijos nėra. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis pažeidė LR Muitinės kodekso 38 str. 1 d. 1 p., taip pat 47 str. 1 d., nes byloje esantys muitinės dokumentai ir kiti įrodymai, tarp jų ir R. J. parodymai, patvirtina, kad prekės buvo pristatytos į muitinei priimtiną vietą – Panevėžio muitinę, kur jos buvo priimtos ir atliktos visos prekių išmuitinimui reikalingos procedūros, po ko, muitinei leidus, be jokių apribojimų išleistos laisvai cirkuliuoti. Faktą, kad apelianto automobilis su kroviniu per Kauną vyko į Panevėžio muitinę, apklaustas teismo metu patvirtino liudytojas A. L. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad A.L. teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad prekės, nepateikiant muitinei buvo iškrautos prie sandėlio, esančio Kirtimų g. 11, Vilniuje, tuo išvengiant muitinės kontrolės. Apeliantas savo parodymuose buvo nurodęs, jog gavus dokumentus su muitinės atžyma, kad muitinės procedūra užbaigta, iš jo sunkvežimio buvo iškrautos tik 5-6 dėžės, o likusį krovinį krovinio gavėjas paprašė nugabenti į Vilnių, Kirtimų g., kas ir buvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas asmeniškai nuėmė plombas ir iškrovė prekes prie sandėlio Kirtimų g. 11, Vilniuje. Tačiau, jei taip ir būtų, tai nepažeistų galiojančių įstatymų, kadangi prekių muitinio patikrinimo procedūra buvo visiškai užbaigta Panevėžio muitinėje.

Nors teismas nurodė, kad prie sandėlio Kirtimų g. 11, Vilniuje pristatytos prekės į Lietuvą galėjo būti atvežtos iš Kinijos tranzitu per Vokietiją, ir kad T. B. suprato, kad įvykdys prekių iš Kinijos Liaudies Respublikos kontrabandą, apeliantas skunde teigia, kad prekių buvimas Vilniuje nerodo kontrabandos fakto. Jis buvo nurodęs, jog iš Vokietijos atgabentas prekes pateikė muitiniam patikrinimui Panevėžio muitinei, o vėliau, pasibaigus muitiniam patikrinimui, pristatė prie Kirtimų g. 11, Vilniuje esančio sandėlio. Apelianto manymu, jo padaryta veika negali sietis su prekių transportavimu iš Kinijos į Vokietiją, kadangi jis supakuotą krovinį su teisės aktų reikalavimus atitinkančiais jį lydinčiais dokumentais pakrovė tik Haine mieste Vokietijoje, o apie krovinio transportavimą iki Haine miesto jis nieko nežinojo, neprivalėjo žinoti ir nedalyvavo formuojant ar transportuojant krovinį. Jokie teisės aktai neįpareigojo apelianto tikrinti krovinio kilmę ar faktinį krovinio atitikimą jį lydintiems dokumentams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2004 m. spalio 7 d. konsultaciją B3-338, kur nurodyta, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, sienos su kitomis Europos Sąjungos narėmis tapo vidinėmis sienomis. Pagal Europos Bendrijų steigiamąją sutartį Europos Sąjungos valstybės narės įkūrė vieningą muitų sieną, jų teritorija tapo viena muitų teritorija, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitusios faktinės aplinkybės duoda pagrindą kitaip vertinti veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. pavojingumą, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis BK 36 str., gali kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šio klausimo sprendimas siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu. Šiuo atveju prekės į Lietuos Respubliką buvo įvežtos iš Europos Sąjungos narės Vokietijos Federacijos Respublikos per Europos Sąjungos narę – Lenkijos Respubliką. Apeliantas mano, kad jo, kaip savo pareigą vykdžiusio vairuotojo, padaryta veika nėra pavojinga ir jis, remiantis BK 36 str., nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti atleistas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė negaliojančio TIR knygelių registracijos žurnalo kopijos lapo duomenimis, kurie sutampa su specialisto V.Barškučio 2003 m. kovo 7 d. parodymais. Tai, kad šis lapas negalioja patvirtina 2003 m. sausio 23 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos išvada Nr.09-15B-99, taip pat specialisto parodymai, užfiksuoti 2003 m. kovo 17 d. specialisto apklausos protokole ir apklausos teisme metu, kur jis nurodė, kad nėra pateiktas antrasis tachografo registro lapas, be kurio negalima nieko pasakyti apie automobilio nuvažiuotą atstumą. Pats apeliantas parodė, kad tachografas buvo sugedęs, o tachografo registracijos lapo duomenimis, minėtas lapas buvo įdėtas Pnievi mieste Lenkijoje, todėl pagal tachografo duomenis apelianto automobilis dar nebuvo privažiavęs Lietuvos-Lenkijos sienos.

Apeliantas nesutinka su teismo jam priskirtu vykdytojo vaidmeniu. Jo manymu, nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 25 str. 2 d. yra negalimas dėl to, kad bendrininkų grupė yra tik tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, o šiuo atveju buvo tik organizatorius ir vienas vykdytojas.

Apeliantas nurodo, kad teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, tokio savo sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl gynėjo išsakytų argumentų, kad toks ieškinys šioje byloje apskritai negali būti tenkinamas, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2004 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-I38/2004, 1998m. gruodžio 22 d. Senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo bylose“, 2002 m. sausio 29 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2k-102/2002), kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos, o negautos pajamos ir netiesioginė žala nepriteisiama baudžiamojo proceso tvarka. Valstybės galimai negauti importo muito mokesčiai ir PVM importo mokesčiai negali būti laikomi tiesiogine nusikaltimu padaryta žala, todėl civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas išimtinai tik CPK nustatyta tvarka. Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas krovinio muitinę vertę pagrindė vieninteliu įrodymu – 2004 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr.19, kuri surašyta nemačius pačių prekių po jų pardavimo ir kurioje nurodyta, kad nustatyti prekių muitinės vertės yra neįmanoma. Nei kaltinamieji, nei prekes įvežęs juridinis asmuo neturėjo galimybės dėl prekių muitinės vertės pateikti prieštaravimus ir/ar papildomus dokumentus. 2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr.43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ nurodyta, kad jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės. Pagal galiojusią tvarką, siekiant nustatyti prekių muitinę vertę, buvo būtina paimti prekių pavyzdžius, kas nebuvo padaryta, kadangi prekės buvo parduotos, t.y. nustatyti prekių muitinės vertės neįmanoma, todėl ja negalima grįsti civilinio ieškinio. Byloje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, negavus papildomos medžiagos. Dėl šių priežasčių, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi kaltinamųjų parodymais, duotais liudytojo apklausos metu, ir prieštaraujančiais jų, kaip kaltinamųjų parodymams, ir taip teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Taip pat pažeisti BPK 310, 313 str. str. reikalavimai, nes nebuvo laiku išsiųstas pilnas nuosprendžio tekstas. Nuteistieji ir jų gynėjai, gavę nuosprendį likus dienai iki jo apskundimo termino pabaigos, neturėjo realios galimybės paduoti tinkamą apeliacinį skundą. Be to, apeliantas nurodo, kad byloje yra du nuosprendžiai: vienas - devynių lapų, gautas paštu 2005 m. lapkričio 24 d., kitas – 20 lapų, gautas 2005 m. gruodžio 7 d. Šie nuosprendžiai iš esmės skiriasi savo apimtimi, aprašomąja dalimi ir motyvais. Kaip pavyzdį, apeliantas nurodo, kad antrame nuosprendyje nurodyta T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau pirmame nuosprendyje tokia aplinkybė nebuvo nurodyta. Pirmajame nuosprendyje, skirtingai nei antrajame, taip pat nebuvo nurodyta, kad T. B. nusikaltimą padarė iš savanaudiškų tikslų. Dėl šių priežasčių, pirmasis nuosprendis negali būti laikomas dėl techninių kliūčių nepapildytu antruoju nuosprendžiu. Dviejų nuosprendžių buvimas baudžiamojoje byloje yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o atmetus skundą, pakeisti nuosprendį, pakeičiant didelės žalos padarymo kvalifikuojančio požymio turinį iš didelės turtinės žalos valstybei į didelę moralinę žalą valstybei; atmesti apelianto atžvilgiu prokuroro civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai su T. B. ir S. K. ; panaikinti laikinai apribotas nuosavybės teises į jam priklausantį turtą.

Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagristas, byla išnagrinėta šališkai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai.

