- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-20-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00159-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Kaltinamasis
- L. Z.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Karolis Rugys
- Kategorijos
uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 151 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Z. laikotarpiuose nuo 2016-09-20 iki 2016-11-30 ir nuo 2017-03-13 iki 2017-03-19, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, J. M. dramos teatro patalpose, esančiose Panevėžyje, Laisvės a. 5, būdamas J. M. teatro direktoriumi ir spektaklio „Mergaitės svajonė“ režisieriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios E. R., kaip šio teatro aktorės tarnybiniu priklausomumu bei panaudodamas psichinę prievartą, tai yra grasindamas padaryti taip, jog nukentėjusioji ateityje negalėtų įsidarbinti kituose teatruose ir negalėtų tęsti aktorės karjeros, reikalavo, jog nukentėjusioji su juo turėtų lytinius santykius, be to, 2017-03-13 apie 18 val. sugriebęs nukentėjusiajai už galvos, spausdamas pirštais jos veidą, prievarta bučiavo nukentėjusiąją bei kišo liežuvį jai į burną, tokiu būdu pasikėsino priversti nukentėjusiąją E. R. lytiškai santykiauti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji atsisakė lytiškai santykiauti, paviešino jos atžvilgiu atliekamus veiksmus bei kreipėsi į policiją.
Šiais savo veiksmais L. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 151 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu L. Z. parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažįsta ir prašo teismo jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti. Jokių kaltinime nurodytų veiksmų E. R. atžvilgiu nepadarė, jų santykiai buvo išskirtinai darbiniai, kaip režisieriaus ir aktorės. Parodo, kad yra didžiulę patirtį, pripažinimą ir apdovanojimus už savo veiklą turintis režisierius. Pradėjęs dirbti Panevėžio J. M. teatro vadovu susidūrė su daugybę problemų, viena kurių buvo jaunų aktorių netinkamas požiūris į darbą bei senus ir nusipelniusius teatro aktorius, nepagarba seniems aktoriams. Jis su jaunais aktoriais bandė kalbėtis apie tai, tačiau bendros kalbos rasti nepavyko ir jaunieji aktoriai išėjo iš teatro. Nuo to laiko jaunieji aktoriai visur dergė jo gerą vardą, skundė įvairioms institucijoms, tačiau jokie tyrimai pagal jų skundus nebuvo pradėti. Tai aktoriai Š. V., A. ir J., kurių pavardžių neatsimena, A., bei kiti aktoriai. E. R. tuo metu teatre dar nedirbo. Išėjus jauniems aktoriams, jis pradėjo ieškoti kitų aktorių ir vienas aktorius E. P. jam rekomendavo E. R.. Kadangi turėjo svajonę pastatyti pjesę „Mergaitės svajonė“, ir E. R., kaip aktorė, jam tiko, jis priėmė ją į darbą. Prasidėjo jų repeticijos. Po pirmos repeticijos E. R. pasiūlė pasivaikščioti po Panevėžį, jiedu tą ir padarė, pavaikščiojo, pasikalbėjo, tai buvo vienintelis toks kartas. Repeticijos buvo sunkios, kadangi aktorių reikia įvesti į vaidmenį, kad aktorius ne vaidintų, o „išgyventų“ personažą. E. R. tai buvo sunku padaryti, kadangi pjesės personažas grubi mergaitė N. buvo visiška priešingybė E. R., o pats spektaklis yra žiaurus, brutalus, jame daug smurto, šantažo, seksualinio geismo. Jis mokė E. R. aktorystės, buvo reiklus režisierius. Prasidėjus repeticijoms pasimatė E. R. psichikos sutrikimai, kadangi jos nuotaikos dažnai keisdavosi, E. R. sėsdavo jam ant kelių ir verkdavo, pasakodavo apie savo depresiją. Jis buvo pastatytas į beviltišką padėtį, kadangi artėjo spektaklio premjera, o E. R. nebuvo kuo pakeisti, todėl jie repetavo toliau. Repeticijos vykdavo konferencijų salėje, arba jo kabinete, jei kitos patalpos buvo užimtos. Repeticijų grafikas nebuvo sudarytas, kadangi repetavo tik jis režisierius ir viena aktorė E. R.. Be to, jis buvo dar ir teatro vadovas, todėl repeticijos vykdavo ir po darbo valandų. Dėl repeticijų su E. R. susitardavo telefonu, susirašydavo. 2017-03-13 su E. R. irgi repetavo, kokia tai buvo savaitės diena nepamena, bet yra įsitikinęs, kad ir tądien teatras, kaip ir visada buvo pilnas žmonių. Parodo, kad E. R. jį apkaltino nebūtų nusikaltimu, apkalba bei šmeižia. E. R. turi motyvų tai daryti. E. R. labai bijojo spektaklio „Mergaitės svajonė“ premjeros. Spektakliui nepavykus jos karjera pakibtų ant plauko, todėl E. R. galėjo „pasidėti pagalvę – L. Z. prie manęs lindo, negalėjau suvaidinti“. E. R. jį apkalbėti galėjo paskatinti ir jos psichologinės problemos, kadangi iš žmogaus turinčio tokių problemų galima visko tikėtis. Be to, E. R. galbūt norėjo sukelti skandalą ir tokiu būdu išgarsėti, nes ji labai norėjo būti garsia. Dar E. R. 2017 m. kovo mėnesio pirmosiomis dienomis paliko draugas, kaip dabar aišku – B., todėl E. R. galėjo bandyti sukelti pavydą B., sakydama, kad prie jos „lenda“ bei prie savęs „prisirišti“ T. P., kadangi visas teatras žinojo, kad E. R. ir T. P. vienas kitam simpatizavo. Taip pat, neatmeta galimybės, kad E. R. tokiu būdu siekia iš jo užsidirbti. Kai jam paskambino iš policijos jis patyrė didžiulį šoką, kuris tesėsi kelias dienas. Be to, tomis dienomis sužinojo apie sunkią savo motinos ligą. Neatsimena ar skambino E. R. ir prašė atsiimti pareiškimą iš policijos. Visus byloje esančius garso įrašus laiko neteisėtais, todėl juos atsisako komentuoti. Negali atsakyti ar garso įrašuose užfiksuotas jo balsas, nes žmogaus ausis savo balso neatpažįsta. Liudytoja L. D. yra jo buvusi sutuoktinė.
