Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-397/2011

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui,Vaclovui Kaminskui, nuteistiesiems A. N., G. B., nukentėjusiajai J. V. C.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 2 d., 5 d., 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 155 str. 1 d., ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

G. B. pripažintas ir kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nusprendžiu nuteisti T. Š. ir D. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 9 d. apie 22.00 val. ant kranto tvenkinio (duomenys neskelbtini) vykusių išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusiosios J. V. C. bejėgiška būkle, nuplėšdamas nuo jos sijoną ir apatines kelnaites, pakeldamas į viršų marškinėlius, atsegdamas liemenėlę ir tokiu būdu visiškai apnuogindamas nukentėjusiąją, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios J. V. C. valią, t.y. ją išžagino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 9 d. apie 22.30 val. ant kranto prie tvenkinio(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio J. V. C. bejėgiška būkle bei jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t.y. ne mažiau kaip tris kartus rankomis smūgiuodamas jai per veidą, įkišo savo lytinį organą J. V. C. į burną, o po to parvertė ją ant pilvo ir įkišo savo lytinį organą J. V. C. į išeinamąją angą, ir taip tenkino savo lytinę aistrą su J. V. C. prieš jos valią oraliniu ir analiniu būdais, t.y. ją seksualiai prievartavo.

Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio J. V. C. bejėgiška būkle ir dėl to negalinčia pasipriešinti, įkišo stiklinio butelio nuo alaus kaklelį nukentėjusiajai į makštį ir ištraukė, tokiu būdu J. V. C. seksualiai prievartavo.

Be to, A. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 9 d. apie 22.45 val., viešoje vietoje, ant kranto prie tvenkinio(duomenys neskelbtini) kitų žmonių akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl apsvaigimo nuo alkoholio esančiai bejėgiškos būklės ir dėl to negalinčiai pasipriešinti nukentėjusiajai J. V. C., šlapinosi ant pastarosios veido, t.y. viešai užgauliai nukentėjusiąją J. V. C. pažemino.

G. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 9 d. apie 22.00 val. ant kranto prie tvenkinio(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusiosios J. V. C. bejėgiška būkle, pasikėsino ją išžaginti, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi neįvyko erekcija, t.y. ją pasikėsino išžaginti.

Nuteistasis tvirtina, kad kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo skirtingi, todėl jų negalima laikyti teisingais ir jais grįsti jo kaltę. 2005-11-17 įtariamojo apklausos metu G. B. parodė, kad pastebėjo, jog A. N. lytiškai santykiauja su J.V. C., tačiau apie smūgių sudavimą neminėjo, parodė, kad nepastebėjo, jog kiti asmenys būtų J.V. C. prievartavę analiniu ir oraliniu būdu. Tuo tarpu 2009-11-06 bylos teisminio nagrinėjimo metu, G. B. parodė, kad A. N. J.V. C. sudavė 5-6 kartus per veidą mylėjimosi eigoje, kad „N. bandė su Ch. oraliniu ir analiniu būdu". 2005-11-24 nepilnamečio apklausos metu T. Š. parodė, kad A. N. nurengė J.V. C. iki visiško nuogumo, 2007-01-12 parodė, kad A. N. nurengė ją iki pusės, o teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad „A. N. ne švelniai nurengė J.V. C.". Dėl to apeliantas padarė išvadą, kad T. Š. neprisimena įvykių eigos.

Anot apelianto, iš ikiteisminio tyrimo ir teisme surinktos medžiagos matyti, kad kaltinimas pagrįstas išvestiniais įrodymais - kaltinamoji D. G. papasakojo T. R., kaip jie pasityčiojo iš J.V. C. prie tvenkinio, T. R. apie tai papasakojo V.J. C. dukrai, o ši - pačiai nukentėjusiajai J.V. C..

Nukentėjusioji V.J. C. nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai, tačiau jokių objektyvių duomenų apie jai padarytus sužalojimus nėra. Nuteistojo nuomone, V.J. C. dukters V. C. parodymus dėl to, kad ji matė ant motinos rankų pilna mėlynių, reikėtų vertinti kritiškai, nes jie neobjektyvūs.