Nurodo, kad apygardos teismas konstatavęs, jog apeliantas, būdamas valstybės tarnautoju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę turtinę žalą valstybei, rėmėsi 1995 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo Nr.1610 „Dėl muitinio tranzito procedūrų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 14 p. nuostatomis, tačiau 2002 m. lapkričio 27 d. muitinės procedūrų atlikimo dieną galiojo 2002 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Remiantis šios tvarkos 47 p. 2002 m. lapkričio 27 d., įformindamas muitinio tranzito procedūrą vykdytojui UAB „Jostevus", vežėjui UAB „Dejusta" nepateikus raštiško prašymo pakeisti paskirties įstaiga, muitinio tranzito procedūrų forminimo pažeidimų, apelianto manymu, jis nepadarė. Pakeitimai, įrašant TIR Carnet XN37474606 langelyje Nr.22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, į kurią krovinys turi būti pristatytas, ir t. t.)“ paskirties įstaigą vietoje „VR10V.18KVAI“ - „PR20PAKROVIN" (Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postą) nėra neteisėti.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padare išvadą, jog jis, pažeidė Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto inspektoriaus pareigybių, patvirtintų Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.38 IV dalies „Inspektoriaus pareigos“ 12 p. ir 75 p. reikalavimus, o būtent, neatliko krovininio automobilio „Scania 113“ krovinio tikrinimo, susipažino tik su tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščio CMR Nr.1052, TIR Carnet XN37474606 dokumentais, pagal jam pateiktą bendrąjį dokumentą, kuriam suteikė Nr.2PR20418928, bei pažeidė Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr.96 patvirtintą Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių ir suklastojo tikrą dokumentą – 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Jostevus“ importo deklaraciją Nr.2PR20418928, grafoje „J“ „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įrašęs žinomai melagingus muitinio tikrinimo būdo ir muitinio tikrinimo rezultato kodus. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis tuo, kad muitinės procedūros pradėtos 6 val. 20 min. ir tai užregistruota Kalvarijų muitines poste, automobilis sulaikytas 11 val. 30 min. Kirtimų g. 11, Vilniuje, todėl automobilis negalėjo apytikriai per penkias valandas pasiekti Panevėžio teritorines muitinės, t.y. minėtas krovininis automobilis 2002 m. lapkričio 27 d. nebuvo atvykęs į Panevėžio teritorinės muitinės teritoriją. Apeliantas nurodo, kad ši teismo išvada prieštarauja kaltinamojo T. B. ir liudytojo A. L. parodymams. Pats apeliantas teigia, kad per tokį laiką automobilis galėjo nuvykti į Panevėžį ir grįžti į Vilniaus miestą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisėtai rėmėsi, jo 2004 m. sausio 22 d. liudytojo apklausos metu duotais parodymais, kuriuose jis pripažino, jog galėjo netinkamai atlikti muitinio tranzito procedūrą. Tuo metu jis nežinojo, kad bus įtariamas, nesuprasdamas šių parodymų prasmės, paaiškino dėl aplinkybių, nebūdamas įsitikinęs jų teisingumu.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas taip pat nepagrįstai tenkino 303 358 Lt civilinį ieškinį solidariai su T. B. ir S. K. valstybei padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas, pripažino jį kaltu įvykdžius BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, ir konstatavo, kad minėta žala yra priežastiniame ryšyje su jam inkriminuotomis veikomis, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pats apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad BK 25 str. 2 d. ir 199 str. 1d. numatytus nusikaltimus įvykdė T. B. ir S.K. , apelianto bendrininkavimo su šiais nuteistaisiais faktų byloje nustatyta nebuvo, prievolę sumokėti valstybei importo mokesčius turi importuotojas, žala padaryta kontrabandos požymius atitinkančia veika, o ne piktnaudžiaujant tarnyba ar oficialių dokumentų suklastojimu, todėl valstybei padaryta turtinė žala nėra priežastiniame ryšyje su apeliantui inkriminuotais nusikaltimais.

Apeliantas skunde, kaip ir nuteistasis T. B. , nurodo, jog pagal aukščiausiojo teismo praktiką baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos. Šiuo atveju valstybės negauti muito mokesčiai negali būti laikomi tiesiogine žala. Negautos pajamos ir netiesioginė žala nagrinėjama pareiškiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl krovinio muitinės vertės apeliantas nurodo argumentus, analogiškus nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir palikti nenagrinėtu baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisiškai ydingas, neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti panaikintas dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dokumentų klastojimo bylose. Nuteistasis tvirtina nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apelianto nesutinka su teismas išvada, jog jis, būdamas UAB „Alsezas“ vadybininku, suklastojo tikrą dokumentą - į 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Alsezas“ krovinio važtaraštį serijos SAS Nr.0487704, t.y. įrašė melagingus duomenis ir pateikė jį pasirašyti UAB „Alsezas“ direktoriui. Apeliantas teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis apie 2002 m. lapkričio 27 d. pareigūnų patikrinimą nieko nežinojo, taip pat jis nežinojo ir apie 2002 m. lapkričio 27 d. atvežtas prekes ir buvo įsitikinęs veikiantis teisėtai, nes pagal savo pareigas vykdė direktoriaus nurodymus, t.y. 2002 m. lapkričio 27 d. išrašė minėtą krovinio važtaraštį ir jame nurodė, kad UAB „Alsezas“ priklausančios prekės, esančios Kirtimų g. 11, Vilniuje, bus pervežamos į Gariūnų g. 49 Vilniuje esančius sandėlius pagal direktoriaus pateiktus duomenis. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pagal bendrąją dokumento pildymo instrukciją jis privalėjo surašyti minėtą važtaraštį. Apeliantas pažymi, kad 2002 m. lapkričio 27 d. galiojo 1961 metų BK 207 str., kuriame buvo numatyta atsakomybė tik už oficialaus dokumento suklastojimą. Tam, kad krovinio važtaraštis būtų pripažintas oficialiu dokumentu, jame turi būti užpildyti visi privalomi rekvizitai, taip pat ir krovinį išdavusio ir transportuoti paėmusio asmenų parašai. Faktas, kad patikrinimą atlikę pareigūnai krovinį sulaikė, įtakojo aplinkybę, kad krovinys nebuvo pervežtas krovinio važtaraštyje nurodytu maršrutu. Apeliantas pagal vadovo pateiktus duomenis tik užpildė krovinio važtaraščio blanką, kuris be visų privalomų rekvizitų nėra oficialus dokumentas. Todėl, apelianto nuomone, krovinio važtaraščio serija SAS Nr.0487704 suklastojimas jam negali būti inkriminuojamas.

Apeliantas nesutinka su nuosprendyje nurodoma aplinkybe, jog prekės, minimos 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LBE 5936216, yra tos pačios prekės kaip ir nurodytos specifikacijoje prie TIR Carnet XN37474606, sudarytoje 2002 m. lapkričio 26 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo suformuotas rinktinis krovinys iš dviejų krovinių, kuriuos į Vokietiją siuntė Kinijos įmonės „Hebei Xinji Shulan“ ir „Beijing Carpet“. Apeliantas teigia, kad šios prekės gali būti traktuojamos tik kaip tokios pačios (panašios) prekės. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, sulyginę prekių kiekius ir pavadinimus pagal krovinio dokumentus (PVM sąskaita-faktūra LBE 5936216, specifikacija prie TIR Carnet XN3 7474606 ir 2002 m. lapkričio 15d. Hebei Xinji Shulan Invoise Nr. 0003780, 2002 m. lapkričio 21 d. Beijing Carpet įpakavimo lapo pagal Invoice NR.0003789 su teisinės pagalbos prašymu gautais duomenimis) sutapatino skirtingu laiku ir iš skirtingų tiekėjų įsigytas UAB „Alsezas“ prekes, neatliko būtiniausių veiksmų, reikalingų prekių tapatumo faktams patvirtinti, neįsitikino, ar įmonėje patikrinimo metu nebuvo ir daugiau prekių, neatliko įmonėje esančių prekių inventorizacijos. Apeliantas teigia, kad 2002 m. lapkričio 4 d. iš UAB „Alsivita“ įsigijo prekes, kad prekių dalis patikrinimo dienai priklausė UAB „Alsezas“, o dalis prekių jau buvo realizuotos J. G. įmonei, kad įmonė savo prekes laikė ir kituose sandėliuose. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, koks tikslus prekių kiekis buvo rastas sandėlyje (krovinį lydinčiuose dokumentuose iš Vokietijos buvo nurodyta, kad krovinys susideda iš 396 ryšuliai, pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodyti rasti 390, o 2002 m. gruodžio 2 d. Svėrimo akte – 398 ryšuliai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis 2004 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr.11-2210, nurodė, kad 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros LBE 5936216 eilutėje „Direktorius T. M. “ pasirašė ne T.M. , o kitas asmuo. Tačiau apeliantas teigia neklastojęs PVM sąskaitos–faktūros. Sudarydamas eilinį sandorį, ir prieš tai patikrinęs pardavėjo tapatybe, įmonės vadovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, įmonės registracijos pažymėjimą, įgaliojimą, patvirtinantį direktoriaus T. M. įmonėje užimamas pareigas, jis galėjo ir nepastebėti, kad T. M. prisistatė kitas asmuo.

