- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- eAN2-273-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00698-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 30 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimu už ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. P. nubaustas 30 eurų bauda už tai, kad 2017-05-17, 13.57 val., pastatė automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi V. P. skundą atmetė, motyvuodamas, kad skundą padavusio asmens klaidingas teisės aktų interpretavimas negali būti pagrindu naikinti pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jam 2017-01-09 buvo išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) statyti automobilį mokamose automobilių stovėjimo vietose. Leidimas galioja iki 2018-01-16, leidimo galiojimo teritorija apima ir adresą (duomenys neskelbtini). 2017-05-17 sugedus jam priklausančiam automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasinaudojo pakaitiniu automobiliu „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti nesusipratimų su savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, administruojančios parkavimą Vilniaus mieste, ant priekinio lango paliko informacinį pranešimą, kad šis automobilis yra pakaitinis, vietoj jam priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam yra išduotas leidimas. Teigia, kad šis pranešimas buvo lengvai skaitomas iš lauko pusės, kadangi buvo atspausdintas didelėmis raidėmis. Nurodo, jog nepaisant to, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai surašė pranešimą, kartu su raginimu per 72 valandas susimokėti nustatytą sumą, todėl jį radęs, pranešime nurodytu telefono numeriu nedelsiant susisiekė su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojais, kuriems paaiškino susiklosčiusią situaciją, po ko buvo patikintas, jog pranešimas yra panaikintas. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendime Nr. 1-127 dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nėra draudimo laikinai pakeisti naudojamą automobilį, tuo pačiu nėra nurodyta ir kokiu būdu galima informuoti administruojančią instituciją apie susiklosčiusią padėtį ir poreikį pasinaudoti pakaitiniu automobiliu.
Apeliantas pažymi ir tai, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė laisvai keisti statomus automobilius, kuomet konkretaus automobilio statymui yra išduotas leidimas, t.y. tokia kasdieninė situacija įstatymo leidėjo net nebuvo svarstyta, todėl nėra nei uždrausta, nei kažkaip reglamentuota. Pastarojo įsitikinimu, nesant nustatytos tvarkos, reglamentuojančios pakaitinio automobilio pastatymą šalia asmens gyvenamosios vietos, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas yra pažeidęs šią tvarką. Be to, apeliantas nurodo, kad nei vienas informavimo būdas dėl galimybės pasinaudoti pakaitiniu automobiliu nėra reglamentuotas, todėl teismas kilusias abejones turėjo vertinti pastarojo naudai.
Skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir nagrinėdamas įkainius ir tvarką, reglamentuojančią antro automobilio statymą, užėjo už administracinio ginčo ribų. Taip pat teigia, kad niekuo su byla nesusiję svarstymai apie galimą situaciją, leidžiančią piktnaudžiauti asmenims suteiktais leidimais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamame skunde jį padavęs asmuo nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tuos, kuriuos išdėstė skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, skųsdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs priimtą nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė bei priėmė pagrįstą nutartį, todėl iš naujo nenagrinėja ir nevertina pasikartojančių skundo argumentų.
Matyti, kad apeliantas neginčija 2017-05-17 automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatęs transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, nesumokėjęs šios vietinės rinkliavos, tačiau, apelianto įsitikinimu, jo paliktas raštelis, kuriame buvo nurodyta, kad „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakaitinis automobilis, suteikė jam teisę nustatytos rinkliavos nemokėti, kadangi 2017-01-09 jam buvo išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) statyti automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamose automobilių stovėjimo vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, apylinkės teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog apeliantas pažeidė nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką ir padarė žalą savivaldybės biudžetui, dėl ko buvo pagrįstai Vilniaus savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 eurų bauda.
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pastarojo automobilis sugedo ir jis pasinaudojo bei mokamoje vietoje pastatė jo sutuoktinei priklausantį automobilį, kuriam leidimas nebuvo išduotas bei tai, kad matomoje vietoje paliko raštelį apie tai, kad automobilis yra tik jo pakaitinis, nešalina pastarojo atsakomybės pagal minėtą straipsnį. Teisingai teismas nurodė, kad toks raštelio palikimas nėra tinkamas, kadangi identifikuoti jį palikusį asmenį nėra galimybės, o matyti, kad automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso apelianto sutuoktinei R. D.-P. (b.l. 9). Teisingai pastebėjo apylinkės teismas, kad tokia situacija, kuomet automobilis sugenda ir pan., yra galima, tačiau vien tik raštelio palikimas už stiklo sudarytų sąlygas piktnaudžiauti asmenims suteiktais leidimais, kuomet, vien palikus raštišką pranešimą automobilyje, skirtingos transporto priemonės mokamose vietose galėtų būti keičiamos nuolatos ir neribotai, taip išvengiant privalomų rinkliavų.
Papildomai apygardos teismas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2011-04-13 sprendimu Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 22 punktas numato, kad „Gyventojo leidimo pirmoje pusėje nurodoma automobilio markė, modelis, valstybinis numeris,...>. Taigi, šiame punkte numatytas reikalavimas nurodyti automobilio valstybinį numerį, suponuoja išvadai, kad leidimas išduodamas tik konkrečiam automobiliui. Teismo manymu, apeliantas pats būdamas teisininkas (advokatas), gerai suvokia tokių reikalavimų reikšmę.
Skunde nurodoma ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išėjo už administracinio ginčo ribų, tačiau skundą nagrinėjantis teismas kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.