- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1284-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11319-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pran.), Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Lazdynų būstas“
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Lazdynų būstas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. ir prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, įregistruotą 2001 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto CM skyriuje (Akto įrašo Nr1688), taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis – priteisiant ieškovei natūra vieno kambario butą, esantį Architektų g. 140-14, Vilniuje, kurio vertė 95 000 Lt, su bute esančiais 4 000 Lt vertės kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais, priteisiant jai natūra automobilį RENAULT TWINGO (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1 000 Lt, nešiojamą kompiuterį HP NX6325, kurio vertė 300 Lt, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 50 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jo turto dalį, kurią iškovė turi galimybę sumokėti. Nurodė, kad 50 000 Lt piniginę kompensaciją atsakovui sumokėtų tokia tvarka: 15 000 Lt per dvi savaites po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 35 000 Lt per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad bėgant laikui, jos ir atskovo santykiai pašlijo, o bandymas taikytis bendrų rezultatų nedavė. Mano, kad nėra jokių galimybių santuoką išsaugoti. Taip pat nurodė, kad vaikų su atskovu neturi, taip pat neturi bendrų su atsakovu piniginių prievolių tretiesiems asmenims. Be to, nurodė, kad yra darbinga, todėl santuoką nutraukus nereikalauja iš atsakovo išlaikymo. Pavardę po santuokos nutraukimo prašo jai palikti nepakeistą.
Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir ieškovės J. K. 2001 m. rugsėjo 8 d. sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, turtą tarp sutuoktinių padalinti tokia tvarka: atsakovui priteisiant natūra visą butą, esantį Architektų g. 140-14, Vilniuje, su jame esančiais kilnojamaisiais 4 000 Lt vertės daiktais, automobilį RENAULT TWINGO (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1 000 Lt, nešiojamą kompiuterį HP NX6325, kurio vertė 700 Lt, pekinų ir činų veislių mišrūnę kalytę „Snaigė“, kainuojančią 1 000 Lt, o ieškovei išmokant jai priklausančios 1/7 dalies buto piniginę kompensaciją, o taip pat automobilio, nešiojamo kompiuterio, pekinų ir činų veislių mišrūnės kalytės „Snaigė“ pusės jų vertės piniginę kompensaciją. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji apsigyveno su kitu vyru, buvo neištikima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Pripažino, kad santuoka tarp ieškovės J. K. ir atsakovo A. K., įregistruota 2001 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto CM skyriuje (Akto įrašo Nr. 1688), iširo dėl atsakovo A. K. kaltės ir ją nutraukė. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko sutuoktinio pavardę, padalijo santuokos metu įgytą turtą: pripažino ieškovei J. K. nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį Architektų g. 140-14, Vilniuje ir jame esančiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais, automobilį RENAULT TWINGO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nešiojamą kompiuterį HPNX6325 S3500, o atsakovui A. K. iš ieškovės J. K. priteisė 50 150 Lt dydžio piniginę turto dalies kompensaciją. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio mėnesį paaiškėjus atsakovo priekabiavimo prie ieškovės nepilnametės sesers V. S. faktams, šeimoje dingo santarvė ir tarpusavio supratimas, santykiai pašlijo. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys ieškovei sukėlė nepasitikėjimą atsakovu, padidino įtampą šeimoje, tapo nepakeliami ir intymūs santykiai. Todėl ji, supratusi, kad šeima faktiškai yra iširusi ir neapsikentusi namuose tvyrančios atmosferos, 2008 m. liepos mėn. apsigyveno skyrium nuo atsakovo. Nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos mėn. ieškovė ir atsakovas nepalaiko jokių santykių, neveda bendro ūkio, neturi bendro biudžeto, gyvena atskirai. Praėjus dvejiems metams po faktinio santuokos iširimo, t.y. nuo 2010 m. spalio mėn. ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras. Teismas nustatė, kad ieškovės teiginius dėl atsakovo netinkamo elgesio ir jo priekabiavimo prie ieškovės nepilnametės sesers V. S. faktus bei sutuoktinių apsigyvenimo skyrium laikotarpio datą patvirtino byloje apklausti liudytojai (t. 1, b. l. 172-174, t. 2, b. l. 10-12). Prieštaraudamas ieškovės teiginiams apie šeimos iširimo priežastis, atsakovas nurodė šeimos iširimo priežastį – ieškovės neištikimybę. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nevertino ieškovės apsigyvenimo su kitu vyriškiu, kaip ieškovės neištikimybę patvirtinančio fakto, kadangi ieškovė pradėjo bendrą gyvenimą su kitu vyriškiu, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai jau buvo visiškai pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę. Teismas ieškovės apsigyvenimo su kitu vyriškiu faktą vertino, kaip nesusijusį su ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo priežastimis. