- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2953-986/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Eglei Valikonienei, Audronei Argustienei, dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) I kurso moksleivis (nuotolinis mokymasis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G., 2018 m. gegužės 14 d., apie 04.04 val., įsibraudamas į teritoriją, pagrobė didelės vertės svetimą turtą - automobilį, o būtent: pro neužrakintus vartus įsibrovė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, iš kur slapta pagrobė Vokietijos įmonei "CML Transport und Logistik GmbH & Co.KG" priklausantį automobilį "Hyundai Grand Santa Fe", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos, 28989,99 eurų vertės.
Kaltinamasis E. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis užsinorėjo naujesnės mašinos, „džipo“, nes jo turima jam per maža. Su savimi turėjo 3000 Eur ir nutarė pasiieškoti automobilio. Kelias savaites važinėjo po turgus ir ieškojo, o gegužės 12 d., jam bevaikštant, prie jo priėjo vyriškis, kuris pasiūlė nebrangų „džipą“, bei apžiūrai pasiūlė susitikti rytoj, apie 21 val. vakaro. Susitikus su juo pakalbėjo apie mašiną ir susitarė, kad apie 5 val. ryto jis atvažiuos jo pasiimti ir nuvažiuos apžiūrėti mašinos. Kėlėsi apie 4.30 val. pagal laikrodžio žadintuvą. Išėjo į lauką apie 4 val. 40 min., ėjo iki žiedo apie 10- 20 min., dar laukė apie 5- 10 min. Tada apie 5.05 val. atvažiavo vyriškis automobiliu „Toyota Avensis“, numerių neatsimena, su kuriuo kartu parūkė ir apie 5 val. 10 min. išvažiavo. Jam pasakė, kad mašina netoli Radviliškio ir kartu išvažiavo. Važiavo pro Krekenavą, bevažiuojant užsnūdo, kelio neatsimena. Vairuotojas skambinosi telefonu, tačiau tai ne „BlackBerry“ telefonas. Miške, prie automobilio, atsirado apie 10- 11 val., tiksliai negali pasakyti laiko, neatsimena. Atvažiavus į vietą prie mašinos buvo kitas vyriškis. Automobilis buvo miške, apie 200 m. nuo keliuko. Jam tada pasakė, kad mašinos kaina būtų 5000 Eur, į ką jis atsakė, kad turi 3000 Eur ir pardavęs savo mašiną galėtų pridėti dar 2000 Eur. Apžiūrinėjo mašiną, jam buvo keista, kad tokią naują mašiną taip pigiai parduoda. Pirkdamas mašiną žinojo, kad ji yra tvarkinga, modelis Hyundai, manė kad ji 2012 metų, tačiau to neklausė, nes jam tiko naujoviškas automobilis. Buvo keista automobilį apžiūrinėti miške, o ne aikštelėje ar prie namo. Jam sakė, kad mašina be raktų ir jos negalima gesinti, nes neužkurs, reikia jį pasidaryti. Tada jis suprato, kad mašina greičiausiai vogta, tačiau vis tiek nusprendė įsigyti ir padavė 3000 Eur. Žmonių vardų, kurie siūlė pirkti mašiną, jis nežino. Atsisėdęs į mašiną, atsilošė ir gulėjo, galvojo ką daryti, kur su ja važiuoti. Taip gulėjo apie valandą. Begalvojant pastebėjo, kad per mišką prie mašinos greitai ateina civiliais drabužiais apsirengę žmonės. Jis pagalvojo kad jie banditai, dėl ko išsigando ir užsirakino. Matė, kad nei vienas salotinės spalvos policijos liemenės iš jų neturėjo. Jie reikalavo išlipti iš automobilio, atrakinti duris, kad tai policija nesakė. Pradėjo daužyti į langus, duris, jis manė kad jį puola, todėl greitai pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į medį. Bėgo, nes galvojo kad iš jo atims mašiną. Mano, kad būtų bėgęs, net jeigu būtų buvę ir policininkai, nes suprato, kad mašina vogta. Išvažiavęs iš miško skubėdamas važiavo žvyrkeliu, nulėkė nuo kelio ir sudaužė mašiną, dėl ko susinervinęs šoko iš mašinos ir pradėjo bėgti per laukus. Jį vijosi, šaukė ,,Stok“, „Stok policija“, įžeidėjo. Nestojo, nes buvo išsigandęs, streso būsenoje, sudaužė mašiną, apsigavo, pirko mašiną be raktų, kuri pasirodo vogta. Jį pagavo, sumušė, apipurškė dujom, surakino. Ji pats jokio dujų balionėlio neturėjo. Sėdėdamas mašinoje rado telefoną „BlackBerry“, juodos spalvos, pasiėmė jį į ranką, po to įsidėjo į striukės kišenę. Jį pasiėmė, nes galvojo kad jį paliko automobilį pardavę vyrai, būtų jį grąžinęs kai skambins dėl pinigų. Su savimi turėjo asmeninį telefoną „iPhone“ su „Labas“ kortele, jis skrydžio režimo jam nejungė, kaip nors pats nusispaudė. Darbines pirštines rado mašinoje, jas buvo užsidėjęs pasimatuoti, paskui pagalvojęs pasėmė su savimi. Kitose vagystėse nedalyvavęs, dabar dar atsirado byla iš Vilniaus dėl automobilio „Porsche“. Jo daiktai buvo sudėti į odinę rankinę, juodos spalvos, jame buvo elektroninė cigaretė, vaistai, matuoklis cukriniam diabetui, piniginė, krovikliai, įvairios kortelės, vairuotojo pažymėjimas, pasas, raktai nuo namų. Su savimi turėjo automobilinius kroviklius, krautis telefonams, tiksliai nežino kiek, taip telefono „iPhone“ laidą ir USB laidą, jo reikia draugui pasikrauti, taip pat pačiam prisireikia „Power banką“ pasikrauti. Taip pat turėjo jungtis, kurios kišasi į peleninę, kad krauti telefoną, taip vadinama ,,prikurkė“. Mano, kad greičiausiai telefoną „BlackBerry“ mašinoje paliko vagystėje dalyvavęs asmuo. Jis vagystės vietoje nebuvo, tuo metu buvo Panevėžyje, miegojo. Jam buvo labai keista, kad už tokią sumą parduoda tokio modelio automobilį, dėl ko suprato, kad jis vogtas, tačiau taip pigiai įsigyti apsimokėjo. Savo pajamų neturi, pinigus susitaupė, gaudavo iš senelio, tėvų, taip pat kazino žaidimuose. Gailisi, kad taip atsitiko.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad automobilis pavogtas 2018 m. gegužės 14 d., iš sekmadienio į pirmadienį. Automobilį jis laiko namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Kiemas yra aptvertas, vartai yra prasti, tačiau jie buvo uždaryti ir apsukti grandine, spyna uždėta, bet ji nebuvo užrakinta. Spyną dėjo tik tam, kad vartai neatsidarytų. Grandinė ir spyna pati nukristi negalėjo, kadangi buvo apvyniota 3 kartus, nors ir vartus tampytum, ji tikrai nenukristų. Atsikėlęs apie 5.30 val. per langą pamatė kad nėra automobilio „Hyundai Grand Santa Fe“, 2016 m. laidos, priklausančio Vokietijos įmonei UAB „CML und Logistik GmbH Co.KG“. Automobilio raktelis, kurį turi tik vieną, nes antro negavo, buvo namuose. Apie 11.30 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė kad automobilis rastas, tačiau jis sudaužytas. Jis yra esu (duomenys neskelbtini) vadovas, kurios akcininkas 100 proc. yra UAB „CML und Logistik GmbH Co.KG“. Automobilis jam buvo duotas pagal įgaliojimą, panaudos sutartį, jis jį naudojo darbo, asmeniniais reikalais. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė kad automobilio kaina yra 26 tūkstančiai eurų, tačiau tas automobilis turėtų būti brangesnis, kadangi tokia kaina būna prastesnės komplektacijos automobilių. Prieš įvykį automobilis buvo sveikas, važiuojantis, buvo įbrauktos durelės, tačiau jam perduotas sutvarkytas. Lietuvoje įvykių su šiuo automobiliu nėra buvę. Jeigu mašinoje raktelio nėra, automobilio neužvesi, be raktelio jo negali ir atidaryti. Vokiškas automobilio liudijimas buvo automobilyje. Taip pat buvo palikti jo akiniai, kurių nebėra, buvo originalus Metalicos diskas. Jokio telefono mašinoje nebuvo. Mano, kad 39950,00 Eur suma atitinka automobilio vertę. Automobilyje pas kaltinamąjį rastų pirštinių negalėjo būti, jis tokių neturėjo.
Liudytojas A. J., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausias tyrėjas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad keturiese važiavo į vietą, esančią Radviliškio r., kur galimai galėjo stovėti vogtas automobilis. P. M. liko automobilyje, o jis, D. A. ir L. Č. išlipo iš automobilio ir ėjo į mišką patikrinti. Nuėję į mišką išgirdo, o paskui pamatė stovintį užvestu varikliu automobilį Hyundai. D. A. ir L. Č., kuris buvo su liemene, nuėjo arčiau link automobilio, o jis liko toliau, nes norėjo skambinti ir klausti vadovo, ką toliau daryti. Bekalbant telefonu išgirdo, kaip automobilis pradėjo garsiai važiuoti. Jis išgirdo šaukimą, atsitrenkimą. Vėliau pamatė, kaip tas pats automobilis išvažiuoja iš miško. Tada paskambino kolegai P. M., kad privažiuotų prie jų ir greitai paimtų. Kai pastarasis privažiavęs juos paėmė, Hyundai automobilis jau buvo nuvažiavęs toliau. Greitai, apie 100 km/h važiavo paskui dulkes, protarpiais matė ir tą automobilį. Bevažiuojant pamatė, kad automobilis yra atsitrenkęs į akmenų krūvą, automobilio vairuotojo durys buvo atidarytos, mašinoje jokio asmens nebuvo. Automobilio atsitrenkimo vietoje buvo krūmai ir aplink laukai, tie krūmai užstojo vaizdą ir jis nematė, kas dedasi laukuose. Užbėgę už automobilio pamatė, kad už kokių 300 metrų nuo jų bėga šis kaltinamasis, kitų asmenų nebuvo. Pasivijus šį asmenį pamatė, kad jis rankoje laiko dujų balionėlį. Bijodami, kad nepanaudotų dujų, panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jį sulaikė. L. Č. buvo su policininko liemene, o kiti buvo be uniformų. Rankinės turinio jis netikrino, tikrino kolegos, perdavė rankinę ir viską, kas joje buvo.
Liudytojas P. M., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, buvo gauta informacija, kad yra pavogtas automobilis ir jis galimai stovi Aukštelkų kaime. Su kolegomis A. J., D. A. ir L. Č. išvyko nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Jis liko tarnybiniame automobilyje, o A. J., D. A. ir L. Č. išlipo iš automobilio. Po kažkiek laiko, jam paskambino kolega A. ir pasakė, kad keliu sprunka Hyundai automobilis, prašė privažiuoti arčiau. Iš miško išbėgo kolegos ir ėmė vytis jo matytą baltą automobilį. Vijosi žvyrkeliu, šiek tiek atsilikdami, kadangi dulkės stabdė jų judėjimą iš paskos, greitis buvo tikrai didelis. Bevažiuojant dingo dulkių kamuolys ir pamatė, kad automobilis pakibęs ant akmenų krūvos, automobilio vairuotojo durys atviros. Kolegos iššoko iš automobilio, jis pasiliko sėdėti automobilyje. Kolegos šaukė, kad „bėga“. Pavažiavus šiek tiek toliau, pamatė, kad lauku bėga juodai apsirengęs asmuo, todėl pradėjo per lauką važiuoti tarnybiniu automobiliu ir užtvėrinėti kelią. Matė, kad jis rankose laikė iš pažiūros dujų balionėlį, kurį atsuko į jį, į kolegas. Asmuo sulaikomas spardėsi, priešinosi. Lauke buvo tik vienas asmuo, kitiems nebuvo kur pasislėpti, o tokiu greičiu važiuojant, tikrai niekas negalėjo išlipti. Nematė, kas buvo rankinėje, nes apžiūrinėjo kolegos, o rankinė buvo perduota su visu turiniu.