A. N. kaltinamas atlikęs tokius pačius veiksmus kaip ir D. G., tačiau D. G. veiksmai įvertinti kaip J.V. C. pažeminimas, o jo, kaip seksualinis prievartavimas. Apeliantas nurodo, kad jis dėl girtumo neatsimena, ar kišo J.V. C. butelį į makštį, bet jei tą ir atliko, tai neturėjo tyčios tenkinti savo lytinę aistrą su J.V. C., o tik norėjo iš jos pasityčioti, kaip ir kiti kaltinamieji. Jam nesuprantama, kodėl teismas tokius jo veiksmus įvertino kaip seksualinį prievartavimą, kadangi jo tyčia buvo nukreipta tik pažeminti nukentėjusiąją.

Nuosprendis nepagrįstai grindžiamas specialistės L. K. parodymais, nes ji parodė, kad J.V. C. nustatytas ginekologinis susirgimas. Jokių sužalojimų, kurie būtų padaryti išžaginimo metu nėra. Taip pat specialistė nurodė, kad klitorio patinimo ir paraudimo negalima sieti su išžaginimu.

Teismas neįvertino nukentėjusiosios asmenybės ir neįvertino pačios nukentėjusiosios elgesio prieš nusikalstamų veikų padarymą ir po. Nukentėjusioji pati pareiškė norą važiuoti maudytis ir savo iniciatyva įsėdo į automobilį bei nuvažiavusi prie tvenkinio pati prašė, kad jai duotų išgerti. Ji pati savo noru gėrė, nors aiškino, kad nugirdymas nepriklausė nuo jos valios. Neįvertino ir jos motyvų, kodėl taip pavėluotai kreipėsi į policiją ir dėl ko išvis kreipėsi.

Nuteistasis prašo tuo atveju, jei teismas nustatys, kad yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. padarymo, paskiriant bausmę vadovautis BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Skiriant bausmę lengvinančia aplinkybe, prašo laikyti BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą aplinkybę, t.y. tai, kad savo noru atlygino dalį žalos (padarytos žalos dydis nenustatytas) ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (t.3, b.l. 62-63), taip pat BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą aplinkybę, t.y. tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis nėra prieš tai nusikaltęs, nėra baustas administracine tvarka, pirmą nusikaltimą padarė būdamas 56 metų. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėję beveik 5 m., per šį laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir nėra baustas administracine tvarka, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Be to, jis charakterizuojamas teigiamai, turi 60 % nedarbingumą, yra silpnos sveikatos, todėl atlikti bausmę pataisos namuose jam būtų labai sunku.

Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji J. V. C. nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog ji jautė, kaip jis ir T. Š. su ja bandė atlikti lytinį aktą. Anot nuteistojo, nukentėjusiosios parodymai yra ne tik nenuoseklūs bet ir prieštaringi, todėl jais pagrįsti teismo nuosprendį negalima, jos parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad į teisėsaugos instituciją ji kreipėsi tiktai praėjus 2 mėnesiams po įvykio ir tiktai paraginta savo šeimos narių, kuomet kaime pasklido kalbos apie amoralų pačios nukentėjusiosios elgesį. Protokole pareiškime J. V. C. nurodė, kad G. B., T. Š. ir A. N. ją išžagino bei seksualiai prievartavo prieš jos valią analiniu ir oraliniu būdu, kad G. B. nusišlapino jai ant galvos, kad pirmasis ją pradėjo mušti rankomis per veidą, pargriuvusią spardė, šokinėjo ant jos pilvo. Tą pačią dieną apklausta liudytoja J. V. C. teigė, kad kuomet ją žagino A. N., G. B. ir T. Š. laikė jos praskėstas kojas ir už rankų, kad negalėtų pasipriešinti, kad maždaug po pusvalandžio G. B. praskėtė jos kojas ir jas laikė, kuomet A. N. ją pakartotinai seksualiai prievartavo analiniu būdu. (t. 1. b. 1. 30-32, 33). Teisminio nagrinėjimo metu J. V. C. teigė dėl girtumo beveik nieko neatsimenanti. Atsimena, kad pirmas lindo ir ją mušė A. N., kad jis nuplėšė nuo jos drabužius, kad atliko lytinį aktą, kad seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu būdu. Ji parodė, kad žino, jog T. Š. buvo atsigulęs, bet negalėjo pasakyti ar kas įvyko. Po to G. B. atsigulė ant jos, o ar ką darė nežino, bet pašokinėjo ant pilvo. Ji parodė, kad T. Š. ir G. B. bandė atlikti lytinius aktus, pas G. B. tikrai stovėjo. G. B. šokinėjo ant pilvo, kai nulipo. Jeigu tikėti J. V. C. teiginiu, kad jam buvo įvykusi erekcija („tikrai stovėjo"), liko neatsakytas klausimas, kokios gi priežastys, nepriklausančios nuo jo valios tuomet kliudė atlikti lytinį aktą su ja. Apeliantas nurodo, kad jam absoliučiai niekas nekliudė atlikti lytinį aktą su J. V. C. ir, kad lytinio akto nebuvo todėl, kad jis jo nesiekė ir nenorėjo, t. y. nebuvo jo tiesioginės tyčios, nukreiptos į J. V. C. lytinę laisvę.