Nukentėjusioji E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. vasarą susipažino su E. P., kuris jai vėliau pasiūlė bandyti įsidarbinti Panevėžio teatre. Ji 2016 m. rugsėjo pradžioje buvo priimta į aktorės pareigas. Pirmą darbo dieną kartu su teatro vadovu ir režisieriumi L. Z. skaitė monospektaklio „Mergaitės svajonė“ tekstą. Tą vakarą po repeticijos L. Z. jai pasiūlė aprodyti Panevėžį. Ji sutiko, ir jie vaikščiojo po miestą, kalbėjosi. Bevaikštant L. Z. jai pasiūlė įsikibti jam į parankę, bet ji atsisakė tai daryti, nes toks rūpestis jai nėra priimtinas. Vėlesnėse spektaklio repeticijose buvo pokalbiai ir diskusijos su režisieriumi L. Z.. Ji iš L. Z. gaudavo nemažai komplimentų. Repetuodavo tik jie dviese, nes tai monospektaklis. Po antros repeticijos iš L. Z. ji išgirdo prašymą jį pabučiuoti, kas jai pasirodė keista, nes repeticija jau buvo pasibaigus. Ji atsisakė tai padaryti. Paskui prasidėjo nuolatiniai L. Z. seksualinio pobūdžio pokalbiai, kad ji po spektaklio premjeros turės su juo permiegoti. L. Z. aiškino, kad tai aktorių darbe yra įprasta praktika, norint tapti žvaigžde. L. Z. sakydavo, kad ji turi jo klausyti, priekaištaudavo jai, savo pasisakymais kišdavosi į jos asmenį gyvenimą. Dėl tokio L. Z. elgesio repeticijose jautėsi labai negerai, jai buvo koktu girdėti tokias L. Z. kalbas ir prašymus. Jai buvo sunku ir kaip žmogui, ir kaip teatro darbuotojui. 2016 m. rudens pabaigoje ji norėjo išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę, tačiau L. Z. jos nenorėjo išleisti, aiškino, kad ji jam turi pasiūlyti „tai, ko jis neturi“. L. Z. jai buvo ištiesęs ranką ir pasakė, kad ji turės po spektaklio premjeros su juo permiegoti. Ji gudraudama paspaudė L. Z. ranką, tiesiog taip vengė ją žeminančių dalykų. Ji suprato, kad tai, ką daro L. Z. yra neteisėta, tačiau nežinojo, kaip elgtis ir ką daryti. Apie L. Z. elgesį ji papasakojo savo mamai, savo vaikinui B. N., kolegoms E. P., E. K., G. K. bei kitiems savo pažįstamiems – J. I., grupiokui A., pažįstamam iš Alytaus pravarde „S.“. Dabar gerai nepamena kam apie L. Z. elgesį pasakė prieš 2017-03-13 įvykį, o su kuo kalbėjo jau po įvykio. Teatre ji girdėjo kalbas apie L. Z. polinkį priekabiauti prie kitų merginų, tačiau jokių įrodymų dėl to neturi. Pats įvykis įvyko 2017-03-13 vakare prieš repeticiją. L. Z. staiga suėmė jos veidą ir pradėjo per prievartą bučiuoti. Ji bandė jam priešintis, atsitraukti, prašė nustoti tai daryti, bet į tai L. Z. neatsižvelgė. Paskui L. Z. liovėsi, ir lyg niekur nieko pasiūlė repetuoti. Ji paprašė, kad L. Z. jai leistų išeiti parūkyti. Po to, ji paskambino mamai ir grįžo repetuoti, kadangi jautė pavaldumą L. Z.. Repeticijai pasibaigus, ji ėjo prie išėjimo, bet L. Z. užgesino salėje šviesą ir užrėmė duris, tamsoje sugriebė jos veidą, pradėjo laižyti sakydamas „išsižiok“, kišdamas liežuvį į burną. Ji įkando L. Z. į liežuvį, dėl ko jai L. Z. pirštais suspaudė veidą ir klausė ar skauda. Ji pasakė, kad skauda, tada L. Z. paprašė nebekąsti, pabučiavo į galvą ir neva paleido iš repeticijos. Ji sutrikusi ir verkianti nubėgo į grimo kambarį, nufotografavo suspaudimo paraudimus ir nusiuntė mamai parodyti. Tada buvo pirmadienis, teatre nedarbo diena, o pasibaigus repeticijai nebedirba ir administracija. Ji parašė kolegai T. P. žinutę, kuris atvažiavo ir parvežė ją namo. T. P. ji papasakojo apie įvykį. Kitą dieną, ji bijodama tolesnių L. Z. veiksmų nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Policijoje jos klausė ar ji turi įrodymų, ji rodė mėlynes ant savo veido, bet jai net nepasiūlė išsiimti medicininių dokumentų, o ji pati nežino, kaip teisiniai procesai vyksta. Praėjus savaitei po parašyto pareiškimo jai paskambino L. Z. ir prašė atsiimti pareiškimą, bet ji nesutiko. Paskui L. Z. kabinete ji telefonu padarė jų pokalbio įrašą. Mintis, kad reikia įrašyti pokalbius kildavo gana dažnai, kiek laiko iki 2017-03-13 įvykio, atsakyti negali. Po 2017-03-13 įvykio ji telefone buvo įjungusi skambučių įrašymo funkciją ir telefoninius pokalbius įrašinėjo. Taip pat, ji vaikščiojo į repeticijas su telefone įjungtu diktofonu. Ji bandė apsidrausti ir pati rinkti įrodymus, kadangi policija jai nepatarė, ką daryti toliau, kaip elgtis, eiti į darbą ar ne. Savo pačios surinktus įrodymus ji pateikė policijos pareigūnams. Dėl neteisėto L. Z. elgesio patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl ko reiškia civilinį ieškinį. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur, kadangi jai buvo sutrikusi fizinė sveikata, sukeltas didžiulis stresas, emociniai pergyvenimai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, teko lankytis pas psichologą, be to, L. Z. viešai pažemino savo pasisakymais, kad ji ligonė su psichinėmis problemomis. Taip pat, patyrė 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias irgi prašo priteisti iš L. Z..
Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra E. R. mama. Dukra 2016 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino teatre, o nuo spalio mėnesio prasidėjo L. Z. žodinis gašlus priekabiavimas prie dukros. Apie L. Z. elgesį jai pasakodavo dukra, nes jos artimos ir dažnai bendrauja. Iš dukros žodžių žino, kad L. Z. sakė, kad dukrai reikės po spektaklio premjeros su juo permiegoti. Dukra dėl to labai išgyveno. Ji ramino dukrą, norėjo, kad dukra keistų darbą. Įvykio kulminacija buvo, kai L. Z. vakare repeticijos metu užgesino šviesą ir dukrą „griebė“. Po įvykio dukra siuntė nuotrauką ir klausė ar matosi dėmės ar veido, ji matė dėmes ant dukros veido. Ji nesitikėjo, kad L. Z. nuo žodžių prieis iki veiksmų. Išgyventas priekabiavimas labai paveikė dukrą, ji prarado pasitikėjimą savimi, tapo nervinga.
Liudytojas B. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir E. R. yra pora. E. teatre įsidarbino 2016-09-16, mėnesio bėgyje iš E. išgirdo apie keistus L. Z. poelgius ir pasisakymus. Tuo metu jis gyveno Vilniuje, todėl jie su E. bendravo telefonu. Kai su E. gruodžio mėnesį turėjo išvykti atostogauti, L. Z. pasakė E., kad ji turės su juo permiegoti. E. dėl L. Z. elgesio patirdavo didelį stresą, kuris persinešdavo ir į jų poros santykius, peraugdavo į konfliktus. Kaip vyras, jis jautė savyje didžiulį pyktį, bet nesiėmė fizinių veiksmų, nes gerbia teisinę valstybę. Po kovo mėnesio įvykio, diena ar dvi, E. buvo atvažiavusi į Vilnių, ir mėlynės dar buvo neišnykusios. Jis savo ruoštu konsultavosi su pažįstamais žiniasklaidoje, klausė, ką daryti tokiu atveju. E. dėl šios istorijos patyrė didžiulius išgyvenimus, tapo baikšti, kreipėsi ir į psichologą.
Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Z. yra jos buvęs darbdavys, kadangi ji 2014-2016 metais dirbo Panevėžio teatre. E. R. asmeniškai nepažįsta. Jos darbo teatre metu buvo konkrečios situacijos, kurios galėtų patvirtinti, kad L. Z. iš tikrųjų priekabiavo prie E. R.. Nors asmeniškai nedirbo repeticijose, kurias režisavo L. Z., bet su juo teko susidurti per pasitarimus teatro reikalais, arba kai L. Z. ateidavo į kitų režisierių repeticijas, kur vaidino ji. Spektaklio apie paauglių meilę repeticijos metu, kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį, L. Z. pradėjo vartoti terminus, susijusius su lytiniais organais, minėjo, kad aktoriai turi būti lytiškai susijaudinę scenoje. Pastaba buvo skirta jai ir jos kolegai. Tokie L. Z. pasisakymai, jai, kaip moteriai kėlė nepatogumą, buvo gašlūs ir nereikalingi repeticijų procese. Kiti režisieriai, su kuriais jai teko dirbti, aktorius į vaidmenį įvesdavo gražiais pavyzdžiais. Iš kitų aktorių ji irgi buvo girdėjusi apie gašlų L. Z. elgesį. Teatre tuo metu dirbo visas kursas jaunų aktorių: E. A., Š. J., J. N. ir kt. Teatro direktorius L. Z. jauniems aktoriams buvo sugalvojęs rengti „kastingus“, kurių metu turėjo būti tikrinami aktoriniai gebėjimai. L. Z. jos paprašė pereiti sceną, kaip Karmen, o kai jai tai nepavyko, jis pasakė „perėjai, kaip prasčiausia rajono prostitutė“, kas ją žemino. Parodo, kad L. Z., kaip teatro vadovas, remdavo senus aktorius, o jauniems aktoriams žerdavo įvairius priekaištus, į jaunus aktorius ir jų pageidavimus nebuvo įsiklausoma, tarp jaunų ir senų aktorių buvo „kibirkštėlės“. Ji, kaip teatro darbuotoja, drausminių nuobaudų neturėjo, tik vieną kartą rašė pasiaiškinimą dėl pavėlavimo į repeticiją. Neradus kompromiso su teatro vadovu šeši jauni aktoriai, tarp kurių buvo ir ji, išėjo iš teatro. E. R. atvejui iškilus į viešumą, jos kurso aktoriai pradėjo kalbėti tarpusavyje, kaip galėtų padėti E. R., kad E. R. nebūtų viena. Padėti – tai papasakoti situacijas, kurios įrodytų, kad iš tikrųjų galėjo būti taip, kaip sako E. R..
Liudytojas Š. J. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Z. yra jo buvęs darbdavys, kadangi jis nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2016 m. gegužės dirbo Panevėžio teatre. E. R. asmeniškai nepažįsta, pirmą kartą su ja susitiko televizijos laidoje. Yra girdėjęs, kaip „kastingo“ metu L. Z. jo kursiokę A. V. pavadino prasčiausia gatvės prostitute, o spektaklio „Fantazuotojai“ repeticijos metu atėjo ir pradėjo aiškinti, kad pagrindiniams herojams būtų pasistoję lytiniai organai, o merginos sudrėkusios, nors tai vaikiškas spektaklis be jokių seksualinių poteksčių. Tą kartą L. Z. apkabinęs A. V. demonstravo gašlų žvilgsnį. Iš savo kolegų aktorių girdėjo apie L. Z. seksualinio pobūdžio pasisakymus kitų spektaklių repeticijų metu. Per tą laiką, kol dirbo teatre jam drausminių nuobaudų nebuvo taikyta. Kaip jaunuosius aktorius, L. Z. juos diskriminavo, neįsiklausė į jų poreikius, todėl visas jų kursas nusprendė solidariai išeiti iš darbo teatre. Dalyvavo televizijos laidoje vykdydamas pilietinę pareigą, kadangi žiūrovas, kuris nepažįsta L. Z. gali nepatikėti E. R..
Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Z. yra jos buvęs darbdavys, kadangi ji 2014-2016 metais dirbo Panevėžio teatre, E. R. žino iš matymo. Asmeniškai matė, kaip L. Z. Panevėžio pramogų centro vadybininkei trinktelėjo per užpakalį, o per spektaklio „Vyšnios šokolade“ repeticiją aktorei J. S. replikavo, kad ji turi vaidinti taip, kad jam „stovėtų“. Tiek jai žinoma asmeniškai, jos atžvilgiu seksualinio pobūdžio užuominų L. Z. nelaidė. Kai ji dirbo teatre, buvo tam tikrų „kibirkštėlių“ tarp jaunų ir senų teatro aktorių, tačiau L. Z. neatsižvelgė į jaunų aktorių poreikius, nerodė noro spręsti situacijos bendradarbiaujant, todėl jaunų aktorių trupė, tarp kurių buvo ir ji, išėjo iš teatro.
Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra laisvai samdomas fotografas. Su E. R. susipažino, kai E. R. pradėjo dirbti teatre. Jų santykiai tik darbiniai. Jam buvo keista, kai vakare gavo iš E. R. žinutę, kurioje ji prašė ją parvežti namo. E. R. jam papasakojo, kad L. Z. bandė prie jos priekabiauti, užgesino šviesą, bandė bučiuoti, buvo suėmęs už veido. Mašinoje ne kokia šviesa, bet ant E. R. veido matėsi paraudimai. E. R. buvo išsigandusi, sutrikusi, visko bijojo. Jis patikėjo, kad E. R. sako tiesą, nes nemato prasmės, kad ji meluotų. Šis įvykis buvo dvi savaitės iki spektaklio „Mergaitės svajonė“ premjeros. Jis, kaip fotografas, turi fotografuoti aktorius, todėl bendravo su E. R., aptarinėjo situaciją, ką daryti, kad žmonės patikėtų. Jis E. R. sakė, kad reikia eiti į policiją. Nežino iš kur, bet E. R. priėjo išvados, kad reikia įrašinėti pokalbius su L. Z.. Yra girdėjęs įrašytą pokalbį, iš balsų atpažino, kad tai L. Z. ir E. R.. E. R. jam sakė, kad L. Z. po spektaklio „Mergaitės svajonė“ nori su ja permiegoti.
Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo L. Z. sekretorė iki 2017-01-01, o paskui perėjo dirbti į kitą skyrių. E. R. pažįsta, kaip teatro darbuotoją. Jos darbo laikas yra nuo 9 iki 18 val. Matydavo, kad E. R. į darbo pabaigą ateidavo pas L. Z. į kabinetą, bet ar tai būdavo repeticijos ar tiesiog pokalbiai negali atsakyti. Su E. R. bendravo labai mažai, E. R. jai visada atrodė išsigandusi. E. R. dėl darbo nesiskundė. Pažymi, kad teatre ji buvo laikoma teatro vadovo L. Z. žmogumi, todėl teatro darbuotojai prie jos bijojo kalbėti, tačiau teko girdėti gandus, kad L. Z. požiūris į jaunas aktores yra netinkamas.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo L. Z. sekretorė nuo 2017-01-02, o E. R. pažįsta, kaip teatro darbuotoją. Apie priekabiavimą sužinojo iš spaudos, nes teatre buvo naujas žmogus. Yra mačiusi, kaip E. R. ateidavo į repeticijas į L. Z. kabinetą. E. R. jai atrodydavo išsigandusi, sutrikusi, bet ji į tai nesigilino. Su E. R. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis berods iki 2017-05-31. Artėjant terminui į pabaigą reikėjo žinoti, kuriems aktoriams sutartį pratęsti, o kuriems nutraukti. Jai teatro vadovo pavaduotojas pasakė, kad visiems aktoriams sutartys pratęsiamos, o E. R. nutraukiama. Po to, kai E. R. buvo išsiųstas pranešimas, kad sutartis nutraukiama, L. Z. liepė jai parašyti E. R. laišką su pasiūlymu pratęsti darbo sutartį, nors ji ir sakė L. Z., jog pranešimas, kad sutartis nutraukiama E. R. jau išsiųstas.
Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra psichologė – psichoterapeutė. E. R. pas ją du kartus lankėsi 2017 metų spalio-lapkričio mėnesiais. E. R. psichologo konsultacijai nukreipė Kovos su prekyba žmonėmis ir smurtu centras, su kuriuo ji bendradarbiauja. Jai iš šios organizacijos buvo pranešta, kad yra toks atvejis, kad E. R. galimai nukentėjusioji nuo režisieriaus seksualinio priekabiavimo. Mano, kad jai, kaip psichologei, pavyko užmegzti kontaktą su E. R.. Prisimena E. R., kaip verkiančią jauną merginą, liejančią savo nuoskaudas, jautrią, nusivylusią, nerimastingą, įžeistą, įskaudintą. Parodo, kad ji, kaip psichologė, priima aplinkybes, kurias jai pasakoja pacientas ir gali konstatuoti, kad žmogus kažką išgyveno emociškai, tačiau, koks konkretus įvykis tai sukėlė, psichologas netiria. Po bendravimo su E. R. surašė išvadą bendrais bruožais, kadangi tokias išvadas rašo visiems, kai to prašo minėta organizacija.
Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Z. pažįsta, jų santykiai yra profesiniai, kadangi pats yra režisierius, E. R. mato pirmą kartą. L. Z. laiko profesionaliu režisieriumi, bet jo statomų spektaklių repeticijose nėra buvęs, kadangi režisieriai į repeticijas pas kitus režisierius nevaikšto. Yra girdėjęs, kad L. Z. yra reiklus režisierius. Parodo teismui, kad nėra vieningos sistemos, kaip režisierius turi dirbti su aktoriumi, bet tarp jų žmogiška pagarba yra būtina ir reikalinga.
Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad L. Z. yra jos senas pažįstamas ir kolega, o E. R. nepažįsta. Ji yra rusų dramos teatro baletmeisterė ir choreografė. Yra stačiusi spektaklius su L. Z., bet jai tai nebuvo sudėtinga, kadangi režisieriaus užduotis buvo tiksliai pasakyta. Parodo, kad režisieriaus ir aktoriaus santykiai būna labai įvairūs, bet abipusė pagarba tarp jų turi būti.
Iš 2017-07-04 prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras patikrinęs E. R. skundo medžiaga nustatė, kad galimai buvo pasikėsinta padaryti visuomeninę reikšmę turinčią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį. (t. 1, b. l. 1-2)
Iš E. R. protokolo – pareiškimo policijai matyti, kad E. R. 2017-03-14 pranešė, kad nuo 2016-09-16 dirba Panevėžio J. M. teatre aktore. Su teatro vadovu L. Z. repetuoja spektaklį „Mergaitės svajonė“. Iš L. Z. pusės nuo pat darbo pradžios pradėjo jausti daugiau, nei darbinius santykius. 2016 m. lapkričio mėnesį jai L. Z. pasakė, kad po spektaklio premjeros jai reikės su juo permiegoti. Vėliau L. Z. veiksmai su įžūlėjo. 2017-03-13 apie 18.30 val. prieš repeticiją L. Z. suėmė ją už veido ir ėmė ją per prievartą bučiuoti, kišdamas liežuvį į burną. Paskui lyg niekur nieko L. Z. pradėjo repeticiją, o po repeticijos apie 20.20 val. išjungė šviesą, vėl suėmė jai už veido bandydamas pabučiuoti, kišdamas liežuvį į burną. E. R. bandė įkąsti jam į liežuvį. Paskui L. Z. ją paleido ir ji apsiverkusi pabėgo. E. R. namo parvežė T. P., kuriam papasakojo apie įvykį. (t. 1, b. l. 16-17)
Iš 2017-03-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, susipažinęs su E. R. skundu ir aplinkybių patikslinimo metu surinktais duomenimis, nustatė, kad L. Z. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 152 straipsnyje, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos neatliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. (t. 1, b. l. 23-24)
Iš 2017-04-20 prokuroro nutarimo matyti, kad prokuroras pagal E. R. skundą atsisakė panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-03-22 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi L. Z. galimai padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. (t. 1, b. l. 45-47)
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-05-22 nutarties matyti, kad pagal E. R. skundą buvo atsisakyta panaikinti 2017-04-20 prokuroro nutarimą. (t. 1, b. l. 55-56)
Iš ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-07-21 nutarimo matyti, kad E. R. yra pripažinta nukentėjusiąja. (t. 1, b. l. 65)
Iš 2017-08-31 elektroninio laiško matyti, kad VŠĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ su E. R. dirba nuo 2017-08-23 ir teikia jai socialines paslaugas ir tarpininkavimą. (t. 1, b. l. 76)
E. R. paštu 2017-04-10 išsiuntė laišką su garso įrašu CD laikmenoje į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą. (t. 1, b. l. 44)
Iš 2017-07-10 - 2017-07-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas CD laikmenoje 2017-04-10 pateiktas E. R. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Garso įraše yra moters ir vyro balsai. Pokalbis trunka 18.28 min. Pokalbio metu užfiksuota: <...>Vyriškas balsas: Taip, bet rankos paspaudimas kažką reiškia. Rankos paspaudimas reiškia, kad mes sutarėm, kad taip dirbam, taip aš viską ką įsipareigoju padarau, tu su manim permiegi. Moteriškas balsas: Ne. Vyriškas balsas: Ir tu šitą puikiausiai supratai. Moteriškas balsas: Ne. Nu žinot reikia atskirti vis tiek,.. Jūs save suvokiat taip kaip žmogų, aš save suvokiu. Vyriškas balsas: Nu gerai, tvarkoj mieliausioji, sakai ne ? Moteriškas balsas: Ne. Vyriškas balsas: Nu gerai. Dabar kalbam kaip ? Nu, aš tikrai, įdėjau savęs labai daug. Jeigu man tada tu esi nebereikalinga, tai esi nebereikalinga. Moteriškas balsas: Jeigu aš nemiegu su jumis, tai aš jum nereikalinga ? Vyriškas balsas: Nu mes taip buvome susitarę. Moteriškas balsas: Nuo pat pradžių kai aš darbinausi ? Vyriškas balsas: Nuo pat pradžių taip buvom susitarę. Moteriškas balsas: Kai aš atėjau...Vyriškas balsas: Kai mes pradėjom statyti spektaklį su tavim. Ir tu puikiai tai žinai. Ir dabar nedaryk iš manęs locho. Ir rankos padavimas buvo kalba būtent apie tai. Ir ranką padavei man būtent apie tai. <...> Vyriškas balsas: Mes dabar sutarkim taip - atbūsi iki sezono pabaigos, tiek to. Ir išeik. Moteriškas balsas: Gerai. Aš galiu ir dabar išeiti. Atbūsiu du spektaklius ir...Vyriškas balsas: Taip. Bet žinok, kad jeigu tu norėsi būti aktore, tai tik ne Lietuvoje, nes nei vienas teatras tavęs..., visi teatro vadovai turės užsirašę pavardę E. R.. <...> Moteriškas balsas: Tai kokią jūs galią turit, kad manęs niekas nepriims ? Vyriškas balsas: Paprasta, telefonu paskambinai ir pasakei. <...> Aktorystėje šansų neturi. Galbūt, jeigu tu pasidarysi savo teatriuką, dar kažką, bet, kad tu taptum didele aktore, reikia, kad su tavim taip kas nors dirbtų kaip aš dirbu. Ir su tavim niekas nedirbs, todėl kad niekas nedirba taip su niekuo. Ir nebūsi tu aktore. (t. 1, b. l. 90-97)
