Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai R. K., teismo medicinos ekspertui Dariui Iešmantavičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 1984-03-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams; 2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 1987-05-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 246¹ str. 1 d., pritaikius BK 43 str., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams; 3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 1994-02-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent jis 2008 m. sausio 16 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, M. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis, kojomis, kietais bukais bukabriauniais daiktais suduodamas M. G. mažiausiai aštuonis smūgius į krūtinę, nugarą, galvą, padarė krūtinkaulio lūžimus, dešinės priekinės pažastinės linijos 11, III, IV, V, VI, VII ir kairės priekinės pažastinės linijos 1, II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžimus, pasieninės pleuros sužalojimą, žarnų pasaitų plyšimą, odos nubrozdinimus kryžkaulio bei dešinio sėdmens srityje, nosies kaulų, kairio skruostikaulio, kairio skruostikaulio lanko, abiejų žandikaulių lūžimus, muštines plėštines žaizdas virš dešinio antakio, virš kairio antakio, pakaušio srityje, kraujosruvas veide ir krūtinės kairėje pusėje, dėl ko, išsiliejus kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, M. G. mirė.

Kaltinamasis S. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kartu su R. K. ir M. G. girtavo pastarosios namuose. Atėjus pas nukentėjusiąją, pastaroji buvo sveika. Jiems girtaujant pas M. G., buvo atėjęs R. N., vėliau - dar kažkas. Išgertuvių metu jis susimušė su nepažįstamu vyriškiu, nutraukė jam nuo rankų pirštines, M. G. tuo metu buvo išėjusi. Kaip išėjo iš M. G. namų jis dėl girtumo neprisimena. Daugiau nieko iki pabudimo motinos namuose tvirtino neprisimenantis. Buvo nusibrozdinęs nosį ir apsidraskęs rankas, nes krito nuo laiptų motinos namuose. Po įvykio su kitais žmonėmis susitikęs nebuvo, tik A. M. pasakojo, kad susimušė su kažkokiu nepažįstamu vyru M. G. namo viduje. Kaip galėjo atsirasti M. G. kraujas ant jo kelnių, paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad žudyti neturėjo jokio motyvo. Į užduotus klausimus kaltinamasis paaiškino, kad, ką jis nešė M. G. namo kieme prie gyvatvorės, kada sugrįžo į savo motinos namus, ar jis buvo užėjęs pas J. S. Š., dėl girtumo neprisimena. Į klausimą, ar nešė (tempė) per kiemą M. G., paaiškino, kad to dėl girtumo nepamena, ir pateikė versiją, jog galėjo ją rasti prie kelio bei nutempti į namą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t.2, b.l. 23-26 ) matyti, kad kaltinamasis nurodė M. G. gyvenamąjį namą, kuriame kartu su M. G. ir R. K. gėrė alkoholinius gėrimus, parodė vietas namo viduje, kuriose kiekvienas iš jų sėdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neigia, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad jai apie mamos mirtį pranešė policija. Nuvykusi į motinos namus, ten nepateko, nes durys buvo užplombuotos. Į namus įėjo maždaug po mėnesio, ant durų bei po kilimėliu matė kraują. Mamą palaidojo, gavo 750 litų laidojimo pašalpą, kurios iš ieškinio neatėmė, ir dviejų pensijų dydžio išmoką. Aiškino, kad dėl mamos netekties patyrė didelę moralinę traumą, nes su mama siejo glaudūs ryšiai, ja vienintelė rūpinosi. Prašo priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 3024,76 litų turtinei žalai atlyginti, sutinka, kad ši suma būtų sumažinta 750 litų (gauta laidojimo pašalpa).

