- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1184-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03044-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (19 5000 Lt) bauda;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė - 138 MGL (17 940 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeista į 480 val. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti per 12 mėnesių, kas mėnesį atliekant po 40 valandų, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. suklastojo tikrą dokumentą - 2009 m. vasario 24 d. sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo, o būtent: su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, valdydamas ir disponuodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario 24 d., kreipėsi į Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarę V. P. ir melagingai informavo ją pageidaująs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, dėl ko apie sandorio fiktyvumą nežinanti notarė V. P. 2009 m. vasario 24 d. įformino ir patvirtino nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad pardavėjai: asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. K., parduoda I. G. už 50 000 Lt 0,1533 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius 110,62 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 m² užstatyto ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17 m² užstatyto ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37 m² užstatyto ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27 m² užstatyto ploto daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 m² užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m² užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 m² užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o šiuos 2009 m. vasario 24 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu.
Be to, V. K. suklastojo tikrą dokumentą - 2009 m. kovo 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent: su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, valdydamas ir disponuodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, įregistruotą asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardu, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. kovo 6 d., kreipėsi į Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarę I. P. ir melagingai informavo ją pageidaująs sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį, dėl ko apie sandorio fiktyvumą nežinanti notarė I. P. 2009 m. kovo 6 d. įformino ir patvirtino nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad pardavėjai: asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. K. parduoda J. G. už 50 000 Lt 46,59 m² bendro ploto prekybos paskirties negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5,22 m² bendro ploto rūsiu, esančius pastate 1Ab, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o šiuos 2009 m. kovo 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu.
Kaltinamojo (įtariamojo) V. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., 117-118 b. l.), kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto pardavimus organizavo jo žmona R. K., o jis tik pasirašė pirkimo - pardavimo dokumentuose, nežinodamas aiškių motyvų, dėl ko turtą reikia parduoti.
Tuo laiku, kai pasirašė sutartis, nei jis, nei sutuoktinė skolų, įskaitant VMI, neturėjo, todėl tai negalėjo būti padaryta siekiant išvengti mokesčių. Kaltinamojo manymu, R. K. jau tada ruošėsi jį palikti ir stengėsi kiek galima daugiau turto perrašyti savo giminių ir pažįstamų vardu, kad nereikėtų dalintis bendro turto. I. G. yra R. K. (ikisantuokinė pavardė – B.) brolio K. B. (1 t., 149-152 b. l.) sugyventinė. Žmona pasakė tik tiek, kad reikia pasirašyti turto pardavimo dokumentuose, daugiau nieko neaiškino. Jis pasirašė, kur reikėjo, neklausinėdamas ir nesigilindamas, nes aklai pasitikėjo žmona. Nežino, ar R. K. gavo iš I. G. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus 50 000 Lt, ar ne. Jam R. K. pinigų už šį sandorį neatidavė.
Dėl parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo J. G. pagal 2009 m. kovo 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, gali pasakyti, kad žmona lyg sakė, jog dėl kažkokių priežasčių reikia perrašyti parduotuvę, nes ji tose patalpose anksčiau vykdė individualios įmonės veiklą (ten buvo kompiuterinė) ir turėjo kažkokių problemų. Tuo laiku pas jį atvažiuodavo pažįstamas J. G. ir jie su R. K. paklausė jo, ar jis galėtų savo vardu persirašyti parduotuvę. Pastarajam sutikus, įforminta minėta 2009 m. kovo 6 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią jie pardavė parduotuvę J. G.. J. G. nei jam, nei jo žmonai pinigų už parduotuvės perrašymą J. G. vardu nemokėjo.
2009 m. lapkričio mėnesį R. K. jį paliko ir išvažiavo gyventi į Angliją, pasiimdama jų bendrus pinigus. Likęs be lėšų, pardavė kompiuterinėje buvusius kompiuterius ir kurį laiką turėjo pinigų. 2010 m. kovo mėnesį, vėl pritrūkęs pinigų, suorganizavo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios buvo perrašytos J. G. vardu, pardavimą. Tuo tikslu kreipėsi į giminaitį, užsiimantį nekilnojamojo turto prekyba. Tada pasakė J. G., kad reikia pasirašyti patalpų pirkimo-pardavimo dokumentuose. J. G. su žmona 2010 m. kovo 31 d. pasirašė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią patalpos už 50 000 Lt parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gautus 50 000 Lt pasiėmė sau, nes nors ir buvo įforminti dokumentai, kad jis su žmona pardavė patalpas J. G., tačiau J. G. pinigų jiems nemokėjo ir faktiniai patalpų savininkai buvo jis su žmona. 50 000 Lt panaudojo pragyvenimui ir žmonos skolų grąžinimui.