Liudytojas L. Č., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 skyriaus pareigūnas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 gegužės 14 d., gavo informaciją apie tai, kad Radviliškio r. stovi galimai vogtas automobilis. Kartu su kolegomis A. J., P. M. ir D. A., nuvyko nurodytu adresu. P. M. liko automobilyje gatvėje, o jis, A. J. ir D. A. ėjo į mišką. Miške pamatė stovintį baltos spalvos automobilį. A. J. liko stovėti toliau, o jie su D. A. ėjo link automobilio. Jis vilkėjo geltoną, ryškę liemenę, ant kurios buvo užrašas „Policija“. Einant link automobilio nieko nematė, nes asmuo automobilyje buvo atsilenkęs sėdynę. Prieinant prie automobilio, jie jį apžiūrėjo, tuomet įtariamasis pakėlė galvą ir juos pamatęs išpūtė akis. Jie garsiai jam prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, pareikalavo atrakinti automobilį ir išlipti iš jo. E. G. juos matė. Tačiau asmuo nepakluso ir staigiai pradėjo važiuoti, nesuvaldė automobilio ir priekiu atsitrenkė į medį. Paskui su galine automobilio dalimi taip pat trenkėsi į medį ir išvažiavo iš krūmų. Automobilis išvažiavo iš miško ir žvyrkeliu nurūko link kažkokio kaimo. Sekundžių bėgyje P. M. privažiavo su automobiliu, ir jie įsėdę pradėjo vytis. Protarpiais automobilis matėsi, protarpiais ne, jie važiavo paskui dulkes. Nuvažiavę nuo miško apie 2,5 km, prie staigaus posūkio pamatė į akmenų krūvą atsitrenkusį automobilį Hyundai. Apsidairę už maždaug 200- 300 m. pamatė per lauką bėgantį asmenį. Jie jį sulaikė, rankose šis asmuo turėjo dujų balionėlį. Daugiau asmenų nei automobilyje nei laukuose nebuvo. Jokios įrangos, kuri padėtų užkurti automobilį be oficialaus rakto, automobilyje nerado. Matė rankinės turinį, ten buvo piniginė su asmens tapatybės kortele, vaistai, švirkštas, saldainiai čiulpiami, telefonai ar buvo, nepamena, tačiau buvo paimta tai, kas buvo rankinėje.
Liudytojas D. A., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2- ojo skyriaus pareigūnas parodė, kad jie turėjo informacijos, kad Radviliškio r., viename iš miškų gali būti paslėptas automobilis, kuris nakties metu buvo pavogtas Kėdainių r. Su kolegomis nuvykus į nurodytą vietą, nuėjo į mišką, vienas kolega liko sėdėti automobilyje. Einant mišku, tarp medžių pastebėjo stovintį baltos spalvos automobilį Hyundai Santa Fe, kuris buvo užvestas. Iš toliau matėsi, kad jokių asmenų automobilyje lyg nėra, tik artinantis prie paties automobilio pastebėjo, kad vairuotojo sėdynėje atsilenkęs guli asmuo. Prie automobilio ėjo kartu su L. Č.. Iš pradžių jie prie automobilio priėjo iš vairuotojo pusės, o kai automobilis pakeitė trajektoriją, kai šalinosi, jie buvo iš keleivio pusės. Juos pamatęs mašinoje buvęs asmuo užrakino duris. Matė abi automobilio puses, automobilyje buvo vienas asmuo, tą patį jie vėliau sulaikė. Pasakius, kad jie policininkai ir liepus atidaryti duris, jis akimirksniu nuspaudė akseleratoriaus pedalą ir nespėjęs susukti vairo trenkėsi į priekyje esantį medį. Reikalaujant sustoti, nevažiuoti, vairuotojas neklausė ir įjungęs atbulinę pavarą bandė šalintis, trenkėsi galu į kitą medį, į krūmą. Šalinantis automobiliui jie bėgo iš paskos ir įsėdę į tarnybinį automobilį pradėjo jį persekioti. Už 2- 3 kilometrų asmuo nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į šalikelėje buvusią akmenų krūvą. Jie išlipo iš automobilio, bėgo prie sudaužyto automobilio. Pažiūrėjęs matė, kad viduje tikrai nėra jokių asmenų, šaukė pareigūnams, kad automobilis tuščias, nėra jokių asmenų. Vėliau pamatė lauku bėgantį asmenį, vijosi ir jį sulaikė. Kai automobilis pakibo ant akmenų krūvos, jis buvo užvestas, durys vairuotojo pusės atidarytos, asmenų daugiau nebuvo. Vairuotoją pagavo maždaug 300 metrų nuo automobilio, jokių pašalinių asmenų nematė. Jis su savimi turėjo rankinę, rankinėje buvo vaistai, keli telefonai, piniginė, asmens dokumentai. Dujų balionėlis buvo jo rankose. Šis asmuo žinomas, kaip priklausantis automobilių vagystėmis užsiimančiam asmenų ratui. Automobilyje, rankinėje nebuvo specialios įrangos automobiliui užvesti. Rankinėje buvo vaistai, piniginė, keli telefonai, o dujų balionėlis sulaikymo metu buvo jo rankose.