Apelianto nuomone, ta aplinkybė, jog šeši kasos pajamų orderiai (LAD Nr.3510291, 3510292, 3510293, 3510294, 3510295, 3510296, 3510297) dėl J. G. IĮ apmokėjimo UAB „Alsezas“ už prekes, kurias UAB „Alsezas“ įsigijo iš UAB „Alsivita“ pagal 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBE 5936216 buvo surašyti atbulinėmis datomis, neįrodo fakto, kad 2002 m. lapkričio 4 d. UAB „Alsezas“ neįsigijo prekių iš UAB „Alsivita“. Atbuline data išrašytas griežtos buhalterinės apskaitos dokumentas apie įvykusį faktą gali būti traktuojamas tik kaip kasos operacijų vedimo tvarkos taisyklių pažeidimas. Be to, tuo metu vyko UAB „Alsezas“ patikrinimas, buvo išimami įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl ko įvykusi ūkinė operacija galėjo būti įforminta ir ne tą dieną kai realiai ji buvo įvykdyta.

Remdamasis 2004 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr.5-1/53, teismas konstatavo, kad iš UAB „Alsezas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas parodė, jog tyrimui pateikti du sąskaitos 452 registrai. Juose buvo registruojamos pirkimo operacijos iš Lietuvos tiekėjų, viename iš jų 2002 m. lapkričio 4 d. prekių įsigijimas iš UAB „Alsivita“ pagal PVM sąskaitą -faktūrą LBE serija Nr.5936216 neatvaizduotas, antrajame, atspausdintame 2003 m. gegužės 19 d., prekių įsigijimas iš UAB „Alsivita“ pagal tą pačią PVM sąskaitą-faktūrą jau užpajamuotas. Apelianto nuomone, šie teismo nurodyti neatitikimai niekaip negali būti sietini su fakto dėl prekių įsigijimo arba neįsigijimo fiksavimu. PVM sąskaitoje-faktūroje padaryta klaida būtų buvusi nustatyta, atsiskaitymo už prekes metu. Įstatymai nedraudžia padarius klaidą įstatymo nustatyta tvarka anuliuoti oficialius buhalterinius apskaitos dokumentus. Apeliantas nurodo, kad UAB „Alsezas“ Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2002 metus metinės įmonės ūkinės-finansinės veiklos ataskaitas privalėjo pateikti tik 2003 metais, o iki to laiko bet kada galėjo tvarkyti ir koreguoti minėtus registrus. Minėta PVM sąskaita-faktūra 2002 lapkričio 27d. buvo pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnams, todėl 2002 m. gruodžio 2 d. negalėjo būti pateikta įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai audito kompanijai, kuri dėl to ir negalėjo įtraukti šio dokumento į registrus.

Remdamasis ta pačia, 2004 m. balandžio 20 d. specialisto išvada, teismas nurodė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje serija LBE Nr.5936216 bendra prekių vertė (be PVM) nurodyta 293 513,30 Lt, tačiau faktiškai šioje sąskaitoje nurodytų prekių vertė sudaro 420 599 Lt, arba 127 085,70Lt didesnė, nei nurodyta sąskaitoje. Bendrovei „Alsezas“ nebuvo išrašytas važtaraštis. PVM sąskaitose-faktūrose serija LBE Nr.5936216 nenurodyti rekvizitai, kurie yra privalomi pagal 2002 m. gegužės 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.780 patvirtintos Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos IV skyriaus 12.2 punktą. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši LR Vyriausybės nutarimu Nr.780 patvirtinta tvarka įsigaliojo 2004 m. balandžio 18 d., todėl negalėjo būti pažeista 2002 metais. Be to, 2004 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr.5-1/53 surašyta pažeidžiant galiojusius įstatymus, todėl ji turėtų būti pripažinta negaliojančia ir negali būti laikoma įrodymu. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimus atsako įmonės vadovas arba finansininkas. Šiuo atveju nuteistasis yra UAB „Alsezas“ vadybininkas. UAB „Alsezas“ atsakingi asmenys negali atsakyti už kito juridinio subjekto asmenų galimai nusikalstamus veiksmus. Tokios teismo išvados nepaneigia realaus UAB „Alsezas“ prekių įsigijimo fakto.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad UAB „Alsivita“ 2004 m. lapkričio 4d. išrašytas kasos pajamų orderio kvitas SAC Nr.29753658 yra suklastotas. Teigia, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis teismas minėtą kasos pajamų orderio kvitą galėtų pripažinti suklastotu, nėra ir duomenų dėl 9 900 Lt nesumokėjimo už prekes pagal šį kvitą.

Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi parodymais, apelianto duotais liudytojo apklausos metu, šie parodymai iš esmės buvo duoti prieš save. Jo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo, parodymus teismas vertino kritiškai. Tokiu būdu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės.

Apeliantas nesutinka su teismo jam priskirtu vykdytojo vaidmeniu. Nurodo, kad nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 25 str. 2 d. yra negalimas, kadangi šiuo atveju buvo tik organizatorius ir vienas vykdytojas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nuosprendis buvo paskelbtas 2005 m. lapkričio 4 d., tačiau jam ir jo gynėjui įteiktas tik 2005 m. gruodžio 7 d. Taip apygardos teismas pažeidė BPK 308, 310 str. str. nuostatas ir suvaržė kaltinamojo teisės (BPK 369 str.), todėl, apeliantas mano, kad apeliacinis teismas, nustatęs esminį šio BPK pažeidimą, privalo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują arba apygardos teismo nuosprendį pakeisti, kadangi buvo netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.).

Prašydamas palikti nenagrinėtu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, apeliantas iš esmės nurodo argumentus, analogiškus nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl to paties civilinio ieškinio.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji T. B. , R. J. , S. K. ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroras - atmesti. Nuteistųjų T. B. , R. J. , S. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems T. B. , R. J. ir S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, detaliai išanalizavo įrodymų baudžiamojoje byloje visumą, teisingai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas ir pagrįstai nuteisė T. B. pagal BK 25 str. 2 d. 199 str. 1 d., R. J. pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., S. K. pripažino kaltu pagal BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. (dėl 2002 m. lapkričio 27 d. UAB „Alsezas“ krovinio važtaraščio, serija SAS Nr.0487704, suklastojimo ir panaudojimo), 25 str. 2 d. 300 str. l d. (dėl 2002 m. lapkričio 4 d. kasos pajamų orderio SAC Nr.29753658 suklastojimo ir panaudojimo) ir nuteisė pagal 25 str. 2 d. 300 str. 2 d. (dėl 2002 m. lapkričio 4 d. UAB „Alsezas“ PVM sąskaitos-faktūros, serija LBE Nr.5936216, suklastojimo ir panaudojimo) bei solidariai iš T. B. , R. J. ir S. K. priteisė 303 358 Lt valstybei padarytai žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl T. B. padaryto nusikaltimo - kontrabandos

Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikaltimą – įvykdęs kontrabandą Nuteistojo T. B. iškelta versija, kad jis iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacinę Respubliką atgabentas prekes pristatė Panevėžio muitinei, kur jos buvo priimtos ir atliktos visos prekių išmuitinimui reikalingos procedūros, po ko, iš jo sunkvežimio buvo iškrautos tik 5-6 dėžės, o likusį krovinį krovinio gavėjo paprašymu nugabeno į Vilnių, Kirtimų g., buvo patikrinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei pagrįstai atmesta.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tachografo lapas, kuriuo rėmėsi teismas, nustatydamas T. B. vairuojamo krovininio automobilio judėjimą, yra negaliojantis, nes nėra pateiktas antrasis tachografo registro lapas, be kurio negalima nieko pasakyti apie automobilio nuvažiuotą atstumą. Tačiau kelių transporto eksploatavimo specialistas V.Barškutis parodė, kad iš registracijos lapo, nežiūrint taip pat ir to, kad jis buvo naudotas ilgiau nei 24 val., galima apskaityti vairuotojo darbo ir poilsio laiką. Specialistas nurodė, kad registracijos lapas į darbo režimą buvo įdėtas 2002 m. lapkričio 26 d. 15 val. 30 min., kas prieštarauja nuteistojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams apie tai, kad šį registracijos lapą jis įdėjo tik 2002 m. lapkričio 27 d. (o registracijos lapą, kuris buvo įdėtas į sunkvežimio tachografą iki 2002 m. lapkričio 27 d. 6 val. 30 min., jis, pravažiavęs Lenkijos teritoriją, išmetė, nes ant jo buvo užfiksuota daug pažeidimų ir jis nenorėjo, kad šiuos pažeidimus kas nors matytų). Šis tachografo lapas fiksavo automobilio darbo režimą iki 2002 m. lapkričio 27 d. 16 val. 55 min. (t.8, b.l. 104).

