Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktus tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą V. V., būtent: 2011 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.03 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) dėl savanaudiškų paskatų – sužinojęs, jog gali netekti tėvui V. V. nuosavybės teise priklausančios buto adresu (duomenys neskelbtini) 47/100 dalies, turėdamas tikslą nužudyti tėvą ir užvaldyti minėtą buto dalį, būdamas buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje, į degtinės butelį įbėrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, atnešė šį degtinės butelį į svetainę bei padavė V. V. ir G. R. žinodamas, jog pastarieji vartos degtinę ir kad klonazepamas sustiprins neigiamą etilo alkoholio poveikį organizmui ir sukels mirtį. T. V. veiksmų pasekoje mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį išgėrusiam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o aukštesnė etilo alkoholio koncentracija (4,33%) sąveikoje su klonazepamu, sustiprinusiu etilo alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį.

Taip pat T. V. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės Z. B., būtent: nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. užmezgęs su Z. B. artimus santykius ir įgijęs pastarosios pasitikėjimą, 2014 m. spalio 20-24 d. sužinojęs, kad Z. B. su savimi turi ženklią grynųjų pinigų sumą, T. V. dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nužudyti Z. B. ir užvaldyti jos turėtas pinigines lėšas, 2014 m. spalio 24 d., antroje dienos pusėje, apsvaigino nukentėjusiąją, apgaulės būdu sugirdęs jai keturis kartus terapinę toksinę dozę viršijantį psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekį, taip sukeldamas organizmo intoksikaciją ir atimdamas Z. B. galimybę priešintis. Laukdamas klonazepamo poveikio, T. V. nuosavu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo Z. B. po (duomenys neskelbtini) apskritį, kol apie 19-20 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apskrityje. Tuomet apsvaigusią nuo klonazepamo Z. B. T. V. įstūmė į (duomenys neskelbtini) tvenkinį ir panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu, ko pasėkoje nuo kontakto su gelžbetoninėmis tvenkinio dugno plokštėmis Z. B. buvo padaryti nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje ir kairio dilbio srityje, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, laikė iki kol uždarius kvėpavimo takus vandeniu Z. B. mirė nuo asfiksijos. Nužudęs Z. B., T. V. pasisavino nukentėjusiosios turėtas pinigines lėšas – ne mažiau kaip 2 200 eurų, po ko, siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, imitavo nelaimingą atsitikimą, palikdamas vandenyje plūduriuojantį Z. B. kūną, o ant tvenkinio kranto – Z. B. daiktus ir nugertą 0,7 l brendžio „Grand Cavalier“ butelį.

Taip pat T. V. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės G. Z., būtent: nuo 2014 m. liepos užmezgęs su G. Z. artimus santykius, įgijęs pastarosios pasitikėjimą ir tuo būdu surinkęs duomenis apie G. Z. turtinę padėtį, T. V. dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą užvaldyti G. Z. nuosavybės teise priklausantį 17 377 eurų (60 000 litų) vertės butą adresu (duomenys neskelbtini), pažadėjęs G. Z. vesti, įkalbėjo pastarąją sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sandorį. 2014 m. gruodžio 11 d. 9 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) 6-ojoje notarinėje kontoroje buvo pasirašyta minėto buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią T. V. įgijo ir neva sumokėjo G. Z. 17 377 eurų (60 000 litų). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, T. V. susitarė su G. Z. vakare susitikti bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. T. V. atvyko į minėtą butą, apgaulės būdu sugirdė G. Z. tyrimo metu tiksliai nenustatytą, toksinę dozę viršijantį kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tuo pat metu skatindamas G. Z. vartoti ir alkoholį – viskį „Jack Daniels“, taip sustiprindamas klonazepamo poveikį organizmui, ko pasėkoje G. Z. ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, sąlygotas klonazepamo ir etilo alkoholio poveikio. Siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, T. V. imitavo nelaimingą atsitikimą – G. Z. prigėrimą vandenyje, vonioje. Tokiu būdu T. V. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės G. Z. ir užvaldė pastarosios 17 377 eurų (60 000 litų) vertės butą adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. V. laikinas sulaikytas 2015 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam T. V. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo T. V. gynėjas advokatas R. Bradūnas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