2018 m. gegužės 14 d. A. L. protokole- pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 14 d., 5.40 val. jis pastebėjo, kad iš kiemo pavogtas Vokietijos įmonei GMBH „CM Truck“ priklausantis automobilis Hyundai Grand Santa Fe, baltos spalvos, 2016 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 25000 eurų (1 t., b. l. 22- 23).
Iš 2018 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad jo teritorijoje yra metaliniai vartai, kurie atidaryti į kiemo pusę. Prie vartų rasta metalinė grandinė su atrakinta pakabinama spyna, kurios paimtos iš įvykio vietos (1 t., b. l. 24- 33).
Iš 2018 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Radviliškio r. Aukštelkuose kelyje link Užuožerių, šalikelėje, ant akmenų krūvos rastas apgadintas automobilis Hyundai Grand Santa Fe, vokiškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Apžiūros metu fiksuoti automobilio apgadinimai, išimti pėdsakai (1 t., b. l. 40- 54).
2018 m. gegužės 14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros metu Radviliškio r. Aukštelkų k., kelyje link Riaubų kaimo, miško proskynoje fiksuoti automobilio ratų protektoriaus pėdsakai, apgadinti medžiai ir rastos bei išimtos plastikinės automobilio detalės, laidai su jungtimis, posparnis ir automobilio žibintas (1 t., b. l. 56- 68).
2018 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti iš įtariamojo E. G. asmens kratos metu paimti asmeniniai daiktai: rankinė su joje esančiais daiktais, t. y. piniginė, darbinės trikotažinės pirštinės, kaklo mova, USB atmintinė, 2 laidai su jungtimis telefonams, 3 automobiliniai įkrovikliai, plastikinis buteliukas su skysčiu, elektroninė cigaretė, raktų ryšulys, piniginė su jos turiniu, kitos smulkmenos, bei du mobilaus ryšio telefonai: „BlackBerry", IMEI (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele 8-658-22273, ir "iPhone", IMEI (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85- 94).
2018 m gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjęs A. L. pateikė bekontaktį raktą ir motorinės transporto priemonės panaudos sutarties kopiją, kurioje nurodoma, kad „CML Transport und Logistik GmbH & Co.KG“ transporto priemonę Hyundai Grand Santa Fe 2.2 CRDI 4WD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 birželio 28 d. CML Transport und Logistik GmbH & Co.KG suteikia teisę naudotis įmonei UAB CM Truck, pastaroji perima visus transporto priemonės turėtojo įsipareigojimus, kurie susiję su visais nuosavybės ir eksploatacijos klausimais (1 t., b. l. 108- 111).
2018-06-25 Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pas įtariamąjį rastas mobilaus ryšio telefonas „IPhone“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame veikė abonento Nr., (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įjungtas skrydžio režimas, o mobilaus ryšio telefonas „BlackBerry", kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame veikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo metu, t. y. 2018 m. gegužės 14 d., 04:04:41 val. jungėsi celės Nr. KED09B, kurios adresas (duomenys neskelbtini), ir kuri aptarnauja įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Tiesiausias atstumas nuo celės iki įvykio vietos yra 590 metrų (1 t., b. l. 199- 200).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Jokio ginčo dėl to, kad E. G. 2018 m. gegužės 14 d. buvo rastas automobilyje Hyundai Grand Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame Vokietijos įmonei "CML Transport und Logistik GmbH & Co.KG" nekilo, tačiau kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko, nes Kėdainių mieste kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo. Kaltinamojo gynėjas, atsižvelgus kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodė, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 1 dalį, kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, nes sutarta automobilio įsigijimo kaina buvo 5000 Eur.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Vagystė (BK 178 straipsnis) – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Vagystę kvalifikuojantis požymis- didelės vertės svetimo turto pagrobimas, kuo kaltinamas E. G..
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl automobilio „Hyundai Grand Santa Fe", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo neigė, tvirtino kad kaltinime nurodytu laiku vagystės vietoje- Kėdainių mieste nebuvo, tuo metu miegojo savo namuose Panevėžio mieste. Atsikėlęs 4.30 val. su asmeniu, kuris jam prieš tai pasiūlė įsigyti „džipą“, vyko į jam iš anksto nežinomą vietą, kur pamatęs automobilį, suvokė kad jis vogtas, tačiau nusprendė jį įsigyti už siūlomus 5000 Eur. Tačiau tokia kaltinamojo gynybinę versiją teismas atmeta kaip visiškai nelogišką, neatitinkančią byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Kaltinamasis teismui negalėjo nurodyti jokių asmens duomenų, su kuriuo jis vyko apžiūrėti kontaktinių duomenų, tvirtindamas kad su juo susipažino Panevėžio automobilių turguje. Pagal kaltinamojo versiją, jis su šiuo asmeniu susitarė susitikti 5 val. ryto, kas yra nakties metas (saulė gegužės 14 d. teka 5 val. 17 min), taigi tuo metu mieste buvo pakankamai tamsu. Todėl visiškai nelogiška ir neįtikėtina yra kaltinamo versija, kad jis nakties metu, su savimi pasiėmęs ženklią pinigų sumą- 3000 Eur, t. y. visus savo turimus (sutaupytus) pinigus, kuriuos jam duodavo artimieji ir išlošdavo lošdamas kazino, ėjo nakties metu susitikti su vyriškiu, apie kurį iš esmės nieko nežino. Be to pažymėtina, kad E. G. yra nedirbantis asmuo, bei nurodo pinigus gavęs iš senelio, tėvų, kazino lošimų, tačiau jokių įrodymų apie šios ženklios sumos turėjimą (gavimą) teismui nepateikė, o piniginėje rasta penkių eurų nesiekianti, t. y. iš esmės šioje situacijoje menkavertė suma, kas tik patvirtina, kad E. G. tokia pinigų suma disponuoti ir su savimi turėti negalėjo.
