Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančia bendra jungtine nuosavybe, suinteresuoti asmenys A. G., R. G., antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/04036 vykdoma pagal Klaipėdos miesto 4 notarų biuro 2012-12-11 vykdomąjį įrašą Nr. M-8217 dėl 22658,13 Eur (78234,00 Lt) skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. G. kreditoriaus L. L. naudai (vykd. b. l. 8). Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas A. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. G. (vykd. b. l. 18). Duomenų apie skolininko A. G. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra (vykd. b. l. 109). Antstolio padėjėja 2014-11-25 turto arešto aktu Nr. S1-312676 areštavo skolininkui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinės R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, taip pat įpareigojo skolininką, išieškotoją bei bendros nuosavybės turėtoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (vykd. b. l. 119-121).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo A. G. nurodo, kad įvertinus tai, jog šeimos pajamas sudaro tik jo sutuoktinės R. G. gaunamas darbo užmokestis, kurio dalis yra skiriama kitų kreditorių prievolėms vykdyti, tokiu būdu jam tenkanti sutuoktinės turto dalis yra 23 procentai visų šeimos pajamų, pareiškėjo prašymas turėtų būti tenkintinas iš dalies, nustatant, kad jam priklauso 23 procentai piniginių lėšų esančių ir patenkančių į sutuoktinės R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. G. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-02-25 nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Pareiškėjo sutuoktinės - suinteresuoto asmens R. G., darbo užmokestis UAB „Trevena“ sudaro vidutiniškai 324,79 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. 2013-08-27 tarp suinteresuoto asmens R. G. ir Bigbank A/S, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank A/S filialą, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ piniginių lėšų esančių ir patenkančių į sutuoktinės R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą, o ne skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje. Pažymėtina, kad piniginės lėšos, patenkančios į banko sąskaitą gali būti ne tik asmens darbo užmokestis, bet ir kitos piniginės lėšos. Esant nurodytoms aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, piniginės lėšos esančios ir patenkančios į R. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/12/04036 grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.