- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-795-278/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- D. P., R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10210-1137/2020 pagal pareiškėjų D. P. ir R.P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) skyrių, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas iki 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pasirašytą abiejų pareiškėjų, pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašytą abiejų pareiškėjų, pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas. Nurodė, kad nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalinus ir nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškimas yra paduotas su trūkumais, nes pareiškėjai pateikė teismui atskirus pareiškimus dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir atskiras sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y., pareiškėjai bendros valios nutraukti santuoką viename dokumente neišreiškė ir nepateikė sutarties, kurioje abu būtų susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato, ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Darė išvadą, kad pareiškėjų pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. P. ir R. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį.
6. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes mano, jog pareiškimas pateiktas be trūkumų. Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos nenumato jokių išskirtinių privalomų pareiškimo bei sutarties dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių formos reikalavimų – nustatoma tik sąlyga, jog sutuoktiniai teismui paduoda bendrą prašymą, t. y. abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką sutartyje numatytomis sąlygomis. Nurodo, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašė abu, tačiau ne vieną dokumentą, o apsikeisdami dokumentų egzemplioriais elektroninio ryšio priemonėmis. Tvirtina, kad pasirašant dokumentus tokiu būdu buvo užtikrintas perduodamo pareiškimo ir sutarties teksto vientisumas ir autentiškumas, galima identifikuoti abiejų sutuoktinių parašus. Nurodo, kad jų pasirašytų dokumentų – pareiškimo ir sutarties egzemplioriai yra identiški, jų sąlygos nesiskiria, jiems yra aiškus, suprantamas ir priimtinas pasirašytų dokumentų turinys ir sąlygos. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jų pateikti dokumentai yra su trūkumais, neatitinka teisės aktų nuostatų ir teismo negali būti priimti.
7. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Nurodo, kad Lietuvos advokatūra 2016 m. lapkričio 17 d. patvirtino naują su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą. Naujoje Aprašo redakcijoje reglamentuojama nuorašų teikimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) tvarka. Aprašo 4.1. punkte numatyta, kad teikiant nuorašus (dokumentų skaitmenines kopijas) per Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį (https://www.e.teismas.lt), laikoma, kad nuorašai teikiami kaip „Neoriginalaus dokumento kopija“. Teikiant nuorašus Aprašo 4.1 punkte nurodytu būdu, Aprašo 2 ir 3 skirsniai netaikomi, t. y., kopijos nėra tvirtinamos darant tvirtinamąjį įrašą ranka arba dedant spaudą. Tvirtina, kad teikiant dokumentus per EPP, dokumentų kopijos nėra atskirai tvirtinamos, o įkelti dokumentai yra pasirašomi įkeliančio asmens tapatybę patvirtinti teisės aktuose numatytais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.). Nurodo, kad teismo reikalavimas pateikti atskirai patvirtintas dokumentų kopijas yra nepagrįstas ir perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
10. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
11. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir Civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus teisės normos. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu galimas tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Svarbu tai, kad sutuoktinių valia išreiškiama abiem sutuoktiniams pasirašant teismui teikiamą bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.52 straipsnio 1 dalis). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis).
12. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokia abiejų sutuoktinių sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sandoris, sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sudarydami tokią sutartį santuoką nutraukiantys sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nustato savo materialines subjektines, o, pirmiausia, turtines teises ir pareigas, taip pat išsprendžia kitus klausimus. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka apibrėžiama CPK 110 straipsnyje ir apima dalyvaujančių byloje asmenų ieškinius, prašymus, pareiškimus, priešieškinius ir kita.
13. Atsižvelgiant į nutarties 11 – 12 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra savarankiškas dalyvaujančių byloje asmenų procesinis dokumentas CPK 110 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti du pareiškimai dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bei dvi sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš jų kiekviename atskirai pasirašant tik vienam arba kitam pareiškėjui, kai įstatymas aiškiai įpareigoja teismui pateikti bendrą sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai bendros valios nutraukti santuoką viename dokumente neišreiškė, taip pat nepateikė sutarties, kurioje abu būtų susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl pagrįstai įpareigojo pašalinti šį trūkumą.
14. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos (CPK 175¹ straipsnis). Įrodymai turi būti pateikiami teismui tokia pačia tvarka kaip ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Tuo tarpu Aprašo nuostatos, kuriomis vadovaujasi apeliantai, nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes Aprašas skirtas nustatyti būtent advokatų tvirtinamų dokumentų kopijų ir jų registravimo tvarką. Šiuo atveju Lietuvos Advokatų Tarybos sprendimu patvirtintas Aprašas nesaisto kitų asmenų, numatytų CPK 114 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos, todėl juos įpareigojo pateikti procesinius dokumentus, kurie atitiktų CPK 114 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
16. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantams nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams D. P. ir R. P. 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.