Be to, pagal UAB „Tuvlita“ atliktos 2002 m. liepos 30 d. – 2003 m. birželio 30 d. transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės techninės apžiūros rezultatų kortelių Nr.0-314411 ir 0-501696 kopijas matyti, kad trūkumų automobilio tachografui nustatyta nebuvo (t.6, b.1.101-103), o UAB „Dejusta“ generalinės direktorės A. K. pateiktų automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tachografo patikros dokumentų kopija, automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tachografo patikros liudijimas Nr.0475573, 2002 m. liepos 2 d. tachografo patikros protokolas Nr.3821 patvirtina automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tachografo tinkamumą eksploatacijai (6 t. b.1. 105-106, 107-109). Tuo pačiu paneigti ir T. B. parodymai, kad 2002 m. lapkričio 27 d., jam važiuojant maršrutu nuo Kalvarijos muitinės posto iki Panevėžio muitinės ir vėliau iki Vilniaus, sunkvežimio tachografas buvo sugedęs, dažnai pats išsijungdavo dėl kažkokio gedimo.

Kaip matyti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Lazdijų rinktinės sienos apsaugos skyriaus 2002 m. gruodžio 2 d. rašto ir pateiktos medžiagos, automobilis „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką per Lazdijų rinktinės Kalvarijos PKP 2002 m. lapkričio 27 d. 5 val. 56 min., vairuotojai T. B. ir A. L. (t. 3 b.l. 109).

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, tachografas sugedęs nebuvo, ir, nežiūrint to, kad tachometro lapas formaliai buvo negaliojantis, iš jo galima nustatyti automobilio judėjimą, nuvažiuotą atstumą.

Iš specialisto V.Barškučio parodymų seka, kad iš tachografo registracijos lapo su užrašais: „T.B. “, „PNIEVI“, „26.11“, „SVT243“, „718411“, galima nustatyti, kad nuo 6 val. 30 min. registracijos lapas perdėtas į darbo režimą. Iki 7 val. 10 min. automobilis važiavo, bet labai lėtai, dažnai sustodamas. Nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 10 min. automobilis galėjo stovėti arba labai lėtai važiuoti. Nuo 7 val. 10 min. iki 7 val. 40 min. automobilis važiavo apie 90 km/h greičiu, per tą laiką nuvažiuota 35-40 km. Nuo 7 val. 40 min. iki 70 val. 50 min. automobilis stovėjo. Nuo 7 val. 50 min. iki 9 val. 40 min. automobilis važiavo iki 90 km/h greičiu. 8 val. 20 min., vėliau 8 val. 35 min. automobilis keliskart buvo praktiškai sustojęs, automobilio vidutinis važiavimo greitis svyravo nuo 40 km/h iki 80 km/h. Nuo 8 val. 40 min. automobilis važiavo praktiškai tolygiai 80 km/h greičiu. Nuo 7 val. 50 min. iki 9 val. 40 min. automobilis nuvažiavo apie 190 km. Nuo 9 val. 40 min. automobilis visą laiką stovėjo. Registracijos lapas buvo išimtas 2002 m. lapkričio 28 d. apie 12 val. 30 min., kas sutampa su 2002 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kad apžiūra pradėta 2002 m. lapkričio 28 d. 12 val. 50 min. (t.3, b.l. 96-97) ir taip pat paneigia T. B. parodymus, kad jis 2002 m. lapkričio 27 d. automobiliu „Scania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs į Panevėžį (t.3, b.l. 103-104). Savo parodymus specialistas V.Barškutis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme.

Iš FNTT prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus 2002 m. lapkričio 29 d. rašto ir pateiktos medžiagos (t.3, b.l.110-123), matyti, kad pateikto Carnet TIR XN37474606 pirmojo atplėšiamo lapo „22“ langelyje nurodyta paskirties įstaiga „VR10“, „21“ langelyje nurodyta, kad Kalvarijos muitinės poste krovinio su TIR Carnet knygele atvykimas užregistruotas 97224 numeriu (3 t. b.l. 111-113). Iš TIR Knygelių registracijos žurnalų kopijos matyti, kad 2002 m. lapkričio 27 d., 97224 numeriu užregistruotas TIR Carnet XN37474606, 6 grafoje nurodyta, kad muitinės procedūra pradėta 6 val. 20 min., 7 grafoje, kad muitinės procedūra pabaigta 6 val. 30 min. (3 t. b.l. 123). Tai sutampa su 2003 m. liepos 7 d. specialisto V.Barškučio parodymais, kad nuo 06 val. 30 min. registracijos lapas perdėtas į darbo režimą. Iki 7 val. 10 min. automobilis važiavo, bet labai lėtai, dažnai sustodamas. Nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 10 min. automobilis galėjo stovėti arba labai lėtai važiuoti, t.y. šis laikas atitinka atliekamos muitinės kontrolės laiką.

Iš UAB „Dejusta“ generalinės direktorės A. K. paimtos dokumentų, susijusių su UAB „Dejusta“ vairuotojo T. B. 2002 m. lapkričio 21 d. – 2002 m. lapkričio 27 d. kelionės į Vokietiją avansinės apyskaitos kopijos, bei T. B. pateikto UAB „Rotada“ degalinės, esančios Pietarių km., Marijampolės r. elektroninio kasos aparato čekio Nr.2889, matyti, kad 2002 m. lapkričio 27 d. 7 val., 47 min. buvo pirkta 300,03 dyzelinio kuro už 621,06 Lt (t.6, b.l. 105-106,116). Šis kuro pirkimo laikas sutampa su specialisto V.Barškučio parodymais, kad nuo 7 val. 40 min. iki 7 val. 50 min. automobilis stovėjo. O iš 2002 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto matyti, kad 11 val. 30 min. krovininis automobilis „Skania 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau stovėjo prie sandėlio Kirtimų g. 11, Vilniuje, kur vyko prekių iškrovimo darbai (t.1, b.l. 49). Liudytojai D. K. ir V. K. taip pat patvirtino šį faktą, parodę, kad jie 2002 m. lapkričio 27 d. apie 11 val. 30 min. prie ten esančio sandėlio adresu Kirtimų 11, Vilniuje, pamatė į automobilius kraunamus ryšulius. Prie sandėlio stovėjo keliolika automobilių, tarp kurių buvo ir sunkvežimis „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo iškraunamos prekes, supakuotos ryšuliuose. Prekės iš priekabos jau buvo baigiamos iškrauti.

Be to, remiantis liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jis kartu su T. B. 2002 m. lapkričio 27 d. anksti ryte privažiavo Lenkijos-Lietuvos sieną, Kalvarijos postą. T. B. sutvarkius muitinės procedūras, ir T. B. vairuojant automobilį, Marijampolė buvo apvažiuota apvažiuojamuoju keliu, toliau važiuota link Kauno, kelionė buvo tęsiama autostrada Kaunas-Vilnius. Tą pačią dieną 9-10 val. jie atvyko į Vilnių. T. B. sustabdė automobilį prie „Maximos“ bazių, šalia Gariūnų, kur A. L. išlipo, nes T. B. paaiškino, kad tvarkys krovinio dokumentus ir ilgai užtruks. T. B. su „Scania“, po to kai jis išlipo, pasuko iš autostrados į dešinę ir nuvažiavo keliu, kuris veda į Kirtimus, Lazdynų mikrorajoną (t.6, b.1. 34-35, 56-58). Ir nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. L. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jis išlipo prie IX forto Kaune, o ne Vilniuje, paaiškindamas, kad jo nenuoseklių parodymų davimą sąlygojo FNTT pareigūnų veiksmai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jo atžvilgiu buvo naudota prievarta ar psichologinis spaudimas. Todėl apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi pirminiais A. L. parodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde, nes būtent šie parodymai atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, grindžiančius T. B. kaltę.

Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, kolegija daro išvadą, kad T. B. vairuojamas krovininis automobilis negalėjo 2002 m. lapkričio 27 d. nuvykti į Panevėžį ir ten atlikti prekių išmuitinimo procedūrų, apygardos teismas teisingai nustatė, jog T. B. prekes, atgabentas iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacinę Respubliką, iš Kalvarijos muitinės posto nugabeno tiesiai į Vilnių, Kirtimų g., ir tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės., t.y. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią kontrabandos pagal BK 25 str. 2 d. , 199 str. 1 d. požymius.

Teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 25 str. 2 d. nuostatas, kas ginčijama T. B. apeliaciniame skunde, kur nurodoma, kad teismas „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį“ nuosprendyje vertina kaip kontrabandos organizatorių, todėl negalimas T. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 25 str. 2 d., nes nėra dar vieno vykdytojo, ko reikalauja įstatymas. Tačiau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, apygardos teismas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neįvardino kaip kontrabandos organizatoriaus. Apeliantas iš esmės daro tik tokią prielaidą, vertindamas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Todėl šis skundo argumentas nepagrįstas.

Remiantis liudytojos A. K. parodymais, T. B. yra patyręs vairuotojas, vienas iš geriausių vairuotojų, ne kartą lankęs vairuotojų kursus, ir kuris ne pirmą kartą 2002 m. lapkričio 23 d. vyko į užsienį atgabenti krovinio. Jo apeliacinio skundo argumentas, kad jokie dokumentai nenumatė pareigos įvežtas iš Kinijos Liaudies Respublikos tranzitu per Vokietijos Federacinę Respubliką prekes nedelsiant pristatyti Vilniaus krovinių postui „Savanoriai“, ir jokie teisės aktai neįpareigojo jo žinoti, jog Kalvarijos posto muitinės pareigūno TIR Carnet XN37474606 langelyje Nr. 22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, į kurią krovinys turi būti pristatytas ir t.t.)“ padaryta atžyma „VR10V18KVAI“ įpareigojo jį vykti į minėtą krovinių postą, vertintinas kritiškai ir nepaneigia jo kaltės įvykdžius kontrabandą.

T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, ir pagal Europos Bendrijų steigiamąją sutartį Europos Sąjungos valstybės narėms įkūrus vieningą muitų sieną, nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitusios faktinės aplinkybės davė pagrindą kitaip vertinti veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. pavojingumą, ir, remiantis BK 36 str., teismas turėjo atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes šiuo atveju prekės į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos iš Europos Sąjungos narės Vokietijos Federacijos Respublikos per Europos Sąjungos narę – Lenkijos Respubliką, nėra pagrįstas. BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo esme – prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant pareigos jas pateikti muitinės kontrolei. Šiuo atveju T. B. , gabendamas per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienas privalomas pateikti muitinei prekes, jų muitinės kontrolei nepateikė, todėl jo veiką, kaip kontrabandą, apygardos teismas kvalifikavo teisingai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare ir įkūrus vieningą muitų sieną, kontrabandos, kaip veikos pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas neišnyko, t.y. ji nebuvo dekriminalizuota, tik nebeliko pareigos pateikti muitinės kontrolei prekes, gabenamas per vidines Europos sąjungos valstybių sienas. Pasikeitusios faktinės aplinkybės lemia kitokį nuteistojo T. B. veikos, padarytos iki 2004 m. gegužės 1 d., pavojingumo vertinimą. Tačiau BK 36 str. nurodyta, kad asmuo, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Tai reiškia, kad šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu. Šioje byloje didelis kontrabandos mastas, jos padarymo būdas ir žalos, kilusios šalies finansų sistemai dėl nesumokėtų mokesčių, dydis, lėmė didelį T. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, todėl nėra pagrindo T. B. atleisti nuo atsakomybės baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 36 str.

Dėl R. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir

tikro dokumento suklastojimo.

Nuteistasis R. J. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nurodo, kad jis, dirbdamas Panevėžio teritorinėje muitinėje inspektoriumi, 2002 m. lapkričio 27 d. atliko visas būtinas muitinio patikrinimo procedūras, įvežant krovinį automobiliu „Scania 113“ į Lietuvos Respublikos teritoriją, užpildė visus reikiamus dokumentus, jokių dokumentų neklastojo. Pakeičiant paskirties įstaigą, buvo gautas posto viršininko A. P. žodinis sutikimas, įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo. Ši nuteistojo iškelta versija buvo patikrinta ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, bei pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis R. J. , ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimą ir apklaustas liudytoju, parodė, kad dėl minėto importo procedūros įforminimo į jį kreipėsi UAB „Jostevus“ atstovas. Bendrojo dokumento Nr. 2PR20418928 langelyje „J“ įrašė skaičių „36“, kas reiškia, kad patikrinta importuojamos prekės viena pakuotė. Tačiau faktiškai jis prekių netikrino. Nurodytą kodą įrašė iš anksto, kabinete, dar nepatikrinęs prekes atvežusio sunkvežimio. Sunkvežimis buvo 150-200 m. atstumu nuo muitinės krovinių administravimo pastato. Prie sunkvežimio nebuvo priėjęs dėl didelio darbo krūvio. Taip pat nematė, koks tai vilkikas, koks vilkiko valstybinis numeris. Jo įrašytas kodas „71”, kad patikrinta transporto priemonės išoriniai paviršiai ir plombos, tačiau faktiškai šių veiksmų R. J. neatliko. Nors dokumentuose nurodė, kad muitinės procedūra baigta 13 val., tačiau tikslaus laiko neatsimena, tai galėjo būti nuo 10 val. iki 14 val. UAB „Jostevus“ atstovas Jurij be kitų nurodytų dokumentų atnešė kompiuterinį diskelį, kuriame buvo įvesti bendrojo dokumento duomenys. Diskelyje esančius duomenis jis perkėlė į muitinės duomenų bazę, išrašė kvitą Nr. 2403198 7708 Lt sumai (t.6, b.l. 158-161). Nors nuteistasis R. J. vėliau pakeitė parodymus, neigdamas kaltę, tačiau teismas pagrįstai tokį parodymų pakeitimą įvertino, kaip gynybinę poziciją, ir nuosprendyje rėmėsi pirminiais nuteistojo parodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Be to, šie parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiama R. J. kaltė.

Taip, iš 2002 m. lapkričio 29 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnų patikrinimo akto ir esančių dokumentų matyti, kad 2002 m. lapkričio 27 d. nuo 13 val. iki 14 val. Panevėžio teritorinėje muitinėje buvo įforminta UAB „Jostevus“ importo procedūra. Realiai krovinys patikrintas nebuvo, nes R. J. teigimu, nebuvo priežasties nepasitikėti importuotoju. Patikrinimo aktą pasirašė dalyvavę asmenys: muitinės inspektorius R. J. , Panevėžio krovinių posto viršininkas A. P. , kuris įrašė pastabą, kad apie šio krovinio deklaravimą jis sužinojo atlikus dokumentų kopijas ir FNTT inspektorius A. G. (t.6, b.1.142, 144-157). Iš Panevėžio muitinėje paimtų importo deklaracijų bendrųjų dokumentų rinkinio (t.6, b.l. 180-190) seka, kad UAB „Jostevus“ importo deklaracijoje grafoje „J“ „paskirties įstaigos tikrinimas“ R. J. įrašė žinomai melagingus muitinio tikrinimo būdo ir muitinio tikrinimo rezultato kodą 36/99, reiškiantį, kad suskaičiuota dalis vienoje muitinės deklaracijoje arba vietoj jos naudojamame dokumente nurodytų prekių, pažeidimų nenustatyta ir 71/99, kuris reiškia, kad patikrinti transporto priemonės krovinių sekcijos išoriniai paviršiai ir plombos ir pažeidimų nenustatyta, bei patvirtino šiuos įrašus savo parašu ir vardiniu muitininko spaudu (duomenys neskelbtini), nors, kaip jau buvo minėta, šių muitinės procedūrų veiksmų neatliko.