Iš 2017-07-21 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY A5 su SIM kortele (t. 1, b. l. 77-78), kuris apžiūrėtas 2017-07-21 apžiūros metu, telefone ir SIM kortelėje esantys garso įrašai įrašyti į CD laikmeną. (t. 1, b. l. 79-81)
Iš 2017-08-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš mobiliojo telefono SAMSUNG GALAXY išrinktus garso įrašus, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu, matyti, kad 2017-03-20, 13:09:53 garso įraše yra moters ir vyro balsai. Pokalbis trunka 04.25 min.; garso įraše girdėti vyro ir moters pokalbis. Paskambinęs vyriškis pavadina moterį vardu „E.“ ir prašo moters skubiai susitikti. Moteris nesutinka susitikti kadangi išeiginė ir ji labai pavargusi. Po to vyriškis prašo atsiimti pareiškimą iš policijos, už atsiimtą pareiškimą siūlo atsilyginti. 2017-03-20, 13:17:09 garso įraše yra moters ir vyro balsai. Pokalbis trunka 2.19 min., garso įraše vyriškis vėl moters prašo skubiai būtent šiandien atsiimti pareiškimą iš policijos. Jis sako kad jį jau nugalėjo visomis prasmėmis. Moteris sako, kad nenorėtų, kad jos vietoje neatsidurtų kita mergaitė, nesutinka atsiimti pareiškimo. Ji sako, kad jis ją nuskriaudė praeitą pirmadienį po repeticijos, kad nuo jo veiksmų jai ant veido atsirado mėlynės. 2017-03-20, 13:47:32 garso įraše yra moters ir vyro balsai. Pokalbis trunka 9.12 min., vyriškis sako, kad šiandien visos policijos suvestinės išeina į spaudą, todėl būtina skubiai atsiimti pareiškimą, ji sugriauna visą jo gyvenimą, kad šiandien sužinojo, kad jo mama serga vėžiu, todėl jam labai sunku. Vyriškis siūlo jai sutvarkyti gyvenimą, jei ji jam nesugriaus gyvenimo. Moteris paklausia iš kur jis sužinojo apie policijos suvestines. Vyriškis sako, kad visur turi pažįstamų. Vyriškis siūlo išpildyti jos norus, kad tik ji atsiimtų pareiškimą. Vyriškis sako, jei ji atsiims pareiškimą iš to bus tik abiem naudinga, o jei to nepadarys abiem bus nenaudinga ir jis sugriaus jai gyvenimą. Jis sako kad jos karjera bus baigta, kad nei vienas režisierius jos nepriims į darbą. Vyriškis klausia ar jei reikia tokios šlovės jei viskas išeis į spaudą. Moteris klausia jo, kodėl jis tada negalvojo kai liežuvį jai į burną grūdo. Vyriškis primygtinai kviečia ją susitikti ir viską aptarti. (t. 1, b. l. 84-87)
Iš Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2017-08-03 rašto Utenos AVPK Ignalinos PK matyti, kad yra duodamas pavedimas, kaip liudytoją apklausti Š. J., kuris internetiniam portalui www.delfi.lt davė interviu dėl L. Z. elgesio su J. M. dramos teatro aktoriais. (b. l. 131)
Iš Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2017-08-03 rašto Šiaulių AVPK Joniškio PK matyti, kad yra duodamas pavedimas, kaip liudytoją apklausti E. A., kuri internetiniam portalui www.delfi.lt davė interviu dėl L. Z. elgesio su J. M. dramos teatro aktoriais. (b. l. 142)
Iš J. M. dramos teatro pateiktos 2017-09-15 darbo sutarties Nr. DS-565 matyti, kad E. R. priimta dirbti į meno skyrių aktore, sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2016-09-19 iki 2017-05-31. Darbo sutartis nutraukta 2017-05-31 pagal LR DK 126 str. 1 d. teatro vadovo 2017-05-18 įsakymu Nr. P1-90. (t. 1, b. l. 155-157)
Iš J. M. dramos teatro 2017-08-03 rašto Nr. R2-171 matyti, kad spektaklio „Mergaitės svajonės“ repeticijos nebuvo įtrauktos į teatro spektaklių ir repeticijų tvarkaraščius. (t. 1, b. l. 154)
Iš Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017-06-21 Nr. (17)SN-110) SP-59 sprendimo dėl galimo seksualinio priekabiavimo J. M. dramos teatre tyrimo matyti, kad sprendime nurodoma, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog J. M. dramos teatro vadovo L. Z. elgesys, išreikštas pareiškėjos (E. R.) atžvilgiu, laikytinas seksualiniu priekabiavimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos E. R. darbdavys buvo J. M. dramos teatro vadovas L. Z., konstatuotina, jog jis neįvykdė pareigos, numatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p., todėl padarė pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 str. 5 p., kai darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. (t. 1, b. l. 162-168)
Iš Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017-05-30 įsakymu Nr. ĮV-701 sudarytos komisijos 2017-06-30 motyvuotos išvados dėl J. M. dramos teatro vadovo L. Z. darbo drausmės pažeidimo matyti, kad komisija konstatavo, jog L. Z. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas bei šiukščiai pažeidė darbo kodeksą dėl ko siūloma jam skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. (t. 1, b. l. 172-189)
Iš 2017-06-05 straipsnio „J. M. dramos teatro vadovas L. Z.: jaučiu didžiulį žmonos palaikymą“ internetiniame portale „Jūsų Panevėžys“ matyti, kad L. Z. interviu metu nurodo, kad dėl E. R. elgesys yra šmeižikiškas ir žeminantis jo garbę bei orumą, o pati E. R. turi psichikos problemų. (t. 2, b. l. 20-25)
Iš 2017-07-17 policijos pareigūno tarnybinio parnešimo matyti, kad visuomenės informavimo portale LRT internetiniame tinklapyje rastas LRT LT televizijos laidos įrašas, kuriame dalyvavo E. R., kuris įrašytas į CD laikmeną. (t. 2, b. l. 26-27)
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad garso ir vaizdo įraše yra laidos „Svarbio detalės“ įrašas LRT LT televizijoje, kurioje laidos vedėja Ž. K. praneša vieną iš laidos temų - seksualinio priekabiavimo istoriją susijusią su Panevėžio dramos teatro vadovu L. Z. ir aktore E. R.. Studijoje dalyvavo E. R. ir kiti aktoriai, politikai ir kiti žmonės. E. R. komentavo apie vadovo L. Z. elgesį, toliau komentuoja Š. J., kuris pasako apie teatro vadovo elgesį repeticijų metu, toliau paleidžiamas garso įrašas ir įrašo tekstas rašomas subtitruose, kuriuose įvardintas kalbantis L. M Z. ir E. R.. Laidoje pokalbis apie L. Z. ir E. R. istoriją trunka 20.13 min. Visos laidos įrašas trunka 50.16 min. (t. 2, b. l. 28-31)
Iš 2017-08-22 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi L. Z., kuris skambino ir rašė SMS E. R. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) nuo 2017-03-13 iki 2017-03-20 po keletą kartų per dieną. (t. 2, b. l. 40)