Kaltinamasis patvirtino, kad su šiuo vyriškiu buvo susitikęs iš vakaro, kalbėjosi apie mašiną, tačiau tvirtino, kad automobilio gamybos metai jam nebuvo žinomi, ir apie juos sprendė vėliau tik iš savo įsivaizdavimo, t. y. manė, kad automobilis gali būti 2012 m. Akivaizdu, kad bent minimaliai apdairus žmogus apie įsigyjamo automobilio tinkamumą pirmiausia sprendžia pagal jo gamybos datą, kurie taip pat apsprendžia ir šio automobilio modelį. E. G. nurodė, kad su savimi turėjo 3000 Eur sumą, todėl akivaizdu kad tokiu atveju jis dar iki pamatant automobilį, turėjo bent abstrakčiai suprasti, kelių metų senumo, t. y. kokio modelio automobilį jis važiuoja apžiūrėti ir galimai įsigyti. Priešingu atveju, jei iki važiuojant pamatyti automobilio nebūtų buvusi iš anksto aptarta ir automobilio kaina, taigi ir jo modelis bei gamybos metai, būtų visiškai nelogiškas E. G., davusio teisme labai išsamius parodymus apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, elgesys su savimi pasiimant ženklią , visus jo tuo metu turimus 3000 Eur. Todėl net jei ir tikėti E. G. keliama versija, kad jis tik vyko apžiūrėti automobilio, tačiau tokiu atveju jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jis yra ne 2012 m., kaip nurodė E. G., o gerokai naujesnis.
E. G. telefonas „iPhone“, kurio turėjimo E. G. neneigė, buvo su įjungtu skrydžio režimu (1 t., b. l. 199- 200). E. G. paaiškino, kad nežinantis kaip tai nutiko, mano kad netyčia galėjo pasispausti. Paskutinis šio telefono prisijungimas prie celės Panevėžyje buvo 2018 m. gegužės 13 d., 23 val. 54 min., o E. G. policijos pareigūnų surastas automobilyje apie 11 val., todėl net jei tikėti E. G. versija, kad taip galėjo netyčia nutikti, tai neabejotinai būtų E. G. pastebėta ir telefono normali veikla būtų atstatyta, nes tam buvo pakankamai laiko ir galimybių (E. G. nurodo nevairavęs automobilio), o E. G. to nedarant spręstina, kad pastarasis turėjo tam rimtų priežasčių, t. y. siekiant nuslėpti savo buvimo vietą.
E. G. teigia, kad automobilyje buvusios darbinės pirštinės yra ne jo, nes jis jas rado mašinoje, buvo užsidėjęs pasimatuoti, o paskui pagalvojęs jas pasiėmė su savimi, nes manė, kad jos pravers. Tačiau kaip jau minėta, E. G. rankinėje turėjo tik tuos daiktus, kurie galėjo būti reikalingi kelionėje ir jokių pašalinių daiktų rankinėje nebuvo įsidėjęs. Automobilyje buvo ir kitų, nukentėjusiajam priklausiusių daiktų, tačiau jis jų nepasiėmė, o nurodo nusprendęs pasiimti iš esmės mažavertes, jau panaudotas darbines pirštines. Atsižvelgus į E. G. precizišką rankinės turinį (joje buvo tik jam kelionėje būtini daiktai), rankinėje pas E. G. rastų daiktų laikymo ir naudojimo pobūdį (piniginė, telefonai, vaistai su pipete, elektroninė cigaretė ir talpa su skysčiu jai)- šie daiktai turi laikomi pakankamai švarioje aplinkoje ir buvimas kartu su panaudotomis, nežinomam asmeniui priklausančiomis darbinėmis pirštinėmis būtų visiškai nelogiškas. Todėl toks rankinės turinys, kurioje ir buvo rastos darbinės pirštinės tik dar kartą patvirtina, kad E. G. kruopščiai planavo vagystę, nenorėjo palikti pėdsakų, ką be kita ko patvirtina ir policijos pareigūno D. A. parodymai, kad šis asmuo jiems žinomas kaip asmuo, priklausantis automobilių vagystėmis užsiimančių asmenų. Be to, jei E. G. būtų ir norėjęs pasilikti sau šias pirštines, jam nebebuvo jokio reikalo jas dėti į jam priklausančią rankinę prie kaip minėta visiškai kitos paskirties daiktų, nes E. G. automobiliu tuo metu visiškai disponavo ir galėjo jį valdyti savo nuožiūra. Taigi spręstina, kad šios pirštinės, kaip vienas iš pas jį rastų daiktų, taip pat priklauso E. G.
