- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-741-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02570-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vilma Stukaitė Civilinė byla Nr. e2S-741-252/2018 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02570-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
2018 m. spalio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5240-842/2018, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-196-356/2017 pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. M. ir atsakovo R. R. Nurodė, kad G. M. nesilaiko teismo nutartimi patvirtintų bendravimo su vaiku taikos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018-08-16 nutartimi R. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
3. Nustatė, kad pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kad taikos sutartis nevykdoma, nenurodė nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis G. M. neleido matytis su dukra. Pažymėjo, kad G. M. pateikė susirašinėjimą su pareiškėju, iš kurio matyti šalių nesutarimai, tačiau ne konkretus pareiškėjo siekis pasimatyti su vaiku. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis susirašinėjimo vyksta vėlyvu paros metu, iš kai kurių žinučių galima spręsti, kad G. M. derina pasimatymo laiką netgi ne taikos sutartyje aptartu laiku. Teismas pasisakė, kad išvadą teikianti institucija teismui nurodė, kad neprieštarauja vykdomojo rašto išdavimui, tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtų bendravusi su šalimi, vertinusi kiekvieno iš tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, taikos sutarties vykdymo sąlygas.
4. Teismas pažymėjo, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, teikiant atitinkamus įrodymus, iš naujo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-08-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą.
6. Nurodo, kad jo prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka remiantis tik G. M. pateiktu paaiškinimu, taip pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. G. M. nesilaiko taikos sutartimi nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Jis nežino kokiu adresu gyvena ieškovė, jam siūloma su dukra susitikti gatvėse, kavinėse, nurodant, kad ieškovė atvyks dar ir su naujuoju sutuoktiniu ar kitais pašaliniais asmenimis.
7. Apeliantui nesudaromos sąlygos netrukdomai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Paskutinius 4 mėnesius jis negali susisiekti su ieškove telefonu ar internetu. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl dėl laiko skirtumų jo žinutes ieškovė gaudavo vėlyvu paros metu. Be to, ieškovės pateiktas susirašinėjimas tarp šalių vyko iki taikos sutarties sudarymo.
8. Teigia, kad ginčijamas procesinis sprendimas neleidžia vykdyti nutarties, kuria buvo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Teismas nevykdė pareigos šios kategorijos bylose būti aktyvus. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė ne tik apelianto, bet ir jo nepilnametės dukros interesus ir išimtinai vadovavosi tik ieškovės nuomone, nors Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo vykdomojo rašto išdavimui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą G. M. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad atskirasis skundas priimtas nepagrįstai, nes jis paduotas pasibaigus apskundimo terminui, be to, jį pateikė advokatė, kuri pareiškėją pagal atstovavimo sutarties sąlygas, galėjo atstovauti tik Utenos apylinkės teisme. Nesutinka, kad prie bylos būtų prijungti pareiškėjo naujai pateikiami įrodymai.
11. Pabrėžia, kad pagal dukros amžių jai pokalbiai telefonu yra per ankstyvi, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Sutinka su teismo vertinimu, kad R. R. nepateikė jokių įrodymų, kad taikos sutartis nebūtų vykdoma. Tokių įrodymų ir negali būti, nes nei karto nuo 2017-07-19 nutarties priėmimo dienos R. R. neprašė susitikti su dukra, išskyrus kelis reikalavimus rašytus nakties metu. Laikotarpiu nuo 2017-07-19 iki 2018-08-08 apeliantas nei karto nebuvo atvykęs aplankyti dukros. Ieškovės iniciatyva ir reikalavimu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto pagalba 2017 m. vasarą jis apie 10 minučių bendravo su dukra. Ji siūlo susitikti su dukra, tačiau pareiškėjas tai neatsiliepia į skambučius, tai jam netinka ieškovės siūlomas laikas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – telefoninio susirašinėjimo kopijas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. R. pateiktos telefoninio susirašinėjimo kopijos nėra informatyvios, nėra aiškus jų kontekstas ir neidentifikuoti adresatai su kuriais jis vyko, be to, apeliantas nepagrindė kaip šių žinučių turinys yra susijęs su ginčo klausimo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus, kaip neatitinkančius leistinumo ir patikimumo kriterijų.
15. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl atskirojo skundo priėmimo. Atskirasis skundas yra pateiktas 2018-08-23 19 val. 32 min., todėl tai, kad jis elektroninėje bylos kortelėje pažymėtas kaip teisme gautas 2018-08-24 nereiškia, kad pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą.