Apklausta teisme liudytoja J. V. teigė mačiusi kaip A. N. pradėjo lįsti prie J. V. C., kaip ją nurengė, lietė jos kūną, lyties organus, kaip atliko lytinį aktą. Tuo metu T. Š. ir G. B. buvo greta liudytojos, atokiau nuo santykiaujančių ir jokių veiksmų neatliko. (t. l., b. 1. 64). Nei vienas iš kaltinamųjų neparodė, kad jis atliko ar kėsinosi atlikti lytinį aktą su J. V. C..

Apelianto nuomone, V. C. bei T. R. parodymai yra išvestinio pobūdžio, todėl jais negalima grįsti nuosprendžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. kitą dieną po nagrinėjamo įvykio pasipasakojo T. R., kad prie tvenkinio ji su G. B., A. N. ir T. Š. pasityčiojo iš J. V. C.. T. R. savo ruožtu apie įvykį papasakojo V. C., o ši nukentėjusiajai - savo mamai J. V. C..

Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi teismo specialisto išvados Nr. G-3871/06/02 duomenimis. Specialistė L. K. paaiškino, kad jokių sužalojimų, kurie būtų padaryti išžaginimo metu nėra. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų, tame tarpe ir G. B. kaltę patvirtina visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų (drabužių) apžiūros protokolas, liudytojų, nukentėjusiosios ir G. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, nes jokių jį kaltinančių požymių ar aplinkybių juose neužfiksuota, o tik patvirtina jo ir kitų proceso dalyvių buvimo faktą toje vietoje.

Apeliantas tvirtina, kad jis visiškai prisipažįsta, kad, užguldamas gulinčią nuogą J. V. C., klubo judesiais imituodamas lytinio akto veiksmus ją viešai užgauliai pažemino ir tokiu būdu įžeidė, dėl to jis turėjo būti nuteistas BK 155 str. l d. sankcijos ribose.

Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turi būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (1150 Lt) ir tai, kad suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių, kuomet vidurnaktį visi parvažiavo į namus, jis kartu su D. G. grįžo prie tvenkinio ir J. V. C. parvežė į namus bei paguldė į lovą. Nukentėjusioji dėl girtumo negalėjo paeiti todėl, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, suteikė pagalbą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai, prašo apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusioji aiškios nuomonės dėl apeliacinių skundų neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. N. apeliacinis skundas atmestinas, G. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl A. N. nuteisimo pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. paliekamas nepakeistas. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl G. B. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, G. B. nusikalstama veika iš BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 155 str. 1 d.

Dėl nuteistojo A. N. apeliacinio skundo

Apeliantas sutinka su jo nuteisimu pagal BK 155 str. 1 d., tačiau prašo jį išteisinti pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., o nenustačius tam pagrindo, skiriant bausmę taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d., todėl nuteistojo A. N. apeliacinis skundas nagrinėjamas tik jo ribose ( BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmos instancijos teismas spręsdamas A. N. kaltę, padarius BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją J. V. C..