Be to, iš TIR Carnet XN3 7474606 seka, kad minėtame dokumente R. J. langelyje Nr.22 „Įvairūs (nustatytas maršrutas, muitinės įstaiga, įkuria krovinys turi būti pristatytas, ir t. t.)“ pakeitė paskirties įstaigą iš Vilniaus krovinių posto „Savanoriai“ į Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postą. 1998 m. rugpjūčio 4 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. 180 „Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, gabenant prekes su TIR knygele“ straipsnio 1.13 nuostatos numato, kad TIR knygelėje nurodyta paskirties įstaiga gali būti pakeista jei išvykimo Įstaigos, ankstesniosios paskirties Įstaigos arba teritorinės muitinės, per kurios veiklos zoną eina muitinės nustatytas maršrutas, muitinės posto viršininkui (pavaduotojui) arba jam neesant pamainos viršininkui pateikiami jos pakeitimo būtinumą pagrindžiantys dokumentai. Tokių duomenų byloje nėra. Iš liudytojos M. T. parodymų seka, kad duomenys apie minėtą krovinį į muitinės duomenų bazę buvo įvesti 2002 m. lapkričio 27 d. 12 val. 03 min.

Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas, tinkamai įvertinęs šiuos bei kitus išsamiai teismo nuosprendyje aptartus įrodymus bei įrodymus, aptartus analizuojant T. B. nusikalstamą veiką, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo T. B. iš Vokietijos atgabentos prekės Panevėžio teritorinėje muitinėje importo procedūrai nebuvo pateiktos. Tuo pačiu paneigti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis atliko visas būtinas muitinės procedūras, apžiūrėjo krovinį ir tinkamai sutvarkė dokumentus bei nepažeidė nuosprendyje nurodytų teisės norminių aktų.

Tiesa, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad R. J. savo veiksmais pažeidė 1995 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1610 „Dėl muitinio tranzito procedūrų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 14 p. nuostatas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu šios nuostatos buvo netekusios teisinės galios. Tačiau šios aplinkybės pašalinimas iš nuosprendžio neturi esminės reikšmės svarstant nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimus. Apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo R. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) ir BK 300 str. 2 d. (dokumento suklastojimas).

Tuo pačiu nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju turėtų būti pakeistas BK 228 str. 1 d. kvalifikuojančio požymio – didelės žalos padarymas valstybei – turinys: iš didelės turtinės žalos į didelę moralinę žalą valstybei padarymą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos bei teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, R. J. , kaip muitinės pareigūno, neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei (nesumokėti mokesčiai valstybei) bei didelė moralinė žala (diskreditavimas valstybės tarnautojo vardo bei pakenkimas Valstybės institucijos prestižui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde taip pat ginčija civilinio ieškinio priteisimą solidariai su kitais nuteistaisiais T. B. bei S. K. , nes apelianto manymu, prievolę sumokėti valstybei importo mokesčius turi importuotojas, žalą, padarytą kontrabandos požymius atitinkančia veika, o ne piktnaudžiaujant tarnyba ar oficialių dokumentų suklastojimu, todėl valstybei padaryta turtinė žala nėra priežastiniame ryšyje su apeliantui inkriminuotais nusikaltimais. Kolegijos manymu, šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtais veiksmais) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia (neteisėtas veikimas). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Nesumokėjus valstybei importo muito mokesčio, taip pat Pridėtinės vertės mokesčio valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. J. , būdamas muitinės pareigūnu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė įstatymo nustatytas muitinio patikrinimo procedūras, suklastojo muitinio patikrinimo dokumentus, ko pasekoje į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas kontrabandinis krovinys, neapmokestintas įstatymo nustatytais mokesčiais. Tokiu būdu tarp jo nusikalstamų veiksmų ir padarytos valstybei turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl apygardos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo R. J. ir kitų nuteistųjų solidariai atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.

Dėl S. K. suklastotų tikrų dokumentų ir jų panaudojimo.

Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad minėtą krovinį UAB „Alsezas“ įsigijo iš UAB „Alsivita“, atstovaujamos T. M. , 2002 m. lapkričio 4 d., ir 2002 m. lapkričio 27 d. šis krovinys užsakyti transportu iš UAB „Dejusta“ automobiliu „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pergabenamas Vilniuje iš vieno sandėlio į kitą bei jokie krovinio įsigijimo buhalteriniai finansiniai dokumentai nebuvo klastojami, patikrinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei pagrįstai atmesta.

Iš liudytojų policijos pareigūnų D. K. , V. K. parodymų seka, kad jie 2002 m. lapkričio 27 d. apie 11 val. 30 min. Kirtimų g. 11, Vilniuje, prie sandėlio pamatė į automobilius kraunamus ryšulius. Prie sandėlio stovėjo keliolika automobilių, tarp kurių buvo ir sunkvežimis „Scania“, atkabinta priekaba, iš kurio buvo iškraunamos prekės, supakuotos ryšuliuose. Ryšulius iš priekabos krovikai dėjo išilgai šalia esančio sandėlio sienos, ar nešė į sandėlį. Lauke esantys ryšuliai buvo kraunami į šalia stovinčius mikroautobusus. Netrukus atvyko asmuo, kuris prisistatė UAB „Alsezas“ direktoriumi G. M. Jis pateikė krovinio važtaraštį, serija SAS Nr. 0487704, kuriame buvo nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „Alsezas“, prekių pakrovimo vietą Kirtimų 11, Vilnius, prekių iškrovimo vietą Gariūnų 49, Vilnius, transportas „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. B. G. M. negalėjo pateikti būtinų prekių įsigijimo dokumentų, negalėjo nurodyti tikslių prekių įsigijimo aplinkybių. Iš liudytojos A. K. parodymų seka, kad UAB „Dejusta“ gavo užsakymą iš UAB „Jostevus“ pervežti krovinį iš Vokietijos į Lietuvą. Šiai paslaugai atlikti pasiuntė automobilį „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, vairuotojas T. B.

Iš dokumentų poėmio, kuriuo iš UAB „Dejusta“ paimta TIR Carnet XN 37474606 knygelė su užfiksuotais muitinių procedūrų duomenimis (t.3, b.l. 125-139), iš prekių, rastų 2002 m. lapkričio 27 d. sandėlyje, esančiame Kirtimų 11, Vilniuje, dokumentų duomenų ir juos palyginus su PVM sąskaita-faktūra LBE 5936216, specifikacija prie TIR Carnet XN 37474606, 2002 m. lapkričio 16 Hebei Xinji Shulan Invoice Nr. 0003780 duomenimis bei 2002 m. lapkričio 21 Beijing Carpet įpakavimo lapo pagal Invoice Nr. 0003789, teisinės pagalbos prašymu gautais duomenimis, darytina išvada, kad prekės, minimos 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LBE 5936216 yra tos pačios prekės, kurios minimos specifikacijoje prie TIR Carnet XN 37474606, sudarytoje 2002 m. lapkričio 26 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo suformuotas rinktinis krovinys iš dviejų krovinių. Tai patvirtina, kad prekės 2002 m. lapkričio 27 d. aptiktos prie sandėlio Kirtimų 11, Vilniuje, iš Vokietijos Federacinės Respublikos atgabentos krovininiu automobiliu „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos sieną kirto 2002 m. lapkričio 27 d. ir kuriuo gabentos prekės muitiniam tikrinimui pateiktos nebuvo. Taigi apygardos teismas pagrįstai rėmėsi šiais dokumentais, juos sutapatino ir padarė teisingą išvadą, jog šios prekės buvo atgabentos į Lietuvą 2002 m. lapkričio 27 d. Tuo pačiu paneigtas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai sutapatino skirtingu laiku ir iš skirtingų tiekėjų įsigytas UAB „Alsezas“ prekes. Ši aplinkybė išsamiai buvo ištirta ikiteisminio tyrimo metu ir patikrinta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog kitas nuteistasis T. B. (automobilio „Scania“ vairuotojas) nuosekliai parodė, kad policijos pareigūnų sulaikytas prekes jis 2002 m. lapkričio 27 d. atgabeno į sandėlį iš Vokietijos.