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.), o ieškovė, teigdama, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, įrodė atsakovo netinkamo elgesio šeimoje faktus liudytojų parodymais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Remiantis byloje esančiai rašytiniais įrodymais teismas taip pat nustatė, kad šalys santuokoje įgijo turto, kurio vertė 100300 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir jo priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 176 str., 185 str.). Teismas byloje nustatė, kad 2006 m. gruodžio mėn. paaiškėjus atsakovo priekabiavimo prie ieškovės jos nepilnametės sesers V. S. faktams, šeimoje dingo santarvė ir tarpusavio supratimas, santykiai pašlijo. Šias aplinkybes teismas nustatė remdamasis liudytojų O. S., J. S. parodymais bei medicinos dokumentais (t.1, b. l. 172-174). Tačiau iš V. S. medicininių dokumentų pateiktas išrašas nei paneigia, nei patvirtina aplinkybių dėl tariamo atsakovo priekabiavimo, o O. S. ir J. S. parodymais teismas vadovautis neturėjo, kadangi jie yra ieškovės giminaičiai ir suinteresuoti palankaus sprendimo ieškovės atžvilgiu priėmimu, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, klaidino teismą. Priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima, paliko šeimą, gyvena su kitu vyru, nerėmė atsakovo nei moraliai, nei materialiai (CK 327 str.). Nurodoma, kad dėl ieškovės kaltės atsakovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš tėvus, draugus, pažįstamus, todėl iš ieškovės turėtų būti priteista 10 000 Lt neturtinė žala. Teismas nustatė, kad buto Architektų g. 140-14, Vilniuje pirkimui buvo panaudotos sutuoktinių asmeninės dovanotos lėšos (ieškovei artimieji dovanojo 26 948 Lt, atsakovui jo artimieji dovanojo 23 098 Lt), tačiau tokios teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus (AB SEB banko ir AB „Hansabanko“ sąskaitų išrašus), kurie turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendžiant turto paskirstymo tarp sutuoktinių klausimą. Taip pat teismas į dalintino turto balansą neįtraukė santuokos metu įgyto mišrūnės kalytės vardu „Snaigė“.
Atsiliepimas
Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės pritaria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendime išdėstytiems motyvams. Nurodoma, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Atsakovo argumentai, kad teismas neturėjo vadovautis liudytojų parodymais, nepagrįsti, kadangi būtent jo prašymu buvo iškviesti liudytojai (O. S., J. S.), kurie geriausiai žinojo kas vyksta jų vaikų šeimoje. Be to, atsakovas iš esmės nepasisakė dėl V. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų apie nederamą atsakovo elgesį. Atsakovo teiginys, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nepagrįstas, kadangi faktinė santuoka su atsakovu jau iširo 2008 m., o bendrauti su kitu vyru ieškovė pradėjo nuo 2010 m. Nurodė, kad atsakovas netiesą rašo apie lėšas, kuriomis buvo išsigytas turtas. Turto deklaracijoje, kurią užpildė pats atsakovas, nurodoma iš kokių lėšų buvo pirktas butas, t.y. abiejų sutuoktinių asmeninėmis dovanotomis lėšomis (t. 1, b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. K. apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, iš esmės pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ją nutraukė ir tinkamai išsprendė santuokos metu įgyto turto paskirstymo klausimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog yra pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas tuo pagrindu, kad buvo pažeistas viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2001 m. rugsėjo 8 d. (t.2, b. l. 1). Ieškovė ir atsakovas vaikų neturi.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio mėn. ieškovei sužinojus apie atsakovo priekabiavimo prie jos nepilnametės sesers V. S. faktus, šeimoje dingo santarvė ir tarpusavio supratimas, santykiai pašlijo. 2008 m. liepos mėn. ieškovė apsigyveno skyrium nuo atsakovo. 2010 m. spalio mėn. ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras. Ieškovės teiginius dėl atsakovo netinkamo elgesio ir jo priekabiavimo prie ieškovės nepilnametės sesers V. S. bei sutuoktinių apsigyvenimo skyrium laikotarpio datą patvirtino byloje apklausti liudytojai V. S., O. S., J. S., iš dalies patvirtino ir atsakovo sesuo liudytoja N. K., paaiškindama, jog ieškovė yra jai kalbėjusi apie atsakovo priekabiavimą prie jos sesers V. S. (t. 1, b. l. 172-174, t. 2, b. l. 10-12). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad V. S., O. S. ir J. S. yra artimi giminaičiai, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų tikrumu, o naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti nustatytų aplinkybių tikrumu, atsakovas nenurodė.