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu dėl J. V. C. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, rėmėsi nukentėjusiosios, bendrakaltinamųjų ir liudytojų parodymais, daiktų apžiūros protokolo duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2009 m. liepos 9d. su nuteistaisiais nuvykus prie tvenkinio, ją tyčia nugirdė alkoholiu, o po to ją išžagino visi trys nuteistieji, pirmas A. N., po to G. B. ir T. Š. be to A. N. su ja tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu, vėliau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ją išžagino, smurtą naudojo tik A. N., o kiti du nuteistieji su ja lytinių santykių neatliko, tik šokinėjo ant pilvo. Nors nukentėjusiosios parodymai ir nebuvo nuoseklūs, pirmos instancijos teismas pagrįstai, kiek tai liečia nuteistojo A. N. padarytas nusikalstamas veikas, rėmėsi nukentėjusios parodymais, nes iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino kiti nuteistieji, liudytojai. Iš nuteistosios D. G. ( A. ) parodymų seka, kad kartu su kitais nuteistaisiais ir nukentėjusiaja minimu laiku ji buvo nuvykusi prie tvenkinio, ten kartu gėrė alkoholinius gėrimus, matė kaip A. N. prieš pradedant lytinius santykius nuplėšė nukentėjusiajai drabužius, atsegė liemenėlę, po to atsigulė ant jos, kad nesipriešintų sudavė į veidą, kišo jai savo lytinį organą į makštį, burną, analinę angą, kišo į lytinius organus butelį bei nusišlapino nukentėjusiajai ant veido. D. G. patvirtino ir tai, kad visas šio įvykio aplinkybes vėliau papasakojo T. R.. Nuteistasis G. B. taip pat patvirtino, kad A. N. prievarta nuplėšė nuo nukentėjusiosios rūbus ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti, bandė santykiauti oraliniu ir analiniu būdu, ją apšlapino, suprato, kad tai vyko prievarta, nes A. N. nukentėjusiajai 5-6 kartus sudavė per veidą. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis T. Š., kuris parodė, kad matė kaip A. N. pastūmė nukentėjusiąją, užgulęs jai sudavė, po to su ja lytiškai santykiavo. Nuteistasis taip matė, kad tuo metu nukentėjusioji buvo labai girta. Apklausta liudytoja T. R. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iš D. G. ( Andriuškaitės), G. B. pasakojimo jai buvo žinoma, jog pastarieji buvo nusivežę prie tvenkinio nukentėjusiąją, kur iš jos tyčiojosi, žagino, bet kas tai darė neminėjo. Apie šį įvykį ji papasakojo ir nukentėjusios dukteriai V. C.. L. V. Ch. parodė, kad iš T. R. ji sužinojo, kad prie tvenkinio buvo išžaginta jos motina ( nukentėjusioji ), kad tikslu tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu A. N. nukentėjusiąją mušė. Pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja J. V. patvirtino, kad įvykio vakarą būnant prie tvenkinio ji matė kaip J.V. C. visiškai girta gulėjo ant kranto, kaip tuo metu nuteistasis A. N. numovė jai kelnaites, rankomis lietė jos lytinius organus, krūtinę, užsigulė ir pradėjo lytiškai santykiauti. Liudytoja I. G. parodė, kad minimu laiku taip pat buvo prie tvenkinio, ten matė nuteistuosius ir ant pievos gulinčią nukentėjusiąją, suprato, kad pastaroji buvo labai girta. Iš apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusios pateiktas įvykio dieną vilkėtas sijonas ir nustatyta, kad iš jo kartu su audiniu išplėštos keturios sagos.

Tokiu būdu gretinant ir lyginant paminėtų asmenų parodymus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės šie parodymai, kiek tai liečia nukentėjusios būsenos apibūdinimą, nuteistojo A. N. konkrečiai atliktus veiksmus, sutampa ir todėl jais abejoti pagrindo nėra. Tai, kad aiškinant įvykių seką, nukentėjusioji, nuteistieji nebuvo visiškai nuoseklūs, ar, kad nukentėjusioji apie nusikaltimą pranešė praėjus ilgesniam laiko tarpui, reikšmės jų parodymų patikimumui neturi, be to turėtina omenį ir tai, kad visi šie asmenys įvykio metu buvo girti ir tai turėjo didelės reikšmės jiems prisimenant nusikaltimo aplinkybes.