Nuteistosios I. G., kurios atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą (1 t., 109-112 b. l.) parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., 96-97, 100 b. l.). Pasak I. G., ji gyvena su R. K. broliu K. B.. 2009 m. pradžioje R. K. paprašė persirašyti savo vardu jai su vyru V. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). R. K. aiškino, kad turtą nori perrašyti kito asmens vardu todėl, kad jos vyrui paskirtos didelės baudos ir jie bijo, jog už baudas neatimtų jų turto. R. K. teigimu, praėjus 3 m. po turto perrašymo jį bus galima parduoti, o pardavus anksčiau reikėtų mokėti daug mokesčių. Jai sutikus persirašyti minėtą turtą savo vardu, ji su R. K. ir V. K. 2009 m. vasario 24 d. nuvyko į notarų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Pas notarę jau buvo paruošta pirkimo–pardavimo sutartis. Joje nurodyta, kad pardavėjai R. K. ir V. K. parduoda jai už 50 000 Lt žemės sklypą ir ant jo stovinčius pastatus (statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Nei prieš sutarties pasirašymą, nei po to pinigų už minėtą nekilnojamąjį turtą ji R. K. ir V. K. nemokėjo, nes tai nebuvo tikras turto pirkimas-pardavimas. Pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį suprato, kad disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra negalės.
Vėliau V. K. nuvežė ją į VĮ Registrų centrą, kur ji pasirašė dokumentus. Nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų K. neperdavė. Faktiniais šio turto savininkais liko R. ir V. K., kurie ir rūpinosi šiuo turtu. I. G. žiniomis, V. K. šioje sodyboje už jos priežiūrą buvo leidęs gyventi vienai šeimai. I. G. šioje sodyboje iki pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo nebuvo buvusi. Po to buvo nuvykusi du kartus: vieną kartą su R. K., kitą kartą, kai gavo didelę sąskaitą už suvartotą elektros energiją. Kadangi jai nepavyko su V. K. nieko išsiaiškinti, ji nuvažiavo į sodybą pasižiūrėti, kas vyksta. Joje rado gyvenančius žmones, kurie parodė nuomos sutartį, sudarytą su V. K..
L. R. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole ( 1 t., 86-87 b. l.), kuriame teigiama, kad ji su sugyventiniu A. J. ir vaikais gyveno išnuomotame name, esančiame (duomenys neskelbtini). A. J. buvo pasirašęs nuomos sutartį su nuomotoju V. K.. Už buitinius patarnavimus ji su A. J. mokėdavo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pašto skyriuje R. K. vardu, nors R. K. nėra mačiusi.
Liudytojo A. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., 80-81 b. l.), kurie yra analogiški R. M. parodymams.
2009 m. vasario 24 d. sutartimi dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo (1 t., 73-77 b. l.); 2010 m. rugpjūčio 2 d. namo nuomos sutartimi (1 t., 82 b. l.).
2011 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., 83-85 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. J. atpažino V. K., kaip asmenį, su kuriuo sudarė nuomos sutartį.
Taip pat nuteistojo J. G., kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą (1 t., 68-71 b. l.), parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., 60-61 b. l.). Pasak J. G., su V. K. susipažino maždaug prieš 10 m. Tuo laiku V. K. užsiėmė metalo laužo supirkimu: pirkdavo automobilių ir kitokį metalo laužą, ardydavo ir rūšiuodavo jį. Prireikus metalo, jis kreipėsi į V. K. ir taip su juo susipažino, o per V. K. - ir su jo žmona R. K.. Su V. K. vėliau tapo draugai. Vieni kitiems padėdavo, jei prireikdavo pagalbos.
2009 m. pavasarį V. ir R. K. paprašė, kad jis savo vardu persirašytų R. ir V. K. priklausančios parduotuvės patalpas. Kodėl jie to norėjo, nesuprato. Suprato tik, kad jie turi kažkokių problemų. Sutiko persirašyti patalpas savo vardu iš draugiškumo ir 2009 m. kovo 6 d. sudarė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek pamena, sutartį pasirašė notaro kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikslių sutarties pasirašymo aplinkybių neprisimena, bet atsimena, kad pats iniciatyvos nerodė, į notarą dėl sutarties forminimo kreipėsi K. Neprisimena, ar matė, kad sutartyje parašyta, jog patalpas perka už 50 000 Lt; ar notarė klausė apie atsiskaitymą. Iš tikrųjų jokių pinigų R. ir V. K. už nekilnojamąjį turtą nemokėjo, nes tai nebuvo tikras pirkimas–pardavimas, o patalpos neperėjo jo nuosavybėn. Patalpų iki šiol nėra matęs ir niekada jose nebuvo, jomis nesinaudojo - patalpos liko K. žinioje. K. neperdavė jam nei patalpų, nei raktų nuo patalpų.
Praėjus 1 m. nuo sutarties sudarymo, V. K. pasakė, kad reikia parduoti patalpas, kurios buvo perrašytos jo (J. G.) vardu. Pirkėją surado V. K. ir 2010 m. kovo 31 d. jis (J. G.) su žmona A. G. pardavė parduotuvės patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors sutartyje įrašyta, kad patalpas pardavė už 50 000 Lt, tačiau nei jis, nei jo žmona 50 000 Lt negavo, nes pasirašius dokumentus pinigus pasiėmė V. K..