Byloje nustatyta, kad faktiniai santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių galutinai nutrūko 2008 m. liepos mėn., kuomet jie pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, neturėjo bendro biudžeto. Praėjus 2 metams po faktinės santuokos iširimo, ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės apsigyvenimo su kitu vyriškiu aplinkybės, kaip ieškovės neištikimybę patvirtinančio fakto, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė pradėjo bendrą gyvenimą su kitu vyriškiu, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai jau faktiškai buvo visiškai nutrūkę, t. y. nuo 2010 m. spalio mėn. Kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti priešingai, byloje nebuvo pateikta. Taigi santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo netinkamas elgesys, o ieškovės apsigyvenimo su kitu vyriškiu faktas nesusijęs su faktinės santuokos iširimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepagrįstas ir A. K. reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė iš esmės įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo A. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos priimto sprendimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl atsakovui tenkančios kompensacijos už ieškovui atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą dydžio. LR CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Pažymėtina tai, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, manantis, jog turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad tokio turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė dalijamo turto dalis, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 95), taip pat AB SEB banko pažymą (t. 2, b. l. 51-55), apelianto įsitikinimu, įrodo, kad jis buto pirkimui skyrė 50 000 Lt asmeninių lėšų, todėl atsakovui turėjo būti priteista didesnė kompensacijos dalis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.
Byloje nustatyta, kad Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijoje atsakovas savo ranka įrašė pajamų brangiam turtui įsigyti šaltinius (t. 1, b. l. 41). Deklaracijoje nurodyta, kad butas įsigytas už 60 000 Lt. Prie šios deklaracijos buvo pridėtos pinigų dovanojimo sutartys, iš kurių seka, kad ieškovei jos artimieji dovanojo 26 948 Lt , o atsakovui jo artimieji – 23 098 Lt. Atsakovo deklaracijoje nurodytus pajamų šaltinius butui įsigyti patvirtino ir byloje apklausti liudytojai O. S., I. S., J. S., E. K., V. K.. Taigi, didesnė buto kaina apmokėta abiejų sutuoktinių asmeninėmis dovanotomis lėšomis ir tik maža dalis santuokoje sukauptomis piniginėmis lėšomis. Kitų įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų prieiti kitokios išvados į bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta. Apelianto nurodytas „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 95) įrodo piniginių operacijų atlikimo faktą, tačiau neįrodo gautų lėšų šaltinio butui įsigyti. AB SEB banko pažyma, sąskaitos išrašas, patvirtina apie atsakovo turėtus indėlius ir atliktas bankines operacijas, tačiau neįrodo pinigų panaudojimo butui įsigyti fakto.
Kita vertus, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą ir vienam iš sutuoktinių įrodinėjant turto įsigijimo asmeninėmis lėšomis aplinkybes, turi būti įrodyta, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (pvz. žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Todėl apelianto pateikti įrodymai („Swedbank“ AB, AB SEB banko pažyma, sąskaitos išrašas) nėra reikšmingi sprendžiant turto padalinimo klausimą, jie tik patvirtina atliktų bankinių operacijų ar turėto indelio faktą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalintinų daiktų sąrašą neįtraukė šuns dėl jo mažavertiškumo (50 Lt)
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.