Tad virš paminėti nukentėjusios, nuteistųjų G. B., T. Š., D. G., liudytojų parodymai patvirtina, kad 2009 m. liepos 9d. nuteistieji kartu su nukentėjusiąja girtavo prie tvenkinio, esančio Naujųjų Maniškių kaime, šių išgertuvių metu nuteistasis A. N. su nukentėjusiąja santykiavo lytiškai, tenkino lytinę aistrą analiniu, oraliniu būdu bei kišant į lytinius organus butelio kaklelį bei taip pat užgauliai ją pažemino apšlapindamas ant veido. Tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo visiškai girta ir dėl tokios savo būsenos negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, adekvačiai priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje ir savo valios , sutikimo lytiškai santykiauti ar kokiu nors būdu tenkinti lytinę aistrą neišreiškė, o tai reiškia, kad tokius veiksmus nuteistasis atliko prieš nukentėjusios valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle bei panaudodamas fizinį smurtą. Nuteistojo A. N. aiškinimą, kad nukentėjusioji už atlygį sutiko su juo lytiškai santykiauti, paneigia nuteistojo veiksmai – tai rūbų nuplėšimas nuo nukentėjusiosios, smūgių per veidą sudavimas bei vėliau sekęs lytinės aistros tenkinimas oraliniu, analiniu būdu bei kišant butelio kaklelį į lytinius organus. Kad nuteistasis tokius veiksmus atliko, patvirtino virš apklausti nuteistieji, o be to ir pats A. N. aiškindamas nusikaltimo aplinkybes to kategoriškai neneigė, teigdamas jog to neprisimena dėl savo girtumo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė ir teismo medicinos specialistės L. K. išvada, niekuo nepagrįstas, nes, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, specialistė nepatvirtino jokių su prievartinio lytinio akto buvimu susijusių nukentėjusiosios sužalojimų. Nuteistojo nusikalstami veiksmai pasireiškę butelio kaklelio kišimu į nukentėjusios lytinius organus, įvertinant, kad prieš tai nuteistasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo, tenkino lytinę aistrą oraliniu, analiniu būdu, taip pat laikytini seksualiniu prievartavimu, kaip toliau sekęs lytinės aistros tenkinimas, pasirenkant kitokį fizinio sąlyčio būdą. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pats nuteistasis, duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, šių savo veiksmų tyčios turinio neapibūdino ir nenurodė, kad būtų siekęs pažeminti nukentėjusiąją. Todėl ir šioje dalyje apelianto argumentai, kad tokie jo veiksmai turėtų būti laikomi tyčiniu nukentėjusios įžeidimu, atmestini.

Pirmos instancijos teismas įvertinęs visus ištirtuosius įrodymus pagrįstai nustatė, kad A. N. išžagino nukentėjusiąją, seksualiai ją prievartavo ir po to viešai veiksmu ( šlapindamasis ant veido ) ją užgauliai pažemino. Šie nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka, atitinkamai BK 149 str. 1 d., 150 str. 1d. ir 155 str. 1d. Skirdamas bausmes nuteistajam, pirmos instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į A. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį ( du iš padarytų nusikaltimų baudžiamojo įstatymo priskiriami prie sunkių nusikaltimų ), kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Tad įvertinus šias aplinkybes, bei paskirtų bausmių dydį, kuris mažesnis už įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį, nuteistajam paskirtas bausmes laikyti per griežtomis ir jas švelninti jokio pagrindo nėra. Nukentėjusiosios elgesį laikyti provokuojančiu ar turėjusiu įtakos nuteistojo nusikalstamiems veiksmas kilti, kaip teigiama apeliaciniame skunde, taip pat nėra jokio pagrindo, nes kaip seka iš byloje nustatytų aplinkybių nukentėjusioji, siekiant ją pažeminti, buvo tyčia nugirdyta alkoholiu, po ko faktiškai savo veiksmų nekontroliavo, buvo bejėgiškoje būklėje.

Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino G. B. veiksmus pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. dėl pasikėsinimo išžaginti J. V. C.. Išžaginimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t.y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 149 str. svarbi subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, - t.y. ar kaltininkas siekė atlikti lytinį aktą, o sprendžiant ar asmuo pasikėsino išžaginti svarbu nustatyti kaltininko tyčios kryptingumą, tikslą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino G. B. kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti J. V. C., remdamasis iš esmės nukentėjusiosios J. V. C. parodymais bei nustatyta aplinkybe, kad nuteistasis buvo užgulęs nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. V. C. parodymai dėl G. B. pasikėsinimo ją išžaginti buvo nuoseklūs, t.y. kad J. V. C. nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad ji jautė, jog G. B. bandė su ja atlikti lytinį aktą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. B. turėjo tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja ir tai ketino atlikti pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tačiau savo ketinimo neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįvyko erekcija.

