Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejo pareiškeju K. J. J. , J. S. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškeju K. J. J. , J. S. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2009-03-05 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-01-05 ir 2009-02-18 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gauti (duomenys neskelbtini) Garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos garažu boksu savininku K. J. J. , J. S. , V. S. pareiškimai, kuriais prašoma (duomenys neskelbtini) Garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko V. M. , bendrijos valdybos nariu J. A. , J. G. , A. T. , bendrijos nario advokato P. J. , Vilniaus miesto savivaldybes tarybos administracijos direktoriaus pavaduotojo J. U. , architekto R. R. atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 228 str., 229 str., 145 str.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2009-03-05 nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškeju K. J. J. , J. S. pareiškimus, motyvuojant tuo, kad pareiškime nurodytos aplinkybes nepagristos jokiais faktiniais duomenimis, remiamasi tik samprotavimais ir prielaidomis. (duomenys neskelbtini) GSE bendrija kaip juridinis asmuo, vadovaujasi patvirtintais bendrijos istatais, kur yra apibrežtos bendrijos nariu teises ir pareigos. Pareiškejai K. J. J. , J. S. ir V. S. turi teise naudotis jiems kaip bendrijos nariams suteiktomis teisemis gauti informacija apie bendrijos veikla ir tinkamai ja panaudoti, todel negalima teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas ir prokuratura privalo ji ginti. Tuo tarpu, garažu bendrijos viduje vykstantys turtiniai ginciai ir nesutarimai sprestini civilinio proceso tvarka.

kategoriškai nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisejos nutartimi ir mano, kad ji yra nepagrista, priimta neatlikus jokio tyrimo. Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad dr. J. S. i savo pareiškimus del ivykdytos vagystes ir turto plešimo iki šiol negavo atsakymo nei iš Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato, nei iš priežiura vykdancio prokuroro, o tai prieštarauja galiojancioms baudžiamojo proceso normoms. I šias reikšmingas aplinkybes neatsižvelge Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja, priimdama 2009-04-01 neteisinga ir neteiseta nutarti. Pareigunai, tureje tirti pareiškimus ir prisižadeje apklausti pareiškejus pakartotinai - neiškviete ir nepaeme išsamesnio paaiškinimo net iš ju paciu, nekalbant apie kitoki medžiagos tyrima.

Istatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisejui rengti posedi tam, kad išklausyti papildomu suinteresuotu proceso dalyviu argumentu ir nepriimineti sprendimo, remdamasis vien tik gauta rašytine medžiaga. Šiuo požiuriu galima kritiškai vertinti Teismu istatymo ir Viešojo administravimo istatymo preambule, kurioje visiškai neužsiminta apie Konstitucijos 33 str. 2 dali t.y. pažymima išimtinai Konstitucijos 5 str. 3 dalis: „Šio istatymo tikslas - sudaryti butinas teisines prielaidas igyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, jog visos valdžios istaigos tarnauja žmonems...”, kas reikštu apimancia subjekto galimybe buti išklausytam, t.y. apklaustam, iskaitant teismo posedyje taip pat.

Principiniu požiuriu neimanoma visiškai išnagrineti skundo, neapklausiant ji pateikusiu asmenu. Todel istatymu leidejas neatsitiktinai reikalauja, kad „prieš priimant sprendima, pareiškejai ir suinteresuoti asmenys turi buti apklausiami, siekiant išsiaiškinti gincijamo klausimo esme ir su juo susijusias aplinkybes”, iskaitant pareiškeju prašomu surengti teismo posedžiu metu (Konstitucijos 30 str.).

Pažymetina, jog objektyviu požiuriu Konstitucijai neprieštarauja istatymo nuostata, kad „sprendimas neapklausus gali buti priimtas, jeigu: 1) prašymas patenkinamas iš karto ir sprendimas nepažeidžia kitu asmenu teisetu interesu; 2) kai pagal susidariusias aplinkybes sprendimas turi buti priimtas nedelsiant (BPK 2 str., 167 str.). Antraip susidaro ispudis, kad teismas, budamas viešosios valdžios institucija (Konstitucijos 5 str. l d.), neprivalo tarnauti žmonems (Konstitucijos 5 str. 3 d.).

Aptarti nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis parodo, jog išsamus tyrimas nebuvo atliekamas, apeliantas dr. J. S. apskritai nera gaves atsakymo del automobilio vagystes iš jam priklausancio nuosavybes teise garažo bokso pagal pareiškima Vilniaus miesto pirmam policijos komisariatui ir kt. Ikiteisminio tyrimo teisejos 2009-04-01 d. nutartis pareiškeju skunda atmesti, priimta neišklausius ju argumentu teismo posedžio metu, yra šiurkštus ju teisiu kreiptis i teisma ir buti išklausytiems teisme pažeidimas (Konstitucijos 5 str. l d., 3 d., 30 str.), todel byla siustina parengtiniam tyrimui atlikti.

Teismo posedžio metu pareiškejai praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Pareiškeju K. J. J. , J. S. skundas atmestinas.