Gynėjas nurodo, kad apygardos teismui nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad T. V. galėtų bėgti, slėptis nuo teismo. Nors kaltinamasis ir turi ryšių Vokietijoje, kurioje gyvena jo motina, tačiau byloje nėra duomenų, kad su ja palaikomi tamprūs ryšiai, nuolat bendraujama. Be to, T. V. motina tik laikinai išvyksta dirbti į Vokietiją, ten nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas žmones, kuriuos prižiūri, po dviejų mėnesių grįžtą į Lietuvą. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo motina neturi galimybės jam padėti slėptis nuo teismo Vokietijoje, kurioje, be kita ko, dėl Europos Sąjungoje taikomo teisinio reguliavimo nebūtų sudėtinga surasti besislapstantį asmenį. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis anksčiau nebuvo nė karto bėgęs, slėpęsis nuo tyrimo ar teismo, bandęs vengti atsakomybės. Gynėjo teigimu, nesant objektyvių faktinių duomenų, kad T. V. planavo ar planuoja bėgti, slėptis nuo teismo, turi užsienyje jam galinčių padėti slėptis giminaičių, tokie motyvai negali būti laikomi pagrindu pratęsti suėmimo terminą.

Gynėjas teigia, kad kitas suėmimo termino pratęsimo pagrindas dėl naujų nusikaltimų darymo taip pat nustatytas nepagrįstai. Pasak gynėjo, apygardos teismas neteisingai nurodo, kad jo ginamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pats T. V. nurodė, kad iki suėmimo jis vertėsi individualia veikla, tik nebuvo įsigijęs verslo liudijimo, t. y. remontavo automobilius, butus, vertėsi nekilnojamojo turto prekyba. Nors T. V. anksčiau buvo teistas, tačiau, anot gynėjo, jo teistumai nėra susiję su lėšų neteisėtu gavimu.

Gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių tikslai (BPK 119 straipsnis) gali būti pasiekti ir netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Pakaktų švelnesnių, tokių kaip namų areštas, dokumentų paėmimas, užstatas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Kaltinamojo T. V. gynėjo skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tokie duomenys yra: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kratų, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kita surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Apygardos teismas kaltinamajam T. V. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas pirmiausia atsižvelgė į tai, kad T. V. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, viena iš kurių yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, t. y. kad T. V. yra išsituokęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl padarė išvadą, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, be to, atkreipė dėmesį, kad jis turi ryšių užsienyje, kur gyvena jo motina. Šios aplinkybės leido apygardos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad T. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skunde išdėstyta pozicija dėl jo ginamojo turimų ryšių užsienyje vertinimo kaip nereikšmingų sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Gynėjas teigia, kad T. V. motina į Vokietiją išvyksta dirbti tik trumpiems laikotarpiams, nuolatinės gyvenamosios vietos ten neturi, be to, byloje nėra duomenų, jog su motina būtų palaikomi tamprūs ryšiai. Pažymėtina, kad kaltinamojo motinos darbo užsienyje pobūdis (nepastovumas) ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nepaneigia apygardos teismo nustatytos aplinkybės dėl T. V. turimų ryšių užsienyje. Šios aplinkybės svarbą nagrinėjamo atvejo kontekste papildomai patvirtina tai, kad pagal bylos duomenis T. V. 2012 m. buvo teistas Vokietijoje. Dėl duomenų, patvirtinančių kaltinamojo ir jo motinos tamprius ryšius ir nuolatinį bendravimą, byloje nebuvimo pažymėtina, kad sūnaus ir motinos artimus ryšius įrodančių duomenų buvimas byloje šiuo atveju būtų perteklinis.

Be to, kaip minėta, be kaltinamojo turimų ryšių užsienyje, baudžiamojoje byloje yra ir kitų aplinkybių, sustiprinančių manymą, kad T. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nes neturi savo šeimos ir legalaus pragyvenimo šaltinio.

Taigi apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo nepašalina ir gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad T. V. niekada anksčiau nėra slapstęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam T. V. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kad T. V. būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, jis kaltinamas padaręs tris labai sunkius nusikaltimus, kurių pobūdis rodo, kad T. V. inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė siekdamas turtinės naudos, be to, praeityje du kartus teistas. Šios aplinkybės leido apygardos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti, nepaisyti nustatytų elgesio ir moralės normų. Padarytos išvados nepaneigia ir deklaratyvūs gynėjo skundo argumentai, kad jo ginamasis iki suėmimo vertėsi individualia veikla, tik nebuvo įsigijęs verslo liudijimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. V., pavojingumą visuomenei, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti šiuos nusikaltimus yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nagrinėjamu atveju nepažeistas.

Nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai būtų pasiekti taikant T. V. gynėjo skunde nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuria T. V. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. V. gynėjo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam T. V. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.