E. G. nurodė, kad jis matė prie mašinos ateinančius civiliais drabužiais apsirengusius žmones ir galvojo kad jie banditai. Nurodė, kad jis aiškiai matė, kad nei vienas iš jų salotinės spalvos policijos liemenės neturėjo. Tačiau ši kaltinamojo versija neatitinka byloje liudytojais apklausto policijos pareigūno L. Č. parodymų, kuris paaiškino, kad jis vilkėjo geltoną, ryškę liemenę, ant kurios buvo užrašas „Policija“. Jis patvirtino, kad įtariamasis juos aiškiai matė, o jie garsiai jam prisistatė, sakė, kad yra policijos pareigūnai (šią aplinkybę patvirtino ir A. M.), pareikalavo atrakinti automobilį ir išlipti iš jo. Todėl kaltinamasis, matydamas link jo artėjančius du asmenis, niekaip negalėjo nepastebėti ir nematyti aiškios skiriamosios vieno asmenų, policijos pareigūno, liemenės, juolab kad buvo garsiai pranešta, kad tai policija, reikalaujama atidaryti duris, taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis to galėjo negirdėti. Be to net jeigu tikėti kaltinamojo versija, jog automobilį jis įsigijo ir su juo stovėjo miške svarstydamas ką toliau daryti, tai tokie kaltinamojo veiksmai, jam suvokiant, kad link jo eina keli policijos pareigūnai (tą, kaip nustatyta, jis neabejotinai matė, o taip pat ir turėjo girdėti), visais įmanomais būdais stengiantis pasprukti nesulaikytam, būtų visiškai neproporcingi ir aiškiai neatitiktų galimų esamos situacijos sprendinių pagal kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodomas situacijos aplinkybes- jis mašinoje gulinėjo mąstydamas kaip toliau elgtis, ką toliau daryti su automobiliu. Kad kaltinamojo veiksmų pobūdis neatitinka jo versijos (kad automobilį jis įsigijo) pavirtina ir vėlesni jo veiksmai- jis visomis priemonėmis siekė išvengti sulaikymo- kelis kartus atsitrenkęs į medžius, greitai, didesniu nei leidžiama greičiu bėgo vogtu automobiliu iki jį apdaužė ir nebegalėjo toliau važiuoti, vėliau jau bėgdamas lauku, nestojo, sulaikomas priešinosi, su savimi rankoje turėjo dujų balionėlį. Nors kaltinamasis nurodo, kad buvo sumuštas policijos pareigūnų, apipurkštas dujomis, tačiau byloje tokių duomenų nėra, liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie kaltinamojo nepažinojo, tokių aplinkybių nenurodė, priešingai patvirtino, kad E. G. sulaikomas priešinosi, rankose turėjo dujų balionėlį, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai. Joks ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas, dėl to kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė. Taigi tokie kaltinamojo teiginiai vertintini kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių, buvusios realios situacijos.
E. G. teisminio nagrinėjimo metu labai tiksliai, minučių tikslumu įvardino laikus, kokiu laiku ir kokiose vietose buvo iki išvykimo iš Panevėžio miesto, tačiau laiko, kada atsirado prie vogto automobilio, teismui jau nurodyti negalėjo- nurodė kad miške atsirado apie 10- 11 val., tiksliai laiko neatsimena. Taip pat nurodė, kad asmuo, su kuriuo jis susitiko apie 5.05 val. ir vėliau važiavo apžiūrėti automobilio jam pasakė, kad automobilis yra netoli Radviliškio. Tačiau kaip matyti iš tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 184- 187), pas E. G. rastas telefonas „BlackBerry“ (kurio priklausomumą jis neigia) tuo metu (apie 5 val. ryto) jungėsi prie celių, esančių ne Radviliškyje, o Naujamiesčio mstl. (prie Panevėžio miesto), o netrukus ir prie celių, esančių Krekenavos mstl. Šie duomenys iš esmės atitinka E. G. duotus parodymus apie tai, kad jis iš Panevėžio išvyko apie 5 val., ir vyko per Krekenavos mstl., kuris yra Panevėžio rajone. Taigi mobilaus telefono „BlackBerry“ ir E. G. buvimo vietos ir laikas iki Krekenavos mstl. yra esmės panašios, jų sutapimo šioje byloje laiko tiksliai negalima konstatuoti tik dėl pakankamai didelės judriojo ryšio bazinių stočių teritorijos aprėpties ir tikslaus E. G. buvimo laiko šiose teritorijose nežinojimo. Nors E. G. ir negalėjo paaiškinti, kur važiavo toliau (nurodė kad miegojo), tačiau patvirtino, kad prie automobilio jis atsidūrė apie 10- 11 val., t. y. panašiu laiku, kaip ir buvo užfiksuotas pirmasis telefono „BlackBerry“ prisijungimas prie stoties, esančios Aklsniupių k. (10.23 val.) (1 t., b. l. 187). Taigi E. G. buvimo ne tik Krekenavos mstl., ir Panevėžio mieste, bet ir Aklsniupių k., Radviliškio r., laikas iš esmės atitinka tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 184- 187) esančius duomenis apie telefono „BlackBerry“ prisijungimų prie konkrečių celių, laiką. Pagal E. G. versiją, nei jis, nei jį vežęs vyras telefono „BlackBerry“ neturėjo, o telefonas „BlackBerry“ buvo pavogtame automobilyje. Tačiau jei E. G. ir būtų važiavęs su kitu asmeniu, kitu (ne vogtu) automobiliu jo nurodomas penkias valandas iki vietos, kur buvo rastas automobilis, tačiau iš esmės tuo pačiu maršrutu ir laiku būtų važiavęs ir kitas (pagrobtasis) automobilis Hyundai, kuriame buvo telefonas „BlackBerry“. Todėl atsižvelgus į nedidelį atstumą tarp pradinio (išvykimo) ir galutinio (sulaikymo) taško- tai gretimi rajonai, nedidelį laiką reikalingą jam įveikti, kaltinamojo versija kad automobilio Hyundai (kuriame ir buvo rastas telefonas) jis kelionės metu nematė ir nieko apie jį nežinojo, pirmą kartą pamatė miške apie 10- 11 val., miške, atmestina kaip neatitinkanti byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visumos.