Liudytoja J. R. parodė, kad 2008-01-16 apie 12.00 val. – 12.30 val. užėjusi pas M. G., kuriai padavė nupirktus degtukus, pro užuolaidą matė, kad kambaryje ant sofos sėdėjo R. K. ir S. B., ką jie darė nepastebėjo, jokio triukšmo nesigirdėjo, kitų nepažįstamų žmonių nesimatė. Tuo metu nukentėjusioji buvo žvali, jokių sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo. Vakare, apie 16 – 17 val., matė pro M. G. namo duris išeinantį S. B., kuris ėjo vartelių link. Paėjėjęs prie gyvatvorės, pastarasis pasilenkė ir kažką pakėlęs nešė namo link. S. B. ji matė iš nugaros, jis ėjo šalia gyvatvorės, todėl ką nešė ji nematė. Iš vieno krašto matėsi tabaluojantys lygtai tamsūs kailiai, iš kito – kažkas baltos spalvos. Pagalvojo, kad V. B. neša veršiuką. Įnešęs į M. G. namą, S. B. uždarė duris. Apie 19.30 val. grįždama iš kaimynės, prasilenkė su nuo M. G. namų pusės atėjusiu S. B., kuris pasirodė kažkoks įtartinas. Kitą dieną grįžusi iš Kalvarijos sužinojo, kad M. G. nužudyta. Tada suprato, kad, kai matė S. B. kažką nešantį nuo gyvatvorės, tada jis nešė M. G.. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo tamsiais plaukais, mažo ūgio, nepažįstamų pas M. G. niekada nepastebėjusi, tą dieną kaime taip pat jokių nepažįstamų žmonių nemačiusi. Sugyventinis R. N. buvo nuėjęs pas M. G., jai minėjo, kad ten matė S. B. ir R. K..

Liudytojas A. M. parodė, kad M. G. pažinojo, apie jos mirties aplinkybes nieko nežino. Nurodė, kad R. K. pas jį gyveno apie pora savaičių. 2008 m. sausio 15 d. ryte R. K. grįžo pas jį, po to kažkur išėjo ir grįžo sausio 16 dieną, apie 10 - 11 val., kartu su S. B., kuris palaukė kieme, kol R. K. persirengė, ir jie abu vėl išėjo. Apie 14 - 14.30 val. R. K. vėl parėjo, buvo girtas, atsigulė. Apie 15 val. eidamas į parduotuvę sutiko neblaivų S. B., kuris sakė, kad pareina iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir kad su kažkuo susimušė, bet su kuo nežino. Matė, kad pastarasis nuėjo link motinos namų, buvo apsirengęs „maskuojančio tipo“ striuke. Vakare, apie 20 val., nuėjęs į S. B. motinos namus, rado jį miegantį ant krosnies. Buvo atėjęs ir R. K., bet jis išėjo, nieko nepasakojo. Pabudinęs S. B., jis su pastaruoju kalbėjosi, išgėrė atsineštą butelį degtinės. Tuo metu S. B. apie įvykį nepasakojo. Sužalojimų, mėlynių ar kraujo pas S. B. nepastebėjo.

Liudytojas J. P. parodė, kad apie M. G. mirtį nieko nežino, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2008-01-16, apie 22 - 23 val., pas jį atėjo S. B., atsinešė alaus ir pasiūlė išgerti. Jam atsisakius, S. B. išėjo. Tuo metu jokių žymių pas kaltinamąjį nepastebėjo, veidas buvo sveikas, taip pat nepastebėjo, kuo šis buvo apsirengęs, nes kambaryje buvo tamsu. Iš kur atėjo S. B., neklausė, o jis nesakė, taip pat nesakė ir kur išeina.

Liudytoja M. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jos žuvusio vyro brolis. Paaiškino, kad S. B. su R. K. parėjo 2008 m. sausio 15 d. vakare ir ryte išėjo. Buvo neblaivūs, iš vakaro gėrė degtinę. Ryte ji išėjo į darbą, grįžusi jų nerado. 2008 m. sausio 16 d. S. B. namuose nebuvo, buvo pas mamą. Išeidamas vilkėjo kareiviška striuke, buvo apsiavęs įsiaunamais batais, pinigų tuo metu neturėjo. Apie sugyventinio bendravimą su M. G. nieko nežino, jis pas pastarąją nesilankydavo. Nurodė, kad šeimoje ji dirba viena, augina du vaikus, vienas iš kurių gyvena su ja. Išgėręs S. B. kartais ją iškeikdavo, bet rankos niekada nebuvo pakėlęs.