Iš E. R. mobilaus ryšio telefono duomenų išskleidimo ataskaitos PDF formatu , kuri yra įrašyta į kompaktinį diską (t. 1, b. l. 83) matyti, kad yra užfiksuotas bylai reikšmingas E. R. bendravimas telefonu SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2016 metų spalio mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio. Adresų knygoje yra bylai reikšmingi abonentai: „Z. L.“ (duomenys neskelbtini), „Mamukas“, „P. E.“, „K. G.“, „K. E.“, „Senis“, „I. J.“, „Adomas leu“. 2016-10-26 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „P. E.“, kuriam skundžiasi dėl L. Z. elgesio per repeticijas (nuo 2349 iki 2339 ataskaitos eilutės). 2016-10-31 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „Senis“, kuriam skundžiasi, kad teatro vadovas priekabiauja (nuo 2286 iki 2295 ataskaitos eilutės). 2016-11-01 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „I. J.“, kurio klausia kur pasiskaityti apie priekabiavimą darbe, aiškina, kad priekabiauja šlykščiai (nuo 2259 iki 2256 ataskaitos eilutės). 2016-11-07 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „Adomas leu“, kuriam skundžiasi, kad per repeticijas jaučia priekabiavimą (nuo 2204 iki 2205 ataskaitos eilutės). 2016-11-25 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „P. E.“, kuriam sako, kad „vakar vakare pabėgau į Vilnių. Taip jau nutiko, kad neįvykdžius reikalavimų „kaip atsidėkoti už repeticijas“ tapau mažiau reikalinga...“ (2016 ataskaitos eilutė). 2016-11-30 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „K. G.“, kuriai sako, kad „skris, bet davė ranką ir tipo sutinka su jo sąlygomis, kad bus jo meilužė“ (nuo 1932 iki 1938 ataskaitos eilutės). 2016-12-26 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „P. E.“, kuriam sako, kad L. Z. nuo sausio 9 iki kovo 9 nebus, nes išvažiuoja režisuoti į Rusiją. E. R. rašo „Man baisu. Kuo geriau dirbu tuo labiau jis nori atsiimti savo dalį..arba kaip sako pasidžiaugti nudirbtu darbu“ (nuo 1816 iki 1827 ataskaitos eilutės). 2017-03-14 nuo 05.52 val. E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „K. E.“. E. R. teiraujasi, kada nebus vadovo, sako, kad planuoja išeiti. E. R. klausia „kodėl, priekabiauja“? E. R. atsako „Taip. Ir supratau, kad aš negaliu apsiginti. Esu fiziškai per silpna“ (nuo 1251 iki 1236 ataskaitos eilutės). 2017-03-14 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „Mamukas“. E. R. sako, kad „nelindo labai. Nes diena visi vaikšto“. „Mamukas“ sako „Nu nors tiek. Ką dabar darai?“. E. R. atsako, kad tiksliai nežino, ruošiasi eiti ar į polikliniką ar į policiją. „Mamukas“ sako, kad ji pirmiausia pas gydytoją nueitų, gal kokių vaistų duos nusiraminti, ir klausia ar neliko mėlynių. E. R. atsako, kad „liko, bet mažytės“. „Mamukas“ klausia „dukryte, kur nuėjai?“. E. R. atsako, kad padavė pareiškimą policijoje (nuo 1210 iki 1193 ataskaitos eilutės). 2017-03-18 E. R. SMS žinutėmis bendrauja su adresatu „K. G.“, kuriai rašo „Ryt repetas. Z. piktas skambinejo. Prašysiu ryt, kad kas blyn už durų pabudėtų“ (nuo 1132 iki 1139 ataskaitos eilutės).
Iš 2017-08-14 VŠĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro“ medicininio pažymėjimo matyti, kad Panevėžio skyriuje nėra duomenų apie E. R., ji pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė. (t. 2, b. l. 43)
Iš E. R. civilinio ieškinio matyti, kad ji prašo iš kaltinamojo L. Z. priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, kadangi kaltinamasis savo veiksmais sukūrė žeminančią, bauginančią bei priešišką aplinką, dėl ko E. R. jautė nuolatinį nerimą ir baimę. E. R. dėl jo veiksmų išgyveno gėdos ir pažeminimo jausmą, kas trukdė bendravimui su kolegomis, draugu ir šeima. Dėl šių priežasčių E. R. prireikė psichologo konsultacijos. Be to, kaltinamasis viešai formavo neigiamą E. R. įvaizdį žiniasklaidoje. E. R. prašo priteisti 100 Eur turtinę žalą už turėtas advokato išlaidas. (t 3, b. l. 19-22)
Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2017-04-10 E. R. advokatui už dokumento surašymą ir patarimą sumokėjo 100 Eur. (t. 3, b. l. 24)
Iš medicinos dokumentų 2017-11-09 išrašo matyti, kad E. R. 2017-10-30 pirmą kartą kreipėsi į Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, kur jai buvo užvesta ambulatorinė kortelė ir suteikta psichologės konsultacija. (t. 3, b. l. 25)
Iš VŠĮ „Kauno psichologijos ir psichoterapijos instituto“ psichologės G. S. 2017-11-13 psichologinio vertinimo išvados matyti, kad E. R. yra emocionaliai ir psichologiškai greitai pažeidžiama asmenybė, kuriai šiuo metu fiksuojamas padidintas jautrumas tarpasmeniniuose santykiuose, nepasitikėjimas kitais žmonėmis ir padidintas baimės ir nesaugumo jausmas. (t. 3, b. l. 85)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. Z. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir nurodė, kad E. R. jį apkalba. L. Z. teigia, kad su E. R. tik dirbo režisieriaus darbą ir jokių kaltinime nurodytų veiksmų E. R. atžvilgiu neatliko. L. Z. pateikė teismui net 7 versijas, dėl ko E. R. galėjo turėti motyvą jį apkalbėti. L. Z. nurodo, kad E. R. labai bijojo spektaklio „Mergaitės svajonė“ premjeros, todėl spektakliui nepavykus jos karjera pakibtų ant plauko. Taigi, E. R. galėjo „pasidėti pagalvę“ – „L. Z. prie manęs lindo, negalėjau suvaidinti“. L. Z. aiškina, kad E. R. apkalbėti galėjo paskatinti ir jos psichologinės problemos, noras sukelti skandalą ir tokiu būdu išgarsėti, tarpasmeninių santykių krizė su B. N. ar siekimas „užsidirbti“ iš jo (L. Z.). Tokias L. Z. pateikiamas apkalbėjimo versijas teismas atmeta, kaip nepagrįstas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas nemato jokio pagrindo tikėti tuo, kad E. R. galėjo apkaltinti L. Z. nebūto nusikaltimo padarymu ir visą istoriją prasimanyti. L. Z. versija, kad E. R. galėjo jį apkalbėti iš baimės, kad spektaklio premjera nepavyks ir jos karjerai iškils grėsmė skamba neįtikinamai. Teisme apklausti liudytojai D. R. ir B. N. patvirtino, kad E. R. apie netinkamą L. Z. elgesį pradėjo sakyti vos pradėjusi dirbti teatre, t. y., pusę metų iki spektaklio premjeros. Tokius D. R. ir B. N. parodymus patvirtina ir byloje esantis E. R. susirašinėjimas su E. P., G. K., J. I. ir asmenimis E. R. telefono knygoje įvardintais „Senis“, „Adomas leu“. Iš to seka išvada, kad E. R. pradėjo dalintis informacija apie L. Z. netinkamą elgesį nuo tada, kai L. Z. pradėjo taip elgtis. Apie neteisėtus L. Z. fizinius veiksmus 2017-03-13 E. R. pranešė policijai sekančią dieną, kai parašė pareiškimą. Taigi, sekant kaltinamojo iškelta apkalbėjimo versija lieka nepaaiškinama, kam E. R. reiktų skųstis L. Z. seksualinio pobūdžio elgesiu vos pradėjus dirbti teatre ir policijai pranešti nesulaukus spektaklio premjeros, t. y., net nežinant, kaip praeis premjera. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tokia kaltinamojo versija dėl apkalbėjimo motyvų prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir elementariai logikai.