E. G. taip pat teigia, kad pas jį rastas telefonas „BlackBerry“ jam nepriklauso, jį rado automobilyje ir įsidėjo į striukės kišenę norėdamas grąžinti jį palikusiems, automobilį jam pardavusiems asmenims. Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šis telefonas yra ne jo, tokio jis neturėjo ir vagystės metu automobilyje jo nebuvo. Telefonas, priešingai nei nurodo kaltinamasis, buvo rastas ne jo striukėje, ką E. G. ypatingai akcentavo teismo posėdžio metu, o jo rankinėje (1 t., b. l. 85- 94). Teisiamojo posėdžio metu atlikus byloje esančių daiktinių įrodymų, buvusių E. G. rankinėje, apžiūrą, nustatyta, kad joje esantis vienas iš USB laidų yra tinkamas įkrauti tik rankinėje rastą telefoną „iPhone“, o kitas- tik telefoną „BlackBerry“. Kaltinamasis tvirtina, kad tai jo abu laidai, nes vienas reikalingas telefonui „iPhone“, o kitą jis nešioja, nes jo reikia draugui, taip pat pačiam pasikrauti „Power banką“. Tačiau iš kaltinamojo joks jo minimas „Power Bankas“ nepaimtas, t. y. jis jo neturėjo, o joks draugas, kuriam galėtų prireikti kroviklio, su juo nevyko ir vykti neplanavo. Analizuojant rankinės turinį (be telefono „BlackBerry“) matyti, kad su savimi E. G. rankinėje turėjo tik tuos daiktus, kurie jam galėjo būti reikalingi kelionėje- piniginę (asmenį identifikuojantys dokumentai, nuolaidų kortelės, smulkūs pinigai), 3 automobiliniai įkrovikliai (su dviem USB išėjimo jungtimis kiekvienas, taigi jų išėjimai yra identiški), tinkami abiems laidams pajungti, plastikinį buteliuką su skysčiu, tinkamą elektroninei cigaretei ir elektroninę cigaretę, raktų ryšulį (tam kad išeiti/pareiti į namus), kelis saldainius, servetėlę (1 vnt., panaudota), bei mobilus ryšio telefoną „iPhone“. Todėl visiškai nelogiška ir nepagrįsta kaltinamojo versija, kad jis su savimi buvo pasiėmęs vienintelį kelionėje visiškai nereikalingą daiktą- laidą, kuris niekaip negalėtų būti panaudotas (kaip minėta jokių jo draugų nebuvo ir „Power banko“ jis nuturėjo), tačiau kuris atitiko mobilaus telefono „BlackBerry“ jungtį. Taigi E. G., turėdamas papildomą laidą, tinkamą tik telefonui „BlackBerry“ pakrauti ir yra rastojo telefono „BlackBerry“ naudotojas. Kadangi šis telefonas kaltinime nurodytu laiku jungėsi prie celės, esančios Kėdainių mieste, iš kur pagrobtas automobilis (atstumas tarp celės ir vagystės vietos yra 590 m., 1 t., b. l. 200), todėl konstatuotina, kad E. G. kaltinime nurodytu laiku buvo nusikaltimo vietoje, Kėdainių mieste, o atsižvelgus į E. G. vėlesnį radimą automobilyje „Hyundai“, taip pat ir jo dalyvavimą vagystėje. Bylos duomenimis E. G. vėliau vyko į Panevėžį- telefonas „BlackBerry“ nuo 04.54 val. jungėsi prie celių Naujamiesčio mstl., nuo 05.12 val., Krekenavos mstl., o nuo 10.23 val. prie celių, esančių Alkstupių k., t. y. vietos kur policijos pareigūnų ir buvo aptiktas (1 t., b. l. 184- 187). Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad telefonas „BlackBerry“ Kėdainių mieste prie celės prisijungė tik 12 sekundžių, tačiau tai niekaip nepaneigia pas E. G. rasto telefono „BlackBerry“, taigi ir E. G. buvimo vagystės vietoje kaltinime nurodytu laiku.
Todėl teismas, išanalizavęs byloje surinkus įrodymus, juos vertinant kaip visumą, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl to, kad E. G. 2018 m. gegužės 14 d., apie 04.04 val., įsibraudamas į teritoriją, pagrobė svetimą turtą- automobilį, o būtent: pro neužrakintus vartus įsibrovė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, iš kur slapta pagrobė Vokietijos įmonei "CML Transport und Logistik GmbH & Co.KG" priklausantį automobilį "Hyundai Grand Santa Fe", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog pagrobia svetimą, jam nepriklausantį automobilį, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį daiktą turės kaip savo žinioje ir to norėjo. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus taip pat neįžvelgia pagrindo kaltinamojo padarytus veiksmus vertinti jo gynėjo siūlomu būdu - kaip nusikalstamu būdu gauto turto naudojimą (gynėjas prašo veiką perkvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį), ir vertina tik kaip byloje surinktais įrodymais nepasitvirtinusią kaltinamojo versiją, siekiant klaidinant teismą išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo gauta transporto priemonės savininko informacija suinteresuotiems asmenims, patvirtinanti, kad pavogto automobilio Hyundai Santa Fe (duomenys neskelbtini) vertė vagystės metu- 2018 m. gegužės 14 d., buvo 28989,99 Eur, tokia pati vertė taip pat nurodoma Lizingo kompanijos pateiktame įvertinime, o įmonė turi anksčiau paminėtą automobilį (2 t., b. l. 150, 165- 167, 1 t., b. l. 37). Atsižvelgus į tai kaltinime nurodyta aplinkybė dėl automobilio vertės, kaip nesunkinanti kaltinamojo padėties tikslintina, nurodant kad automobilio vertė yra mažesnė, t. y. 28989,99 Eur, nes tikrąją daikto vertę žino tik jo savininkas, o kaltinimą pareiškiant vadovautasi tik orientacine automobilio rinkos verte pagal EMPREKIS vidutinę transporto priemonės Hyundai Grand Santa Fe 2.2 CRDi Platinium kainą Lietuvoje 2018 m. liepos mėn., kuri gali ir nesutapti su tikrąja pagrobto automobilio rinkos verte. Patikslinus automobilio vertę, veikos kvalifikacija nesikeičia, kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį, nes pagrobtas didelės vertės turtas (BK 190 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų apie transporto priemonės savininkui padarytą žalą- automobilis šiuo metu yra įmonės žinioje, jokio civilinio ieškinio ji nėra pareiškusi, iš kaltinimo šalintina aplinkybė apie padarytą turtinę žalą, kas nėra susiję su šios nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir įrodinėjimu, nesant pareikšto civilinio ieškinio. Pasitvirtinus kaltinimo daliai dėl didelės vertės turto, t. y. automobilio, kurio vertė 28989,99 Eur, vagystės, toliau spręstinas baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam realizavimo klausimas.