Iš PVM sąskaitos-faktūros, serija LBE NR. 5936216, panaudos sutarties bei kitų byloje esančių dokumentų (t.1, b.l. 120-121, 122-124) matyti, kad 2002 m. lapkričio 4 d. UAB „Alsivita“ pardavė UAB „Alsezas“ prekių už 346 345,69 Lt. Prekes gavo UAB „Alsezas“ vadybininkas S. K. Panaudos sutartyje ir patalpų priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad UAB „Nortonas“, atstovaujama direktoriaus A. A. , neatlygintinai perduoda naudotis UAB „Alsezas“, atstovaujamai direktoriaus G. M. , negyvenamąsias patalpas, esančias Kirtimų g. 11, Vilniuje.

Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus pateiktos informacijos apie UAB „Alsivita“ veiklą (t.2, b.1.81-87) bei iš Ukrainos Respublikos gautos teisinės pagalbos medžiagos (t.2, b.l. 147-183) matyti, kad UAB „Alsivita“ 2000 m. įsigijo Ukrainos pilietis T. M. , tačiau jokios ūkinės veiklos nevykdė, su UAB „Alsezas“ nebendradarbiavo. Be to, iš esamų duomenų matyti, kad 2000 m. T. M. , būdamas Lietuvoje pametė visus UAB „Alsivita“ dokumentus.

Iš specialisto išvados seka, kad 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LBE 5936216 eilutėje „Direktorius T. M.“ pasirašė ne T. M. , o kitas asmuo.

Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad UAB „Alsezas“ specialiosios paskirties blankų inventorizacijos, atliktos 2002 m. gruodžio 2 d., metu (t.1, b.l. 127) užfiksuota, jog 6 kasos pajamų orderiai LAD Nr. 5310291-3510297 (dėl J. G. IĮ apmokėjimo UAB „Alsezas“ už prekes, kurias UAB ,,Alsezas“ įsigijo iš UAB „Alsivita“ pagal 2002 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą - faktūrą LBE 5936216) iki 2002 m. gruodžio 2 d. nebuvo išrašyti. Pagal J. G. pateiktus minėtų kasos pajamų orderių kvitus, jie buvo surašyti laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d., t.y. atbuline data.

Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus skyriaus specialisto išvados „Dėl UAB „Alsezas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad tyrimui atlikti pateikti du sąskaitos 452 registrai, kuriuose buvo registruojamos pirkimo operacijos iš Lietuvos tiekėjų. Viename sąskaitos 452 registre (registras pasirašytas direktoriaus G.M.), atspausdintame 2002 m. gruodžio 2 d. prekių 2002 m. lapkričio 4 d. įsigijimas iš UAB ,,Alsivita“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBE serija Nr. 5936216 nenurodytas, antrajame tos pačios sąskaitos registre, atspausdintame 2003 m. gegužės 19 d. prekių įsigijimas iš UAB „Alsivita“ pagal PMV sąskaitą-faktūrą LBE Nr. 5936216 jau užpajamuotas. Bendrovei „Alsezas“ nebuvo išrašytas važtaraštis. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje visi būtini rekvizitai nenurodyti. Kadangi UAB „Alsivita“ nedeklaravo pajamų, neteikė PVM deklaracijų, todėl ji negalėjo parduoti jokių prekių, o buvo surašyti tik apskaitos dokumentai neįvykusiai ūkinei operacijai. UAB „Alsezas“ buhalterinėje apyskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tuo būdu į buhalterinę apskaitą įtraukė duomenis neatitinkančius tikrovės. Tyrimo metu pagal pateiktus UAB „Alsezas“ buhalterinės apskaitos dokumentus (krovinio važtaraščius) nustatyta, kad UAB „Alsezas“ buvo vežtos prekės, kurių neturėjo, buvo išrašyti krovinio važtaraščiai, bet nebuvo išrašyti pardavimo dokumentai (t.5, b.l. 180-192, t.6, b.l. 1-21). Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi šia specialisto išvada, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Atliktas tyrimas ir specialisto išvada duota nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos.

Iš liudytojos J. K. parodymų seka, kad IĮ „Kopija“ buvo atsakinga už UAB „Alsezas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal šios įmonės atstovų pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. 2002 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje S. K. pateikė iki tol nepateiktus dokumentus, patikino, kad tai yra visi turėti UAB „Alsezas“ dokumentai.

Taigi aukščiau aptarti ir kiti išsamiai nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „Alsezas“ 2002 m. lapkričio 4 d. iš UAB „Alsivita“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBE 5936216 įsigijo prekes, sulaikytas 2002 m. lapkričio 27 d.

Tuo pačiu paneigti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis, sudarydamas sandorį su UAB „Alsivita“, galėjo ir nepastebėti, kad T. M. prisistatė kitas asmuo, tai, kad šešių kasos pajamų orderių dėl J. G. IĮ apmokėjimo UAB „Alsezas“ už prekes, kurias UAB „Alsezas“ įsigijo iš UAB „Alsivita“ pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą buvo, išrašyti atbulinėmis datomis traktuotinas tik kaip kasos operacijų vedimo tvarkos taisyklių pažeidimas, tai, kad tyrimui pateikti du sąskaitos 452 registrai (PVM sąskaita-faktūra LBE Nr. 5936216), iš kurių vienas buvo klaidingas, tačiau vėliau ši klaida buvo ištaisyta. Visos šios aplinkybės, nusiteistojo manymu, patvirtina jo nekaltumą. Kolegijos manymu, visi šie argumentai vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, siekiant sau palankia linkme traktuoti atskirus faktus, nesiejant jų su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, įvertino tiek kiekvieną byloje esantį įrodymą atskirai, tiek jų visetą, juos susiedamas tarpusavyje.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimus atsako įmonės vadovas arba finansininkas, o ne vadybininkas. Tačiau S. K. tuo ir nebuvo kaltinamas.

Nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jam nepagrįstai inkriminuotas krovinio važtaraščio, serija SAS Nr. 0487704, suklastojimas, nes apeliantas pagal vadovo pateiktus duomenis tik užpildė krovinio važtaraščio blanką, kuris be visų privalomų rekvizitų nėra oficialus, nepagrįstas. Įstatymo prasme dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų įrodymas ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo S. K. užpildytas krovinio važtaraštis yra dokumentas, įrodantis gabenamo krovinio teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje minėtas važtaraštis buvo pateiktas policijos pareigūnams kaip dokumentas, patvirtinantis tariamai teisėtą gabenamų prekių įsigijimą bei teisėtą jų pervežimą iš vieno sandėlio į kitą. Tai, kad minėtame važtaraštyje nebuvo užpildyti visi būtini rekvizitai, tame tarpe nėra krovinį išdavusio ir transportuoti paėmusio asmens parašo, šis dokumentas savaime netampa niekiniu, nes jame užfiksuoti juridinę reikšmę turintys duomenys. Taip pat, neturi reikšmės nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimui ta aplinkybė, kad 1961 m. BK 207 str. nurodoma sąvoka „oficialūs dokumentai“, o 2000 m. BK 300 str. „dokumentai“. Krovinio važtaraštis tiek pagal anksčiau galiojusius įstatymus, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus atitinka minėto sraipsnio dispozicijoje numatytą nusikaltimo dalyką.

Taip pat, apygardos teismas pagrįstai pripažino S. K. kaltu dėl „UAB „Alsivita“ 2004 m. lapkričio 4 d. išrašyto kasos pajamų orderio kvito SAC Nr. 29753658 suklastojimo, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais ir kitais išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde ginčija BK 25 str. 2 d. taikymo pagrįstumą. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenį, kuriam buvo paskelbta paieška, teismas įvardijo nusikaltimo organizatoriumi, duodančiu nurodymus vykdytojui - S. K. Todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 25 str. 2 d. negalimas, nes minėtas straipsnis numato tokį veikos kvalifikavimą esant bent keliems vykdytojams. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes nuosprendyje tokio teigimo nėra. Nuosprendyje nurodoma, kad S. K. , veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, suklastojo dokumentus. BK 25 str. 2 d., kaip vieną iš bendrininkavimo formų, numato bendrininkų grupę (kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai). Todėl apygardos teismas pagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., 2 d. Taip pat veikos pavojingumui neturi esminės reikšmės, kieno nurodymu jis klastojo dokumentus.