Byloje nėra duomenų, kad E. R. lankytųsi pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą, o esantys duomenys patvirtina, kad E. R. pas psichologą kreipėsi tik 2017 m. rudenį, t. y., po padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu. E. R. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl teismas savo ruoštu turėjo galimybę įsitikinti, kad E. R. yra normalus, adekvačiai mąstantis ir besielgiantis žmogus. Taigi, L. Z. versija, kad E. R. galėjo jį apkalbėti dėl psichologinių problemų, yra visiškai nepagrįsta. Lygiai taip pat teismui neįtikinamos atrodo kitos L. Z. keliamos versijos, kurios neva galėjo paskatinti E. R. apkalbėjimui, t. y., noras sukelti skandalą ir tokiu būdu išgarsėti, tarpasmeninių santykių krizė su draugu B. N. ar siekimas „užsidirbti“ iš L. Z.. Pati paskutinė L. Z. keliama apkalbėjimo versija yra ypač neįtikinama, kadangi net apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju teismas civilinį ieškinį gali atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 115 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, kad E. R. civilinio ieškinio reikalavimas nėra toks didelis, kas leistų teigti, jog nukentėjusioji siekia pasipelnyti iš susidariusios situacijos.
E. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų D. R., B. N. ir T. P. parodymai bei E. R. telefono duomenų išklotinėje užfiksuoti duomenys. E. R. nuosekliai parodė, kad nuo 2016 m. rudens, kai pradėjo dirbti J. M. dramos teatre sulaukė iš L. Z. seksualinio pobūdžio užuominų ir pasakymų savo atžvilgiu, o 2016 m. lapkričio mėnesį ir aiškaus L. Z. reikalavimo su juo permiegoti po spektaklio premjeros. E. R. parodė, kad L. Z. 2017-03-13 sugriebęs jai už galvos, spausdamas pirštais jos veidą, prievarta bučiavo bei kišo liežuvį jai į burną. Be to, E. R. parodė, kad po 2017-03-13 įvykio L. Z. grasino padaryti taip, jog ji ateityje negalės įsidarbinti kituose teatruose ir negalės tęsti aktorės karjeros, o kai ji pranešė policija, L. Z. prašė jos atsiimti iš policijos pareiškimą. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad E. R. parodymų išsamumą patvirtina ir jos susirašinėjimas SMS žinutėmis su G. K., kur yra kalbama apie rankos padavimo L. Z. epizodą ar susirašinėjimas su mama D. R. 2017-03-14, kuomet E. R. pasako apie po įvykio likusias mėlynes. Byloje esantys garso įrašai, kurių teisėtumo kaltinamasis ir jo gynėjai nepripažįsta, patvirtina E. R. duodamus parodymus. Garso įrašuose yra aiškiai užfiksuotos aplinkybės, kurios yra inkriminuojamos L. Z.: L. Z. grasindamas padaryti taip, jog E. R. ateityje negalėtų įsidarbinti kituose teatruose ir negalėtų tęsti aktorės karjeros, reikalavimas, kad ji su juo turėtų lytinius santykius.
Teismo posėdžio metu buvo perklausyti byloje esantys garso įrašai. Garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai yra logiški, dialoginių pokalbių vientisumas neiškraipytas, užfiksuotos frazės yra motyvuotos ir logiškai užbaigtos, pašnekovo bandymas provokuoti kitą pašnekovą nėra fiksuojamas. Teismas pokalbių įrašus ir jų išklotines įvertinęs kitų įrodymų kontekste yra įsitikinęs garso įrašų tikrumu. L. Z. teigė, kad negali atsakyti ar garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas ir aiškino, kad neprisimena ar skambino E. R.. Kaltinamasis turi išskirtinį balso tembrą ir kalbėjimo manierą, todėl teismas ir be fonoskopinės ekspertizės pagalbos, įvertinęs pokalbių turinį, bylos duomenis, kad telefoniniai pokalbiai buvo tarp L. Z. ir E. R. naudojamų telefonų abonentų, yra įsitikinęs, jog garso įrašuose yra užfiksuoti būtent L. Z. ir E. R. pokalbiai.
Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus gyvenimas ir susižinojimo slaptumas, tačiau asmenys darantys nusikalstamas veikas negali tikėtis, kad jų privatus gyvenimas bus neliečiamas. Nagrinėjamu atveju L. Z. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalyje. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas ir įrodinėjimas yra sudėtingas ir turi savo specifiką, kadangi nusikaltimo padarymo metu dažniausiai būna tik auka ir kaltininkas, kurie apie įvykio aplinkybes duoda priešingus parodymus, o kitų įrodymų yra labai mažai ar išvis nėra. Tokiame kontekste yra svarbūs visi kiti duomenys, kurie gali patvirtinti ar paneigti minėtų asmenų duodamus parodymus. Iš to seka, kad E. R. padaryti garso įrašai yra bylai labai svarbūs duomenys.
Privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais. Lietuvos Respublikos BPK įtvirtina laisvą įrodymų rinkimo procesą, šio kodekso 20 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjamu atveju dėl L. Z. veikos ikiteisminis tyrimas tuo metu, kai E. R. įrašinėjo pokalbius, dar nebuvo pradėtas. E. R. vieną savo ir L. Z. pokalbį įrašė, kaip diktofoną panaudojusi savo mobilaus ryšio telefoną, o kiti du telefoniniai pokalbiai buvo įrašyti įjungus telefone įdiegtą pokalbių išsaugojimo funkciją. Prie šių E. R. veiksmų jokia teisėsaugos institucija neprisidėjo savo pasiklausimo įranga. Taip pat, E. R. nebuvo duodami teisėsaugos institucijų pareigūnų specialūs nurodymai, kokią informaciją reikėtų išgauti pokalbių metu. Iš žmogiškosios pusės yra suprantamos E. R. pastangos apsaugoti save, kadangi jos žodžiais tariant „policija nepatarė, ką daryti toliau, kaip elgtis, eiti į darbą ar ne“. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pokalbių įrašymas vyko E. R., kaip privataus asmens, iniciatyva, naudojant tam specialiai nepritaikytą buitinį prietaisą - telefoną ir jame įdiegtą pokalbių įrašymo funkciją. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje L. Z. galimai padaryta nusikalstame veika buvo įvardijama, kaip seksualinis priekabiavimas (Lietuvos Respublikos BK 152 straipsnis), ir tik prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 152 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 152 straipsnyje numatyta veika pagal tuo metu galiojusį įstatymą buvo nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, kas reiškia, kad įrodymus renka ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis. Taigi, esant tokiai L. Z. veikos pirminei kvalifikacijai norint patraukti L. Z. baudžiamojon atsakomybė E. R. turėjo pati rinkti įrodymus. Esant aptartų aplinkybių visumai, išdėstytais motyvais teismas E. R. padarytus garso įrašus pripažįsta leistinais įrodymais ir jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį.