Liudytojos A. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., 46 -47 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2010 m., tikslios datos nepamena, sutuoktinis J. G. pasakė, jog reikia nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Paklausus, apie kokią sutartį kalbama, sutuoktinis paaiškino, kad paprašytas V. ir R. K. 2009 m. jis pasirašė negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį dėl parduotuvės, (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 50 000 Lt. Ji žinojo, kad jie tokių pinigų neturėjo ir realiai tos parduotuvės įsigyti negalėjo. Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis vyras pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nežino.
Nuvykę į notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini) g, ji su vyru pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jie už 50 000 Lt parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Pirkimo-pardavimo sutarties ir pinigų jos vyrui, jai matant, nepadavė. Mano, kad vyras, būdamas patiklus ir paslaugus, neįtardamas V. ir R. K. sąmokslų nuslėpti turtą, įkalbėtas, negalvodamas nieko blogo, pasirašė įsigijimo ir pardavimo dokumentus. Apie šį sandorį daugiau nieko nežino ir negali pasakyti, nes viskas buvo tvarkoma, jai nežinant, o sutartį pasirašė paprašyta vyro.
2009 m. kovo 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., 30-32 b. l.); 2010 m. kovo 31 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., 33-37 b. l.); A. G. 2011 m. birželio 1 d. paaiškinimu Šiaulių apskrities VMI, kuriame teigiama, kad ji su sutuoktiniu J. G. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 2009 m. nepirko, o tik pasirašė dokumentus pas notarą. Pinigų negavo ir pelno nesiekė. K. jiems nei pirkimo, nei pardavimo sutarčių nedavė. 2010 m. pirkimo-pardavimo sutarties nei pinigų irgi negavo, tik pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje (1 t., 45 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, jų sąsajumą ir pakankamumą, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes yra visi būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikos sudėties požymiai, o abejoti V. K. kaltumu nėra pagrindo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Aptartais atvejais tikrų dokumentų (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių) suklastojimas yra intelektualaus pobūdžio (t. y. ne materialus), nes kitų asmenų (notarių) į dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis) įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis (išreikštą netikrą, fiktyvią valią parduoti nekilnojamąjį turtą) kaltinamasis patvirtino savo parašais.
Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su tuo, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė su sutuoktine R. K.. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu buvo atskirtas, todėl nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) pastaroji negali figūruoti kaltinime.
Taip pat tikslinama kaltinimo dalis, kad kaltinamasis melagingai informavo notares „apie nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą“, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. iš pradžių išreiškė pageidavimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, o sandorius sudarė vėliau, kai notarės sutvarkė (įformino) dokumentus ir paruošė sutarčių projektus.
Teismo iniciatyva padarytos kaltinimo korekcijos nekeičia kaltinimo esmės ir neblogina kaltinamojo teisinės padėties.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą (dvi veikos) skirti 20 MGL dydžio baudą, kuri prilygsta 2 600 Lt.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., 36 b. l.).
Tikro dokumento suklastojimas baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamų veikų sudėtys formalios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis teistas (1 t., 166-169, 173-178, 181-193 b. l., 2 t., 1-16 b. l.). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, praeityje baustas administracine tvarka. VSDFV 2012 m. lapkričio 27 d. duomenimis, kaltinamasis dirba, tačiau iš proceso dalyvių asmens duomenų matyti, kad V. K. šiuo metu yra bedarbis. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų V. K. charakterizuojamas kaip asmuo, linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus; 2010 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pareiškimas, kad V. K. spardė buto duris; į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas neįrašytas (1 t., 125 b. l.). Yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre (1 t., 129 b. l.), į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (1 t., 137 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 98TPK-53/2013 teigiama, kad 1997-2009 m. V. K. diagnozuoti psichikos sutrikimai (duomenys neskelbtini) netrukdė jam suvokti nusikalstamos veikos fakto ir jos juridines pasekmes, todėl skirti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę nereikia (1 t., 146 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad padėjo išaiškinti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaip minėta, kaltinamasis yra teistas, todėl laikomas recidyvistu (BL 27 str. 1 d.), o tokiems paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vaidmuo suklastojant tikrus dokumentus buvo antraeilis, suklastojimas pasireiškė intelektualia (notarių apgavimo) forma, kas rodo mažesnį jo pavojingumą, kaltinamajam skiriamos švelniausios bausmės rūšys – baudos, kurių dydžiai parenkami ženkliai mažesni negu sankcijos vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Kadangi V. K. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, bendrinamos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintas taisykles.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) nuostatų, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 119-121) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2009 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis), numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 24 MGL, kas prilygsta 3 120 Lt (trims tūkstančiams vienam šimtui dvidešimčiai litų), baudą.
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis), numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 25 MGL, kas prilygsta 3 250 Lt (trims tūkstančiams dviems šimtams penkiasdešimčiai litų), baudą.
Remdamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 39 MGL, kas prilygsta 5 070 Lt (penkiems tūkstančiams septyniasdešimčiai litų), baudą.
Remdamasis BK 64¹ straipsniu, V. K. skirtą subendrintą 39 MGL (arba 5 070 Lt) baudą sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 26 MGL, kas prilygsta 3 380 Lt (trims tūkstančiams trims šimtams aštuoniasdešimčiai litų), baudos.
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti V. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.