Bausmės klausimas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei, pagrobiant didelės vertės turtą) ir pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (siekta nelegaliu būdu gauti turtinę naudą), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), padarytą žalą (nei nukentėjusysis, nei civilinis ieškovas civilinių ieškinių nepareiškė, tačiau automobilis savininkui grąžintas apgadintas), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat vertinama E. G. asmenybė. Jis nevedęs, vaikų neturi (2 t., b. l. 59), mokosi nuotoliniu būdu (2 t., b. l. 78), nedirba (2 t., b. l. 70), taigi neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 61), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., b. l. 63- 69). Jis dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų nėra registruotas (t. 2, b. l. b. l. 72, 75), tačiau nustatytas 70 proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 76, 77).
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato vienintelę galimą bausmę- laisvės atėmimą, o bausmės vykdymo atidėjimas už ją nėra galimas (BK 75 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu nagrinėjant bylą neprisipažino, klaidino teismą sukurdamas gynybinę versiją, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl teismas sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės rūšis, ji neprieštarauja teisingumo principui. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį teismas be anksčiau nurodytų aplinkybių taip pat atsižvelgia į pakankamai jauną kaltinamojo amžių, tai kad jis teisiamas pirmą kartą (jam šiuo metu yra pareikšti įtarimai dėl automobilio Porsche vagystės), ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pastarajam paskyrus mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį– 2 metai ir 6 mėnesiai. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 14 d., 12.20 min. (2 t., b. l. 22, 30, 39 41, 48- 49, 52- 56, 113- 114) iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 10 d.
E. G. 2018 m rugpjūčio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės– suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kardomoji priemonė buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kad kaltinamais bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo metu esant neišnykus kardomosios priemonės- suėmimo pagrindui (aplinkybės nurodytos 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, nėra išnykusios, o šiuo metu E. G. paskirtas realus laisvės atėmimas, likusi bausmė viršija 2 metus), E. G. skirta kardomoji priemonė- suėmimas paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Byloje esanti E. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90), grąžintina E. G.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 4 vnt. skaidrių plokštelių su mikrodalelėmis (vokas Nr. 1), biologinių pėdsakų nuoplovos 3 vnt. (vokai Nr. 2, Nr. 3), gipsinė transporto priemonės pėdsako išlieja (dėžė Nr. 4), 5 vnt. stiklainių su kvapo pėdsakais, individualiu E. G. kvapu, foniniais kvapais (dėžė Nr. 6), E. G. DNR pavyzdį (vokas Nr. 7), 1 ltr. talpos plastikinį butelį „Vytautas“ (dėžė Nr. 12), 8 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais (vokas Nr. 13) sunaikinti; 2) odinį dėklą (dėžė Nr. 14), grandinę su spyna (paketas Nr. 8) grąžinti nukentėjusiajam A. L.; 3) plastikinę automobilio detalę, laidus su jungtimis, posparnį ir automobilio žibintą (dėžė Nr. 5) grąžinti teisėtam automobilio valdytojui nukentėjusiajam A. L.; 4) E. G. rūbus: marškinėlius, striukę, sportines kelnės (paketai Nr. 9, 10, 11) ir asmeninius daiktus: juodos spalvos rankinę, balto metalo 2 raktus, 3 automobilinius įkroviklius, 2 laidus- jungtis, USB raktą „SanDisk“, elektroninę cigaretę, plastikinį buteliuką su skysčiu, 2 pirštines, kaklo skarelę- movą, mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2 SIM korteles, piniginę, 7 nuolaidų korteles, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 4,86 eurus monetomis, 2 žetonus, grąžinti E. G..
Pagrobtas automobilis yra grąžintas jo teisėtam valdytojui, o vėliau perduotas savininkui (1 t., b. l. 103, 2 t., b. l. 167), todėl paliktinas jo žinioje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo priteistina 13,05 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. spalio 10 d.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. spalio 10 d.
E. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Byloje esančią E. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti E. G.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 4 vnt. skaidrių plokštelių su mikrodalelėmis (vokas Nr. 1), biologinių pėdsakų nuoplovas 3 vnt. (vokai Nr. 2, Nr. 3), gipsinę transporto priemonės pėdsako išlieją (dėžė Nr. 4), 5 vnt. stiklainių su kvapo pėdsakais, individualiu E. G. kvapu, foniniais kvapais (dėžė Nr. 6), E. G. DNR pavyzdį (vokas Nr. 7), 1 ltr. talpos plastikinį butelį „Vytautas“ (dėžė Nr. 12), 8 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais (vokas Nr. 13) sunaikinti; 2) odinį dėklą (dėžė Nr. 14), grandinę su spyna (paketas Nr. 8), grąžinti nukentėjusiajam A. L.; 3) plastikinę automobilio detalę, laidus su jungtimis, posparnį ir automobilio žibintą (dėžė Nr. 5) grąžinti teisėtam automobilio valdytojui nukentėjusiajam A. L.; 4) E. G. rūbus: marškinėlius, striukę, sportines kelnės (paketai Nr. 9, 10, 11) ir asmeninius daiktus: juodos spalvos rankinę, balto metalo 2 raktus, 3 automobilinius įkroviklius, 2 laidus- jungtis, USB raktą „SanDisk“, elektroninę cigaretę, plastikinį buteliuką su skysčiu, 2 pirštines, kaklo skarelę- movą, mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI (duomenys neskelbtini), 2 SIM korteles, piniginę, 7 nuolaidų korteles, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 4,86 eurus monetomis, 2 žetonus, grąžinti E. G..
Priteisti iš E. G. 13,05 Eur (trylika eurų 05 ct) proceso išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).