Liudytojai A. V., Š. V. ir E. A. tiesiogiai nėra susiję su L. Z. padaryta nusikalstama veika, tačiau jų parodymai teismui yra svarbūs tuo, kad sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog L. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atmesti šių liudytojų parodymus tuo pagrindu, kad neva jie yra nusistatę prieš L. Z., kaip savo buvusį darbdavį, kaip kad nurodo kaltinamasis ir jo gynėjai, teismas neturi jokio pagrindo. Nors kaltinamasis teisme ir bandė pavaizduoti šiuos liudytojus, kaip blogus darbuotojus ir kėlė abejonių jų padorumu, tačiau teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo netikėti šiais liudytojais. Priešingai, liudytojai A. V., Š. V. ir E. A. davė teisme išsamius parodymus ir kaltinamojo naudai tikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos buvo netiksliai užfiksavęs apklausą atlikęs pareigūnas. Minėti liudytojai sudarė teismui jaunų ir sąžiningų žmonių įspūdį. Pažymėtina ir tai, kad šie liudytojai ikiteisminio tyrimo institucijos buvo pakviesti liudyti po to, kai viešai davė interviu apie darbą J. M. dramos teatre žiniasklaidos priemonėms.
Teismo nuomone, atskiro aptarimo reikalauja kaltinamojo ir jo gynėjų teisme išsakyti teiginiai, kad režisierius aktorių „įvesti“ į vaidmenį gali bet kokiomis priemonėmis ir metodais, ką neva darė ir L. Z.. Būtent palaikant tokią mintį gynyba pateikė teismui įvairių straipsnių kopijas (t. 3, b. l. 33-36; 53-62), kuriuose aptariama režisieriaus ir aktoriaus darbo specifika, jų santykiai ir kūrybinis procesas. Gynybos prašymu teisme buvo apklausti gynybos pakviesti liudytojai J. D. ir L. D., kurie davė parodymus apie teatrinės veiklos subtilybes, o teismo posėdžio metu, netgi buvo peržiūrėtas trumpas filmukas, kuriame du aktoriai vaidina filmo repeticijos sceną. Šiais duomenimis gynyba bandė grįsti argumentą, kad E. R., kaip nepatyrusi aktorė, režisieriaus L. Z. elgesį spektaklio repeticijų metu, kai jis ją „įvedinėjo“ į vaidmenį klaidingai suprato, kaip seksualinio pobūdžio veiksmus. Pats L. Z. teisme teigė, kad spektaklis „Mergaitės svajonė“ yra žiaurus, brutalus, jame daug smurto, šantažo, seksualinio geismo.
Baudžiamasis įstatymas galioja visiems asmenims vienodai, nepriklausant nuo jų darbo, užsiėmimo ar veiklos pobūdžio, todėl už padarytą veiką, kuri baudžiamajame kodekse įvardinta, kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės yra išvardintos Lietuvos Respublikos BK V skyriuje, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, minėti gynybos argumentai remiantis anksčiau aptartais įrodymais, kurie patvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika prieš E. R., yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio norma saugo asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, t. y. laisvę savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir saugumą nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime. Privertimui lytiškai santykiauti, kaip nusikalstamai veikai būdinga psichinė prievarta gali reikštis įvairaus turinio grasinimais. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad L. Z. naudodamasis E. R., kaip teatro aktorės tarnybiniu priklausomumu bei panaudodamas psichinę prievartą grasino padaryti taip, jog E. R. ateityje negalėtų įsidarbinti kituose teatruose ir negalėtų tęsti aktorės karjeros, taip pat, prieš E. R. atliko fizinio pobūdžio veiksmus, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 151 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
L. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 ir 60 straipsniuose, išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas L. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, nebuvo teistas (t. 2, b. l. 76), nėra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 77), yra vedęs (t. 2, b. l. 78), nedirba (t. 2, b. l. 79), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 44), kaip režisierius charakterizuojamas gerai (t. 3, b. l. 26-31).
Lietuvos Respublikos BK 151 straipsnio 1 dalies sankcija už šio nusikaltinimo padarymą numato arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Teismas kaltinamajam L. Z. individualizuodamas bausmę sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau laiko, kad šiuo konkrečiu atveju prokuroro pasiūlytas bausmės dydis yra kiek per didelis, įvertinus tai, kad L. Z. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, o jo veika kvalifikuojama, kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Teismo nuomone, kaltinamajam, kaip visuomenėje žinomam asmeniui, saugančiam savo reputaciją ir gerą vardą, pats baudžiamasis procesas jau padarė didžiulį poveikį. Taigi, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus ir švelnesnę bausmę, nei, kad prašo valstybinis kaltintojas. L. Z. nėra tiek visuomenei pavojingas asmuo, kad jį reiktų vienareikšmiškai izoliuoti nuo visuomenės visam arešto bausmės atlikimo laikui. Be to, tai yra asmuo, kuris bylos duomenimis turi tam tikrų sveikatos problemų, o kartu gyvenanti jo motina yra garbingo amžiaus ir pasiligojusi. (t. 2, b. l. 189-190; t. 3, b. l. 135-136; t. 4, b. l. 1-2) Teismo manymu, šiam asmeniui, yra tikslinga paskirti 44 parų arešto bausmę, tokiu būdu suteikiant galimybę atlikti bausmę poilsio dienomis (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalis). Tokio dydžio bausmė ir toks bausmės atlikimo būdas kaltinamajam padės suvokti savo neigiamo poelgio pasekmes, paskatins laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir daugiau nenusikalsti, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji E. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai iš tikrųjų buvo padaryta neturtinė žala. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi intensyviais veiksmais gana ilgą laiką siekė paveikti nukentėjusiąja, kad ji sutiktų su juo lytiškai santykiauti, dėl ko nukentėjusioji patyrė baimę ir kitas neigiamas emocijas, stresą, buvo pažeminta kaip moteris, ir kaip žmogus. Tai teismas laiko nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos turiniu.
Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, jam dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių bei atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. E. R. iš kaltinamojo L. Z. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokio dydžio turtinę žalą E. R. patyrė gindama savo teises.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais bei kitais duomenimis paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
L. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 151 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 44 (keturiasdešimt keturioms) paroms bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Iki bausmės vykdymo pradžios L. Z. palikti galioti paskirtą kardomąja priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus palikti saugoti su baudžiamąja byla.
Nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš L. Z. priteisti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.