Tačiau, patikrinus nukentėjusiosios, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo G. B. pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl G. B. kaltės padarius BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (t-3 b.l. 8-39) nuosekliai tvirtino, kad jis nenorėjo lytiškai santykiauti su J. V. C., kad užsiguldamas ant nukentėjusios nesikėsino į jos lytinę laisvę, t.y. norėjo ne lytiškai su ja santykiauti, o pasityčioti iš jos, pasirodyti prieš draugus, neišsiskirti iš kitų. G. B. tvirtino, kad išgirdęs sugėrovų raginimus pabandyti lytiškai pasantykiauti su uošviene, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasidavė šiai provokacijai ir užsigulęs ant J. V. C. keliais klubo judesiais imitavo lytinį aktą, taip iš jos pasityčiodamas. Kadangi jis nenorėjo su ja lytiškai santykiauti, todėl ir nebuvo erekcijos. Šie jo teiginiai nepaneigti. Be to, ir nuteistoji D. G. aiškino, kad viskas vyko juokais. Kaip jau konstatuota anksčiau, pačios nukentėjusiosios parodymai prieštaringi. Ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai skirtingai nurodė G. B. su ja atliktų veiksmų pobūdį. Ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad G. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, laikė nukentėjusiąją už kojų, rankų, išžagino, apšlapino. Tačiau tai, kad G. B. ją mušė, apšlapino, siekdamas lytinio santykiavimo veikė bendrai su kitais nuteistaisiais, paneigta faktiniais bylos duomenimis, tokios kaltinimo apimties atsisakė ir valstybinis kaltintojas. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų to nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu J. V. C. jau nurodė, kad G. B. pašokinėjo jai ant pilvo. Tačiau šių jos teiginių taip pat nepatvirtino nei vienas byloje esantis įrodymas. Nukentėjusioji aiškino, kad G. B. bandė su ja atlikti lytinį aktą, kad „jam tikrai stovėjo“. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys tik patvirtino tą aplinkybę, kad G. B. buvo atsigulęs ant J. V. C., o ar tikrai atliko lytinį aktą negalėjo patvirtinti. Beje, nukentėjusioji tvirtino, kad G. B. tikrai buvo erekcija, ir kad jis bandė atlikti lytinį aktą, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. B. veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jam neįvyko erekcija. Iš to seka, kad padarytos prieštaringos išvados. Nukentėjusiosios parodymai pripažinti teisingais, tačiau tuo pačiu padaryta išvada, kad G. B. neįvyko erekcija, nors nukentėjusioji tvirtino priešingai. Liudytojų V. C. ir T. R. parodymai taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad G. B. kėsinosi išžaginti J. V. C.. Šios liudytojos tik galėjo patvirtinti, kad G. B. kartu su kitais prie tvenkinio buvusiais asmenimis pasityčiojo iš nukentėjusiosios. Įvertinus visus šiuos duomenimis lieka nepaneigta G. B. versija, kad jis nenorėjo išžaginti J. V. C. ir kad užsiguldamas ant jos ir klubo judesiais imituodamas lytinį aktą, tik siekė iš jos pasityčioti, pasijuokti, pasirodyti prieš bendrus. Be to nei vienas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, kad nuteistasis būtų mėginęs dar kartą atlikti lytinį aktą, kokiu nors būdu stimuliavęsis ar mėginęs kitokiu būdu patenkinti savo lytinę aistrą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad G. B., užguldamas nuogą J. V. C. ir klubo judesiais imituodamas lytinį aktą, ją viešai užgauliai pažemino ir tokiu būdu ją įžeidė. Dėl to G. B. veika iš BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 155 str. 1 d.

Perkvalifikavus G. B. veiką į BK 155 str. 1 d., spręstinas bausmės paskyrimo nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą klausimas. G. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Jis dirba, turi šeimą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apylinkės teismas nepripažino G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi G. B. neigė kėsinęsis išžaginti nukentėjusiąją. Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir nustačius, kad G. B. išties nesikėsino išžaginti J. V. C., pripažįstama, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t.y., kad norėjo pasityčioti iš nukentėjusios, o lytinio akto nesiekė. Be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai dalį žalos. Jis taip pat tą pačią naktį parvežė nukentėjusiąją namo. Todėl G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus visas šias aplinkybes jam skiriama BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas vidurkiui.

Atmestinas apelianto G. B. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ar kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaip nustatyta faktiniais bylos duomenimis, G. B. pasityčiojęs iš nukentėjusiosios, matė, kaip kiti asmenys iš jos tyčiojosi, tačiau nieko nedarė. Visi kaltinamieji po įvykio išvažiavo namo ir paliko nuogą J. V. C. gulėti prie tvenkinio. G. B. tik po kurio laiko grįžo jos paimti. Be to, namo jis ją parvežė ne itin pagarbiu būdu, t.y. bagažinėje. Po to, prie namų apipylė ją vandeniu. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti, G. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį dalyje dėl G. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. pakeisti, G. B. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 155 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmę, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir per 1 vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.