Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-17 · Byla Nr. ATP-501-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
ATP-501-651/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03672-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-501-651/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03672-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-09-28, apie 19.43 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,74 prom. girtumas. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 nutarimu J. G. administracinę bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, pasisakydamas, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesiaiškino aplinkybių ir nepanaikino iškilusių abejonių ir buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nutraukti nesant J. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigia, kad administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,74 prom. girtumas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn trauktino asmens bylą, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta duomenų, įrodančių J. G. vairavimo faktą, todėl nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties, administracinę bylą J. G. nutraukė.

Kaip matyti iš Kelių policijos biuro apeliacinio skundo, apeliantas prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog teismas surinko bei išsamiai ir visapusiškai įvertino visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Skundžiamame nutarime teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl vien dėl to, kad teismo padarytos išvados neatitinka apelianto pozicijos, nėra jokio pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių teigė, jog jis transporto priemonės nevairavo, įvykio dieną jo automobilį vairavo L. M. ir tokia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens J. G. versija nėra paneigta.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog liudytojas L. M. parodė, kad yra J. G. kaimynas. Tą dieną buvo sekmadienis. Susitiko su J. G. apie pietus, J. G. paprašė pavežti į turgų. Nuvyko į turgų, paskui vyko į garažą, ten prabuvo beveik visą dieną, tvarkė atuomobilį. J. G. buvo išgėręs, visą laiką vairavo jis (L. M.). Iš garažo nuvažiavo į parduotuvę, iš parduotuvės J. G. sugrįžo su draugu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), J. G. su draugu išgėrė alų, draugas išėjo, o jis (L. M.) įsuko į kiemą, nuėjo namo, jokių problemų nebuvo, paskui sužinojo, kad J. G. kaltinamas viaravęs išgėręs (b. l. 87).

Liudytoja J. S. parodė, jog gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Tą praeitų metų vakarą, rugsėjo mėnesį, apie 19 val., kai J. G. su L. M. sugrįžo į kiemą, jau temo. Kai ji išėjo iš namo įėjimo, pamatė, kaip į kiemą įvažiavo mašina ir iš vairuotojo pusės išlipo L. M.. Prisimena, jog pasijuokė, kad jį vairuotoju pasamdė. Matė, kad L. parvežė J. jo paties automobiliu. J. G. buvo girtas. Policijos nematė. Jai J. G. sakė, kad prie automobilio grįžo uždaryti lango ar pasiimti cigarečių. Ji J. G. paklausė, kodėl nesikreipė į ją kaip į liudytoją, tačiau jai atsakė, kad nenorėjo jos trukdyti (b. l. 88).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2014-09-28, apie 19.30 val., ties (duomenys neskelbtini) sankryža pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuriame garsiai grojo muzika, o vairuotojas pro langą ant šaligatvio išmetė baltą butelį, panašų į degtinės. Automobilyje buvo du asmenys. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Tuo metu vairuotojas užvedė automobilio variklį, pradėjo judėti keistai manevruodamas. Kai bandė statyti automobilį, kelis kartus užvažiavo ant bordiūro, vos neatsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį. Prie (duomenys neskelbtini) išlipo keleivis, o automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Tuomet automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, jis vienas įvažiavo į kiemą. Jis, E. J., policijos pareigūnų laukė prie sankryžos. Ar automobilį vairavo J. G. ar L. M., pasakyti negali. Kas buvo prie automobilio vairo, nematė (b. l. 37).

Taigi atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus, pagrįstai darytina išvada, jog J. G. teiginiai, kad jis automobilio nevairavo, o buvo grįžęs uždaryti automobilio lango, yra nepaneigti. Pastebėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, taip pat nematė, kas vairavo automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, t. y. ar J. G. tikrai vairavo automobilį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė