- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- e2YT-919-287/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00668-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- B. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. T., D. K., M. K., A. T., VĮ Turto bankui
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. T., A. T., D. K., M. K., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. T. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjas B. T. pareiškime nurodė, kad su G. T. santuokos metu, 1993 metais įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Tame name visą laiką kartu gyveno, augino keturis vaikus. Santuokoje įgyti pastatai buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau buvo registruoti sutuoktinės vardu. G. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Po žmonos mirties jis liko gyventi jų bendrame name, faktiškai pradėjo valdyti visą likusį po jos mirties turtą ir jį paveldėjo. Tačiau dėl teisinių žinių stokos ir dėl lėšų stokos dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Vėliau iš aplinkinių sužinojęs, kad yra privaloma palikimą po sutuoktinės mirties įforminti savo vardu, kreipėsi į notarų biurą, bet jam buvo paaiškinta, jog jis praleido terminą palikimui priimti, todėl kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjas B. T. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad mirus žmonai, jis liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini) kaime, gyvena ir dabar, rūpinosi ir rūpinasi visu turtu, moka mokesčius. Po žmonos mirties faktiškai priėmė palikimą, tik nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. T., A. T., D. K. ir M. K. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo I. T. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad po mamos mirties tėtis liko gyventi tuose pačiuose namuose, viskuo rūpinasi, moka mokesčius, tebegyvena ir dabar, faktiškai priėmė palikimą.
Suinteresuotas asmuo D. K. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad po mamos mirties tėvukas gyvena tuose pačiuose namuose, prižiūri, moka mokesčius.
Suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad mirus mamai, tėtis liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinasi nekilnojamu turtu, gali patvirtinti, kad palikimas yra priimtas ir tėčio faktiškai valdomas.
Suinteresuotas asmuo A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, iš jo negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl byla išnagrinėta iš esmės, jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaip valstybės atstovas neturi pranešimo apie galimą palikėjos G. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl palieka teismui savo nuožiūra teisės norminių aktų nustatyta tvarka pareiškimą nagrinėti, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui (CPK 246 str.).
Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos brolis, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Gyvendamas su žmona G. T. pasistatė namus. Mirus žmonai, liko ten pat toliau gyventi, tebegyvena ir dabar, rūpinosi namais, prižiūri, moka mokesčius. Gali patvirtinti, kad po žmonos G. T. mirties B. T. faktiškai priėmė palikimą.
Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos dėdė. Pareiškėjas gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Mirus žmonai liko gyventi tuose pat namuose, rūpinosi, prižiūri, moka mokesčius. Gali patvirtinti, kad po žmonos mirties B. T. faktiškai priėmė palikimą, tik nesusitvarkė dokumentų.
Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po G. T. mirties dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė.
Iš santuokos liudijimo ir mirties liudijimo matyti, kad B. T. ir G. T. susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) G. T. mirė.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad G. T. nuosavybės teise yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 9673/60540 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 pagrindu.
Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad G. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad B. T. gyvena (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo B. T. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.
Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas B. T., įrodinėdamas savo sutuoktinės G. T. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po savo žmonos mirties toliau gyveno ir iki šiol gyvena tame pačiame name, visą turėtą kartu su žmona ir likusį po jos mirties turtą prižiūrėjo ir rūpinosi, moka mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes trūko teisinių žinių, be to trūko lėšų, o kai sužinojo, kad tai padaryti yra privaloma, jau buvo praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo B. T. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų I. T., D. K. ir M. K. paaiškinimai teismo posėdyje bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. S. ir L. M. parodymai.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas B. T. po sutuoktinės G. T. mirties liko toliau gyventi tame pačiame name su vaikais, rūpinosi paliktu turtu, tvarkėsi, mokėjo mokesčius ir ten pat gyvena iki šiol, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.