Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-495-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
1A-551-495-2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01402-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
I. K.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-551/2012

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01402-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio mėn. 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,gynėjui adv. Kęstučiui Blažiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš I. K. G. P. naudai priteista 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą:

ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-08-23, 20.40 val., būdama prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), perkišdama ranką pro uždarytus vartelius, kuriais tuo metu buvo uždaryta prekybos salė, kurioje prekiaujama kailiniais gaminiais, ir taip neteisėtai patekdama į patalpą, nuo kabyklos pagrobė G. P. priklausančias dvi rudos spalvos vyriškas kailines kepures, vienos vertė 250 Lt, bendros 500 Lt vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė G. P. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo jai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į priverstinį gydymą. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nusikaltimą padarė, būdama abstinencijos būsenoje, kad vėl galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Apeliantė nurodo, jog priklausomybė – tai liga, savo jėgomis ir galimybėmis ji yra bejėgė išsigydyti nuo šios priklausomybės.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog I. K. prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant ją gydytis nuo narkomanijos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 75 str. 1 d. nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliantė skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kuri pagal BK 11 str. 4 d. nuostatas yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika nuosavybei buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas - siekis pasipelnyti. Nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei apeliantės atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

I. K. skunde nurodo, jog ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką.

Kita vertus pažymėtina tai, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270–319). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus, tačiau tai ji padarė dėl byloje surinktų įrodymų (kad būtent apeliantė pavogė iš parduotuvės dvi kailines kepures buvo nustatyta peržiūrėjus nufilmuotą vaizdo medžiagą, po ko pastaroji po poros dienų apsaugos darbuotojo buvo sulaikyta tame pačiame prekybos centre, jai buvo nurodytas sulaikymo pagrindas). Be to, I. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo neatlygino nei dalies nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apeliantės pareiškimai apie gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvaus pobūdžio, ką patvirtina ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, bet ir pastarosios teistumų už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą skaičius (nusikalstamos veikos padarymo dieną apeliantė jau buvo 19 kartų teista už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą), paskirtų administracinių nuobaudų už smulkųjį svetimo turto pagrobimą skaičius, bei vertintini kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Vertinant apeliantės asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastaroji skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdama devyniolika kartų teista už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Gi kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pastarosios atžvilgiu yra priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais ji yra nuteista taip pat už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Be to, apeliantė taip pat yra daugybę kartų bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, paskirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apeliantės antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, ji yra linkusi nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų sistemingas darymas yra pastarosios gyvenimo būdas, kurio ji neketina keisti. Pastebėtina ir tai, jog I. K. niekur nedirba, nėra registruota ir Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, pačios apeliantės teigimu, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu I. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo pastarosios atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas bei atidėti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant ją gydytis nuo narkomanijos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai apeliantės atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Stasys LemežisAlgimantas Valantinas