Skunda nagrinejantis teismas, susipažines su medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išklauses pareiškeju, prokuroro paaiškinimu, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2009 m. kovo 5 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatyta valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens atsakomybe už piktnaudžiavima tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijima, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. atsako valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, del neatsargumo neatlikes savo pareigu ar jas netinkamai atlikes, jeigu del to valstybe, juridinis ar fizinis asmuo patyre dideles žalos.

Teismas, susipažines su pareiškeju 2008-12-24, 2009-02-02 pareiškimais konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamoje nutartyje padare pagrista išvada, jog pareiškejai nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad buvo padarytos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pažymetina, jog minetuose dokumentuose pareiškeju nurodytos aplinkybes: (duomenys neskelbtini) Garažu statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas V. M. ir kiti valdybos nariai: J. A. , J. G. , A. T. , galimai padedant Vilniaus miesto savivaldybes tarybos administracijos direktoriaus pavaduotojui J. U. , tos pacios Bendrijos nariui advokatui P. J. , kitiems galimai ivykde veiksmus, kuriais suvaržytos kitu Bendrijos nariu, o kartu ir pareiškejo K. J. J. teises iteisinti bendrosios dalines nuosavybes turta; Bendrijos pirmininkas V. M. pasirašo nuomos dokumentus, naudojasi gautu pelnu, taciau garažu bendrasavininkai jokios pelno dalies negauna, jokie dokumentai jiems nerodomi, jie nesupažindinami su šia komercine veikla nuodugniai; Bendrijos buhalterines - finansines atskaitomybes bei mokesciu veikla kelia abejoniu; Bendrijos pirmininkas V. M. pareiškejui K. J. J. atsisake išduoti pažyma del dalines nuosavybes iteisinimo žemes išpirkimui; visa tai yra susije su ketinimais statyti gyvenamaji devyniu aukštu pastata ant garažo pamatu ir kitos aplinkybes yra deklaratyvaus pobudžio, paremtos spelionemis ir prielaidomis. Pareiškejai pareiškimuose pradeti ikiteismini tyrima nenurodo asmenu, kuriu atžvilgiu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, konkreciu nusikalstamu veiksmu bei juos patvirtinanciu faktiniu duomenu, kuriu pagrindu butu galimybe inicijuoti ikiteismini tyrima. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Šiuo atveju gincai del bendrijos, jos pirmininko veiklos, galimu bendrijos veiklos proceduru pažeidimu tarp bendrijos ir bendrijos nariu, tarp bendrijos ir kitu fiziniu, juridiniu asmenu, valstybes ar savivaldybes, nera baudžiamosios teises reguliavimo dalykas ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sprestini LR Civilinio proceso kodekso, LR Daugiabuciu namu savininku bendriju istatymo bei viešaji administravima reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka.

Atmestini kaip nepagristi pareiškeju skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo teiseja priimdama 2009-04-01 d. nutarti, neišklausius pareiškeju argumentu teismo posedžio metu, šiurkšciai pažeide ju teises kreiptis i teisma ir buti išklausytiems teisme (Konstitucijos 5 str. l d., 3 d., 30 str.). Vadovaujantis LR BPK 64 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo teisejui nagrinejant skunda, gali buti rengiamas posedis, i kuri turi buti kvieciamas prokuroras, itariamasis, itariamojo gynejas, skunda padaves asmuo ir jo atstovas, t.y. skundo nagrinejimui ikiteisminio tyrimo teisejas gali surengti posedi, taciau tai daryti jis neprivalo. Sprendima del tokio posedžio reikalingumo ikiteisminio tyrimo teisejas turi priimti atsižvelgdamas, ar jis gali priimti teisinga sprendima del skundo, remdamasis vien tik gauta rašytine medžiaga, ar tam jam reikia išklausyti papildomu suinteresuotu proceso dalyviu argumentu. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teiseja ne tik nusprende, jog rengti teismo posedi netikslinga, bet apie tai pasisake ir skundžiamoje nutartyje, t.y. teiseja nurode, jog pareiškeju pateikto išsamaus skundo bei prokuroro teismui pateiktos medžiagos visiškai pakako pareiškeju skundo nagrinejimui.

Tuo paciu atkreiptinas pareiškeju demesys i tai, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) del (duomenys neskelbtini) garažu boksuose ivykdytu vagysciu yra atliekami, todel atsiradus naujiems duomenims apie minetas vagystes, pareiškejai gali juos pateikti ikiteismini tyrima prižiurinciam prokurorui arba ikiteismini tyrima atliekanciam pareigunui.

Skundo argumentai, kad pareiškejas J. S. i savo pareiškimus del ivykdytos vagystes ir turto plešimo iki šiol negavo atsakymo nei iš Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato, nei iš priežiura vykdancio prokuroro, paliekami nenagrineti, kadangi jie nera susije su aplinkybemis, kuriu pagrindu buvo prašoma pradeti ikiteismini tyrima.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškeju K. J. J. , J. S. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.