Liudytoja Z. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Paaiškino, kad 2008 m. sausio 16 d., apie 20 val., grįžusi iš darbo, brolį rado namie miegantį su drabužiais ant krosnies. Atėjus A. M., ji su pastaruoju pažadino S. B., ir tada visi gėrė A. M. atsineštą degtinę. Išgėrus degtinę, A. M. išėjo namo, o jiedu su broliu nuėjo miegoti. Brolis išgertuvių metu buvo lyg ir sveikas, ji tik ryte pamatė apibrozdintą jo veidą. Negirdėjo, kad jis būtų kur nors išėjęs. Sakė, kad apsibrozdino lauke, kai ėjo „savo reikalų“. Apie M. G. nieko nesakė.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta maždaug 15 metų, jo krašte dirbo, su juo susitikdavo, bendraudavo, kartais išgerdavo alkoholio. 2008-01-16 su S. B. parduotuvėje nusipirko 2 litrus alaus ir M. G. pakviesti užėjo pas ją. S. B. buvo apsirengęs maskuojančio tipo kelnėmis bei striuke, apsiavęs juodais žieminiais batais. Iš vakaro taip pat gėrė, nakvojo pas S. B.. Kai su M. G. kartu išgėrė atsineštą alų, ji atnešė apytuštį butelį degtinės, kurį taip pat visi kartu išgėrė, pastaroji gėrė labai mažai. Kai baigėsi degtinė, apie 12 val., M. G. davė S. B. 100 litų ir paprašė iš A. D. parnešti dar degtinės. S. B. parnešė degtinę ir grąžą – 90 , 50, 20, 20 litų kupiūromis. Tą degtinę gėrė trise, kažkuriuo momentu begeriant buvo užėjęs kaimynas R. N., kuriam prisėdus, vaišinosi visi kartu be jokių ginčų ar konfliktų. Kada R. N. išėjo, neprisimena. Pasibaigus degtinei, jis išėjo pro vartelius namo, o S. B. prieš išeidamas dar nuėjo į tualetą, kuris buvo lauke, M. G. tuo metu liko virtuvėje. Iš M. G. apie 15 val. grįžo pas A. M., atsigulė. Maždaug po valandos buvo nuėjęs iki kultūros namų, užėjęs pas J., iš kur grįžęs pas A. M. užmigo. Kitą dieną buvo užėjęs pas S. B. motiną, kur buvo S. B., kuris buvo apsirengęs megztiniu, be striukės, ir pastarojo sesuo, pasisveikino ir išėjo, kadangi prieš naktinę pamainą turėjo pailsėti. Pastebėjo, kad tada S. B. veidas (nosis, skruostai) buvo apdraskytas, nors prieš jiems išsiskiriant pas M. G., jis nebuvo apdraskytas. Paklaustas, kas atsitiko, S. B. paaiškino, kad apsidraskė veidą į pastato sieną, daugiau nieko jis kaltinamojo neklausinėjo, kiti buvę kambaryje nieko nekomentavo. Apie M. G. nužudymą sužinojo tada, kai jį išsivežė policija. Aiškino, kad prieš išsiskiriant su M. G., ji buvo sveika, nesužalota. Iš A. D. pasiskolintą degtinės butelį nunešė A. M., tos degtinės su M. G. ir S. B. negėrė.

Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamąjį S. B. pažįsta, kartais bendraudavo, M. G. buvo kaimynė, gyveno šalia, pas ją dažnai užeidavo ir jis, ir jo sugyventinė J. R.. Paaiškino, kad, 2008-01-16 grįžęs iš Kalvarijos, užėjo pas M. G., kur rado R. K. ir S. B., kurie kartu su M. G. gėrė degtinę. Jis prisėdo ir gėrė kartu su jais, o kai baigėsi butelis, paliko savo 250 g talpos buteliuką ir išėjo namo. M. G. tuo metu buvo sveika, su ja niekas nekonfliktavo. Besisvečiuojant pas M. G. dar buvo užėjusi M. V., bet neužilgo išėjo. Kai jis išėjo namo, paliko juos keturis. Grįžęs namo atsigulė, paskui pašėrė gyvulius, o vėliau nuėjo į parduotuvę. Grįždamas iš parduotuvės sutiko M. V., kuri ėjo iš M. G.. Apie 17 val. sugyventinė J. R. išėjo pamelžti karvės, grįžusi sakė mačiusi, kaip prie M. G. namo vartelių S. B. kažką tempė į namo pusę, kad lyg kažkokios kojos blizgėjo, lyg veršiukas buvo, lyg ožka. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad pas M. G. dega šviesa, pagalvojo, kad viskas gerai, jokių siluetų nesimatė, riksmų nesigirdėjo. Po šio pasakojimo tą patį vakarą, kai jau buvo tamsu, jis S. B. buvo sutikęs einantį pro pieninę savo motinos namų link, tuo metu jokių sumušimų ar nubrozdinimų ant jo nepastebėjo, su juo nekalbėjo. Ryte, apie 7 val., pamatęs, kad pas M. G. nerūksta kaminėlis, nuėjo pažiūrėti. Pabeldus niekas neatidarė, bet durys buvo neužrakintos. Įėjęs į vidų, rado M. G. gulinčią plikomis kojomis, aukštyn pakeltu sijonu, nors iš vakaro ji buvo apsirengusi sijonu ir treningo kelnėmis. Nukentėjusioji gulėjo kniūbsčia ant pilvo, prie galvos buvo didelis klanas kraujo. Neapžiūrinėjęs ir netikrinęs, ar ji gyva, iškart išbėgo kviesti policijos.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2008 m. sausio 16 d. S. B. vieną ar du kartus buvo užėjęs pas jį pirkti degtinės. Pardavė vieną butelį degtinės, iš vienos 100 litų kupiūros atiduodamas 90 litų grąžą. Tą dieną S. B. buvo normalus, jokių sužalojimų ant jo nesimatė, nebuvo labai girtas, judesiai ir kalba buvo normalūs. Apie 14.30 val. dar buvo atėjęs R. K., kuriam paskolino butelį degtinės.

Liudytojas J. S. Š. parodė, kad kaltinamojo S. B. nepažįsta, gyvena vienkiemyje, maždaug už kilometro nuo nukentėjusiosios namų. Paaiškino, kad 2008 m. sausio mėnesį, iš 16 į 17 d. naktį, apie 1.30 val., prabudo nuo šunų lojimo. Kažkam pabeldus į langą, uždegė lauke šviesą. Grįžęs prie lango, pamatė vyrą maskuojančia striuke, kurio veidas buvo ar tai išdažytas, ar tai visas kruvinas, bet kairėje veido pusėje buvo tamsus, sukrešėjęs kraujas, o dešinėje pusėje buvo šviesus, šviežias kraujas. Paklausus, ko tam vyrui reikia, šis paprašė atidaryti duris, kadangi jis išgėręs, praradęs orientaciją ir nežino, kur yra, kur reikia eiti. Paaiškinus, kur reikia eiti, dar kiek tai laiko prašė, kad įsileistų, bet maždaug po 10 minučių išėjo. Pro langą stebėjo tą vyrą nueinantį, kuris be jokio svirduliavimo ėjo kelio link. Ryte nuėjęs pas kaimynus pasiteirauti, ar pas juos naktį niekas nebuvo atėjęs, sužinojo, kad kaime buvo nužudyta bobutė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1 b.l. 3-21 ) matyti, kad 2008 m. sausio 17 d. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini)kaime esantis gyvenamasis namas, šio namo virtuvėje rastas ant grindų gulintis moteriškos lyties lavonas, kurio galvoje – žaizda bei nustatyti nubrozdinimai ant kryžkaulio, dešinės pusės sėdmens. Apžiūrėjus namo virtuvę, gyvenamojo namo kiemą (prie gyvatvorės), namo laiptus buvo nustatytos raudonos spalvos dėmės, paimti jų mėginiai.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M 26/08(09) ir Nr. KM 3/08(09) ( t.1, b.l. 61-62, 64) seka, kad nukentėjusiajai M. G. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: krūtinkaulio lūžimai, dešinės priekinės pažastinės linijos 11, III, IV, V, VI, VII ir kairės priekinės pažastinės linijos 1, II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžimai, pasieninės pleuros sužalojimas, žarnų pasaitų plyšimas, odos nubrozdinimai kryžkaulio bei dešinio sėdmens srityje, nosies kaulų, kairio skruostikaulio, kairio skruostikaulio lanko, abiejų žandikaulių lūžimai, muštinės plėštinės žaizdos virš dešinio antakio, virš kairio antakio, pakaušio srityje, kraujosruvos veide ir krūtinės kairėje pusėje. Išvadoje konstatuojama, kad nuo daugybinio kūno sumušimo išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas ir to pasekoje M. G. mirė. Taip pat išvada nustatyta, kad konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių poveikių pasekoje kietais, bukais bukabriauniais daiktais.