Apeliantas, ginčydamas kaltę, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi jo parodymais, duotais liudytojo apklausos metu, kurie iš esmės buvo duoti prieš jį patį, tačiau jo kaip įtariamojo ir kaltinamojo parodymus vertino kritiškai, tuo pažeisdamas jo konstitucines teises. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos bei teismo nuosprendžio, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, rėmėsi ne tik S. K. minėtais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų P. B. , D. K. , V. K. , N. M. , J. K. ir kitų parodymais, specialistų išvadomis, gauta iš Ukrainos teisinės pagalbos medžiaga) ir kitais bylos duomenimis, kurie buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme kaip to reikalauja BPK 20 str. Be to, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tik atsižvelgė į S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir tai nebuvo esminis jo kaltę pagrindžiantis įrodymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs, prieštaringi ir nekonkretūs.

Nutiestieji T. B. , S. K. ir R. J. , savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos, negautos pajamos ir netiesioginė žala nepriteisiama baudžiamojo proceso tvarka, o valstybės galimai negauti importo muito mokesčiai ir PVM importo mokesčiai negali būti laikomi tiesiogine nusikaltimu padaryta žala, todėl civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas išimtinai tik Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Tačiau T. B. į Lietuvos Respubliką įvežus kontrabandinį krovinį ir išvengus jo muitinės kontrolės, krovinys nebuvo apmokestintas įstatymo nustatytais mokesčiais. Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 p., 13 str. prasme, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. O pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala. Vadinasi nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl nesumokėtų muito ir importo PVM mokesčių patyrė turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 str. 2 d. privalo visiškai atlyginti kalti asmenys. BPK 109 str. prasme žalos atlyginimas, civilinio ieškinio klausimas nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

Nepagrįsti yra ir visų trijų nuteistųjų T. B. , R. J. , S. K. argumentai dėl krovinio muitinės vertės ir tuo pačiu turtinės žalos nustatymo. Nuteistieji nurodo, kad neįmanoma, remiantis vieninteliu įrodymu – 2004 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr.19, kuri surašyta nemačius pačių prekių po jų pardavimo, nustatyti prekių muitinės vertės, todėl ja negalima grįsti ir civilinio ieškinio.

Tačiau, kaip matyti 2004 m. birželio 29 d. FNTT prie VRM SUS Vilniaus teritorinei muitinei paskirtos užduoties atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą bei iš 2004 m. birželio 29 d. užduoties lydraščio Nr. 25/06/2-7-3033, šiai užduočiai atlikti muitinei buvo pateikti bylos tokie bylos duomenys, kaip deklaracijos, PVM sąskaitos-faktūros, krovinio gabenimo dokumentai, prekių aprašo kopija, prekių apžiūros aktas ir jo priedai, prekių duomenų lentelė, vaizdajuostė, kurioje užfiksuota prekių apžiūra. Vilniaus teritorinė muitinė įvertino visus šiuos pateiktus duomenis ir 2004 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. 19, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 32 str., pateikė tikėtinus prekių KPN kodus ir pagal kiekvieną tikėtiną KPN prekės kodą prekės vertę, t.y., nurodydamas kiekvienos prekės vertę nuo mažiausios prekės vertės iki didžiausios. Nemažesnę kaip 723 300, 50 Lt sulaikytų prekių vertę Vilniaus teritorinė muitinė nustatė taikant prekėms mažiausiu KPN kodus.

Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus šių prekių kiekis, t.y. nenustatyta, koks tikslus prekių kiekis buvo rastas sandėlyje (krovinį lydinčiuose dokumentuose iš Vokietijos buvo nurodyta, kad krovinys susideda iš 396 ryšulių, pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodyti rasti 390, o 2002 m. gruodžio 2 d. Svėrimo akte – 398 ryšuliai), tai pat neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodytas ryšulių kiekis - 390 ryšulių, laikytinas technine klaida. Ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. gruodžio 18 d. pateiktame pranešime (t.2, b.l. 4), vyr. inspektorius R. T. nurodė, kad ryšulių skaičiaus neatitikimas tarp 2002 m. gruodžio 2 d. svėrimo metu užfiksuotų 398 ryšulių ir 2002 m. gruodžio 17 d. apžiūros metu – 369 ryšulių, atsirado dėl to, kad apžiūros metu, ardant ryšulius, paaiškėjo, kad viename dideliame ryšulyje yra trys mažesni tą patį numerį turintys ryšuliai. Šis ryšulių neatitikimas buvo aptartas ir teisminio nagrinėjimo metu.

Taigi, apskaičiuotas sulaikytų prekių importo muitas, taikant autonominio muito tarifo normas, bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, yra 303 358 Lt. Apskaičiuojant importo mokesčius, Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. 03, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo, Muitinės kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 268 patvirtintomis Muitų už importuojamas prekes tarifų normomis.

Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad apygardos teismas pagrįstai šioje byloje svarstė civilinį ieškinį, susijusį su tiesiogine nusikaltimu padaryta žala bei pagrįstai jį tenkino, iš kaltininkų solidariai priteisdamas 303 358 Lt valstybei padarytai žalai atlyginti.

Nuteistieji T. B. ir S. K. apeliaciniuose skunduose nuosprendžio neteisėtumą argumentuoja ir tuo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 308 str., 310 str. reikalavimus. Nurodo, kad apygardos teismas nuosprendį paskelbė 2005 m. lapkričio 4 d., tačiau nuteistiesiems ir jų gynėjams nuosprendžio tekstas buvo įteiktas tik 2005 m. gruodžio 7 d., t.y. likus vienai dienai iki nuosprendžio apskundimo termino pabaigos, kas sutrukdė tinkamai surašyti apeliacinius skundus ir pažeidė jų teisę į gynybą. Be to, T. B. papildomai nurodė, kad byloje yra du nuosprendžiai: vienas devynių lapų, gautas paštu 2005 m. lapkričio 24 d., o kitas – 20 lapų, gautas 2005 m. gruodžio 7 d., kuo iš esmės buvo pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pilnas nuosprendis buvo surašytas ir nuosprendžio nuorašas išsiųstas nuteistiesiems, nepažeidžiant BPK 308 str. ir 310 str. numatytų terminų. Vėliau, paaiškėjus, jog dėl techninės klaidos buvo išsiųstas nepilnas nuosprendis, ši klaida ištaisyta, ir nutiestieji gavo pilnai surašytą nuosprendį (t.8, b.l.161), kurį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme ir paaiškėjus, kad nuteistieji ir jų gynėjai laiku negavo pilnai surašyto teismo nuosprendžio bei dėl laiko trūkumo neturėjo realios galimybės tinkamai surašyti ir paduoti apeliacinių skundų, baudžiamoji byla buvo grąžinta apygardos teismui pašalinti trūkumus, nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo atstatytas nuosprendžio apskundimo terminas ir jie šia teise pasinaudojo. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog šioje situacijoje buvo pažeistos nuteistųjų teisės į gynybą. Taigi, nepagrįstas ir nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje yra priimti du nuosprendžiai. Tuo pačiu nėra BPK 329 str. 4 d. numatytų pagrindų panaikinti nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų.

Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

Taip pat apygardos teismas nuteistiesiems T. B. , R. J. ir S. K. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į kiekvieno iš nuteistųjų padarytus nusikaltimus, jų sunkumą ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jų vaidmenis nusikaltimo padarymo metu, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, T. B. aktyviais veiksmais, gabendamas per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant muitinės kontrolei kontrabandos dalyką - plataus vartojimo prekės, ir suvokdamas, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomas pateikti prekes bei to norėdamas, siekė savanaudiškų tikslų, t.y. tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). T. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.6, b.1. 120), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.6, b.1. 123). T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, nėra per griežta.

Apygardos teismas R. J. , nuteistam pagal BK 228 str. l d. ir 300 str. 2 d., taip pat paskyrė tinkamą bausmę. Tiesiogine tyčia jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str., 4 d.), dėl kurio valstybė patyrė didelę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. neteistas (t.7, b.l. 64), administracine tvarka nebaustas (t.7, b.l. 67), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.7, b.1. 69), charakterizuojamas teigiamai. Teismas pagrįstai padaręs išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidėjo.

S. K. padarė nesunkius ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3,4 d.d.) Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininku grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. neteistas (t.7, b.l. 142), administracine tvarka nebaustas (t.7, b.l. 143), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.7, 146), dirba. S. K. , skirdamas už nesunkius nusikaltimus baudą, o už apysunkį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę ir įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apygardos teismas teisingai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo, ir bausmės vykdymą atidėjo.

Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismo skirtos bausmės nuteistiesiems T. B. , R. J. ir S.K. yra tinkamos ir jų dydžiai neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str., 61str., 63 str., 64 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų T. B. , R. J. , S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai : Aloyzas KruopysViktoras Kažys