16. Kadangi po atskirojo skundo pateikimo apelianto interesus atstovaujanti advokatė J. U. pateikė teismui 2018-08-23 sudarytą su R. R. atstovavimo sutartį pagal kurią jai suteikta teisė atstovauti pareiškėjo interesus ir Panevėžio apygardos teisme, tai G. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl atskirojo skundo pateikimo tam įgalinimų neturinčio asmens, yra nebeaktualūs ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
18. Byloje nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2017-07-19 nutartimi tarp R. R. ir G. M. patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-196-356/2017. Šia sutartimi be kitų klausimų šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Sutarties 1.2.1 punktu susitarta, kad „iki kol dukrai E. R. sukaks (4) ketveri metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini) d., nustatomas pereinamasis laikotarpis, kuriuo atsakovas su vaiku bendrauja be nakvynių. Atsakovas R. R. turi teisę bendrauti su dukra jam atvykus į Lietuvą, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuriuo bus patvirtinta ši taikos sutartis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą dieną (nuo 14.00 val. iki 16.00 val.) ir parvežant vaiką motinai G. M. į jos gyvenamąją vietą, bet ne daugiau kaip 3 dienas per savaitę“.
19. Kaip minėta, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą taikos sutarties atveju, privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nurodė aplinkybes apie taikos sutarties nevykdymą, bet įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes nepateikė. Teismas 2018-08-06 nutartimi R. R. prašymą priėmė, nutarė nagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka ir įpareigojo G. M. pateikti nuomonę bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadą dėl pateikto prašymo. Nusprendus nagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka teismas nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomas aplinkybes bei įrodymus apie taikos sutarties vykdymą. Tarnyba nurodė, kad neprieštarauja vykdomojo rašto išdavimui, G. M. pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad jokių kliūčių bendrauti su vaiku pareiškėjui nėra sudaroma.
20. Nagrinėjamas klausimas išimtinai susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tokiose bylose teismo vaidmuo aktyvus. Dėl to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus, o esant galimybėms, atitinkamus įrodymus rinkti pats. Taikos sutarties sąlygomis aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta kaip turi vykti pareiškėjo bendravimas su dukra, t.y. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą dieną (nuo 14.00 val. iki 16.00 val.) ir parvežant vaiką motinai G. M. į jos gyvenamąją vietą, bet ne daugiau kaip 3 dienas per savaitę.
21. Net ir iš G. M. rašytinių paaiškinimų pateiktų pirmosios instancijos teismui akivaizdu, kad tokios tvarkos šalys nesilaiko. Vien tėvų nekorektiško pobūdžio susirašinėjimas nepagrindžia nei vienos, nei kitos ginčo šalies tinkamo taikos sutarties vykdymo. Juolab, kad dalies susirašinėjimo laikotarpio identifikuoti negalima, o dalis jo nėra aktualus ginčo sprendimui laiko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui aiškiai matant skirtingą šalių poziciją tuo pačiu (taikos sutarties nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo) klausimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę sutikti su atskiruoju skundu ir pasinaikinti skundžiamą nutartį, turėjo minėta teise pasinaudoti ir pareiškėjo klausimą skirti nagrinėti teismo posėdyje abiem šalims dalyvaujant, įpareigojant šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius šalių dėstomas aplinkybes.
22. Vertinant tai, kad ginčas susijęs su mažamečio vaiko interesais, kad vaiko tėvai yra konfliktiniuose santykiuose, teismas turėjo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar įpareigoti pareiškėją pateikti konkrečią informaciją kokiomis dienomis jis kreipėsi į G. M. dėl bendravimo su dukra, kiek kartų šalys tarėsi šiuo klausimu ir dėl kokių priežasčių tokie susitarimai realiai nebuvo įgyvendinti. Tik nustačius šiuos duomenis būtų galima spręsti ar G. M. užtikrina, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su vaiku pagal abiejų šalių sutartą ir teismo nutartimi patvirtintą tvarką, t.y. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 14 val. iki 16 val. ne daugiau kaip tris kartus per savaitę. Kita vertus, teismas turi išaiškinti šalims, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama, pavyzdžiui užtikrinant dukros ir tėvo bendravimą neutralioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams.
23. Šiuo atveju, Tarnybos, kaip teikiančios išvadą institucijos nuomonė taip pat yra reikšminga, ji turi būti pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o ne formaliai atrašant, kad neprieštarauja, todėl teismo argumentai, kad išvada teikusi institucija nepateikė įrodymų, kad būtų bendravusi su šalimis, vertinusi kiekvieno iš tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, taikos sutarties vykdymo sąlygas, yra pagrįsta. Juolab, kad nei vienam iš tėvų teisė bendrauti su vaiku nėra apribota, o įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas vykdyti. Pabrėžtina, kad bendravimo tvarkos su vaiku laikymasis, turi atitikti ne šalių interesus, o vaiko teises ir teisėtus interesus į tinkamą bendravimą su tėvais.
24. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis (tirti įrodymus), nesilaikė CPK 178 straipsnio įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, CPK 179 straipsnio įtvirtintos įrodymų rinkimo ir pateikimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, prašymo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme paneigtų apylinkės teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, prerogatyvos teisę nagrinėti pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, be to, pažeistų šalių teisę į apeliaciją. Kadangi dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
26. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.