Iš kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr.64-8-ISI-36 (1t., b.l.68-77) seka, kad ištyrus rankų pėdsakus ant tuščių degtinės butelių (surastų ir paimtų M. G. gyvenamajame name) buvo rasti kaltinamojo, nukentėjusiosios M. G. ir R. K. rankų pirštų pėdsakai.

Iš specialisto išvados Nr. G 102/08(09) (t. 2, b.l. 3) seka, kad, atlikus kaltinamojo S. B. medicininį tyrimą, jam buvo nustatyti odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 4-5 parų laikotarpyje iki apžiūros (atliktos 2008-01-21).

Iš daiktų pateikimo protokolo, jų apžiūros protokolo (t.1, b.l.40-45) seka, kad iš kaltinamojo buvo paimti drabužiai ir ant striukės, kepurės, džinsinių kelnių rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atlikus kriminalistinį tyrimą (specialisto išvada Nr.140-(597)-ISI-3546) (t.1, b.l.83-86) buvo nustatyta, kad kraujo surasto ant S. B. džinsinių kelnių genotipas sutampa su M. G. genotipu, kiti ant rūbų surasti kraujo pėdsakai priklauso pačiam kaltinamajam.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, prie jo esančios pokalbių suvestinės ( t.2, b.l. 51, 59-60) matyti, kad 2008-05-30 buvo užfiksuotas kaltinamojo telefoninis pokalbis su moterimi, vardu N., kurio metu kaltinamasis pavartojo terminą, „kad vieną užmušė“.

Apie šio telefoninio pokalbio turinį kaltinamasis paaiškino, kad, kalbėdamas telefonu su pažįstama moterimi, vardu N., kai pastaroji pakvietė ateiti, jis juokais atsakė, kad jau vieną žmogų užmušė. Taip atsakė, nes buvo įgrisęs visų klausinėjimas apie tą patį.

Tad vertinant virš aptartus kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. sausio 16 d. S. B. kartu su R. K. buvo užėjęs pas M. G., kur visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Ten pat buvo užėję ir to paties kaimo gyventojai M. V., R. N., po kurių apsilankymo minėti asmenys pasiliko M. G. name. Iš liudytojo R. K. parodymų seka, kad po išgertuvių, apie 15 val., jam einant namo, kaltinamasis liko kieme (ėjo į lauko tualetą), o M. G., kuri tuo metu nebuvo sužalota, buvo pasilikusi savo gyvenamajame name. Šis liudytojas taip pat paneigė ir kaltinamojo iškeltą versiją, kad išgertuvių metu į tą patį namą buvo užėjęs dar vienas jam nepažįstamas vyriškis, su kuriuo jis turėjo konfliktą.

Iš liudytojos J. R. parodymų seka, kad ji kaltinamąjį M. G. sodyboje (kieme) matė apie 16 val., kai pastarasis kažką nešė per kiemą į gyvenamojo namo vidų. Jau po įvykio kitą dieną ji suprato, kad tas nešulys galėjo būti M. G. kūnas, nors iš pradžių manė, jog tai galėjo būti naminis gyvulys. Abejoti šios liudytojos parodymais pagrindo nėra, jų tikrumą pastaroji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 109-112), be to, šių parodymų tikrumas buvo patvirtintas ir eksperimento protokolu (t.1, b.l. 113-116).

Tad šiais parodymais nustatyta, kad po išgertuvių vienintelis M. G. namuose likęs pašalinis asmuo buvo kaltinamasis ir kad būtent jis paskutinis bendravo su nužudytąja. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis tokių aplinkybių dėl girtumo neprisimena, negali paaiškinti, ką ir kaip nešė iš kiemo į M. G. gyvenamąjį namą, vertintina tik kaip gynybinė kaltinamojo versija, siekis nuslėpti tikrąsias aplinkybes ir tuo pačiu vengimas atsakyti į nepalankius klausimus. Tai rodo visa jo parodymų seka, kur vienas aplinkybes kaltinamasis prisimena gerai, o tik dėl kitų, jam nepalankių, apeliuoja į savo girtumą. Tokią pastarojo poziciją, kad jis buvo girtas, neprisimena savo veiksmų, paneigia ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (t.2, b.l. 75-76). Atliekant kaltinamojo medicininį tyrimą, buvo nustatyta, kad kaltinamasis S. B. nenuoširdus, išsisukinėja nuo nepalankių klausimų, dangstosi atminties praradimu, ir padaryta išvada, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio girtimo būsenoje, o atminties praradimą simuliuoja.

Aptartieji įrodymai patvirtina ir tai, kad ant kaltinamojo drabužių buvo rasti nužudytosios kraujo pėdsakai, kas rodo, jog S. B. kontaktavo su nukentėjusiąja, ir tai pasireiškė jo smurtiniais veiksmais, kurių pasekoje M. G. patyrė sužalojimus.

Tokiu būdu virš ištirtais įrodymais, jų visuma nustatyta, kad būtent kaltinamasis S. B. sužalojo nukentėjusiąją M. G., padarė jai specialisto išvadoje išvardintus, tame tarpe ir mirtį sukėlusius, kūno sužalojimus ir savo tyčiniais veiksmais ją nužudė. Šie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d..

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), jis padarytas prieš asmenį, sukeliant negrąžinamus padarinius ir padarant ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (tai pripažino savo parodymuose ir pats kaltinamasis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. B. charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo, anksčiau keletą kartų teistas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, S. B. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų - M. G. nužudymo nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidas, kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.291 str., privalo atlyginti kaltinamasis. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 3024,76 Lt suma laidojimo išlaidoms atlyginti yra reali ir tikėtina, tad išskaičiavus iš šios sumos 750 litų dydžio laidojimo pašalpą, iš kaltinamojo priteistina 2274,76 Lt dydžio suma.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertina teismas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad pastaroji dėl motinos mirties neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, o taip pat atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir daro išvadą, jog nukentėjusiosios R. K. prašoma priteisti 50000 litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d.), todėl būtent tokio dydžio neturtinė žala ir priteistina iš kaltinamojo.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą S. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. B. suimti ir pasiųsti vykdyti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-01-17 iki 2008-05-19.

Priteisti iš S. B. nukentėjusiajai R. K. 2274,76 Lt turtinei žalai ir 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariate, tai yra: M. G. drabužius, septynis tuščius butelius, vienuolika vienetų nuorūkų, keturis tamponus su tyrimo objektais, nuoskutas, tapeto gabalėlį, kiliminės dangos iškarpą, nuteistojo S. B. sielių pavyzdį, M. G. sauso kraujo pavyzdį, nagų, plaukų pavyzdžius, kaip beverčius sunaikinti, o nuteistojo S. B. drabužius ir batus grąžinti nuteistajam.

Du kompaktinius diskus su pokalbių įrašais grąžinti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.