Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, 2017-10-24, apie 13.00 val., Saltoniškių kapinėse, esančiose Ąžuolyno g., ties pastatu Nr. 8, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52 promilės girtumo laipsnis), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai pasikėsino pagrobti šalia antkapio gulėjusią G. P. priklausančią rankinę, 70 eurų vertės, kurioje buvo 100 eurų, asmens tapatybės kortelė, banko kortelės ir kiti įvairūs daiktai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas kapinių lankytojo.

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. B. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog jis su draugu turi nedidelį verslą, susijusį su maitinimu. Verslas registruotas jo draugo vardu, jis jam padeda, bet oficialiai nedirba. Pragyvena iš uždirbamų pinigų. Pirmadienį, t. y. 2017-10-23 susipyko su drauge. Nusiraminimui pasivaikščioti nuėjo į kapines, esančias Ąžuolyno g., Vilniuje. Kapinėse ramybė ir apie viską užsimirštama. Kurį laiką jis buvo kapinėse, nusiraminęs grįžo namo. Vakar t. y. 2017-10-24 dienos metu, namuose šiek tie pavartojo alkoholio. Nusiraminimui apie 12.00 val. vėl nuėjo į anksčiau minėtas kapines. Būnant kapinėse pasidarė negera, tad prisėdo. Besėdint pastebėjo netoliese senyvo amžiaus moterį, kuri tvarkė kapus. Jis priėjo prie moters ir pasisiūlė jai padėti. Šiek tiek su ja pabendravo. Išnešė jos sugriebtas šiukšles. Jau ketino eiti namo. Ėjo pro minėtą senyvą moterį. Pastebėjo, kad jos rankinė guli šiek tiek toliau nuo jos ant antkapio. Jis tuomet greitai priėjo prie rankinės ir griebė ją. Puolė bėgti link išėjimo iš kapinių. Kodėl taip pasielgė nežino. Moteris jį pastebėjo ir ėmė šaukti. Jis išsigando ir netoli išėjimo metė rankinę ant žemės. Prie pat išėjimo jį sulaikė nepažįstamas vyras. Paguldė ant žemės. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Rankinė moteriai atiduota. Moters jokių daiktų nepasisavino. Dėl savo poelgio labai gailisi, jo pateisinti negali, pažada ateityje taip nesielgti (b. l. 33).

Nukentėjusioji G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-25 apie 12.45 val. atvyko sutvarkyti kapų į Saltoniškių kapines, esančias Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje. Atvykusi tvarkėsi ir matė, kad toliau nuo jos, prie šiukšlių konteinerių, ant antkapio sėdi nepažįstamas vyras, kuris nuosekliai ją stebi. Betvarkant kapus prisirinko šiukšlių, kurias sudėjo į maišelį bei pasidėjo šalia antkapio. Šalia šiukšlių padėjo ir savo su savimi turėtą rankinę. Besitvarkant, prie jos priėjo tas vyras, kuris pasisiūlė geranoriškai išnešti šiukšles, tačiau ji atsisakė jo pagalbos. Pastarasis pažymėjo, kad ji labai panaši į jo mamą ir vėl nuėjęs toliau atsisėdo ant antkapio. Jo elgesys bei pati išvaizda pasirodė labai įtartina, todėl stengėsi neprarasti budrumo ir stebėjo vyrą. Kol ji pasilenkusi dėliojo žvakes ir buvo nusisukusi nuo vyro, prie jos tvarkomo kapo pribėgo tas pats vyras, kuris ją stebėjo bei pagriebęs rankinę pradėjo bėgti link kapų išėjimo. Pamačius, kad vyras pavogė rankinę pradėjo garsiai šauktis pagalbos, bei šaukė, kad vyras sustotų, tačiau jis bėgo toliau. Pradėjo vytis vagį ir vydamasi garsiai šaukė: „vagis“, „laikykit vagį“, „stok“, „pavogė mano rankinę“. Į jos pagalbos šauksmą atsiliepė kapinėse buvę kiti žmonės, iš kurių pribėgę du vyrai sulaikė ir pargriovė vagį netoli išėjimo iš kapinių. Vagį sulaikant, matė, kad šis numetė tolyn su savimi turėtą rankinę. Kai pribėgo prie sulaikyto vyro, jis paklausė jos: „mama, kodėl tu taip darai?“, „negi manęs nepažįsti?“, tačiau ji paneigė. Vėliau kažkas (tiksliai nežino) į įvykio vietą iškvietė policiją. Pavogta rankinė buvo beveik nauja ir jos materialinė vertė 70 eurų, taip pat rankinėje buvo virš šimto eurų grynais pinigais, (suapvalino iki šimto) bei asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė, išduota jos vardu. Visa rankinės vertė kartu su joje buvusiais daiktais buvo apie 170 eurų. Rankinė su joje buvusiais daiktais, dokumentais jai iš karto grąžinta, apgadinimų nėra, viskas vietoje. Dėl to materialinio nuostolio nepatyrė, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Vyro, kuris pavogė rankinę prieš tai niekada nematė, bet jo veidą įsiminė. Vyras buvo apie 40 – 50 metų amžiaus, aukšto ūgio, apie 185 cm., stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, ypatingų bruožų neturėjo. Vyras buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, daugiau rūbų neįsidėmėjo. Esant būtinumui, galėtų jį atpažinti. Prie apklausos pateikia pavogtos rankinės, kuri buvo grąžinta, fotonuotraukas (b. l. 17-18).

Liudytojas R. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017–10-24 atvyko į Saltoniškių kapines, Vilniuje, Ąžuolyno g. Atvyko su savo mama. Į kapines įėjo prie sporto klubo „Impuls“ esančius vartelius. Praėję kapinėse apie 30 metrų pamatė taku link jo bėgantį vyrą, kuris rankose laikė moterišką rankinę. O per petį buvo persimetęs juodos spalvos rankinę. Iš paskos bėgo senyvo amžiaus moteris, kuri šaukė „laikykit vagį“, „pavogė mano rankinę“. Iš šono prisijungė vytis vyrą su rankine senyvo amžiaus vyras ir moteris. Jis iš karto suprato, kad moteriai reikia pagalbos. Vyras buvo netoli jo, jis jam sušuko „palauk“ ir vyras bėgdamas atsitrenkė į jį. Įvyko trumpos grumtynės ir vyras nukrito ant žemės. Pribėgę senyvi asmenys paėmė iš vyro rankinę ir atidavė senyvai moteriai. Moteris paaiškino, kad šis vyras ką tik nuo jos tvarkomo kapo pavogė jos rankinę ir bandė pabėgti. Nedelsiant iškvietė policiją. Sulaikytas vyras paaiškino, kad moteris iš kurios jis paėmė rankinę yra jo mama, kuriai sutrikusi psichika, ji visada jį vaikosi ir kaltina nebūtais dalykais. Vyrą perdavė atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 23-24).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-10-24 14.28 val. S. B. nustatytas 1,52 prom. girtumas (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK 22 straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. BK 178 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamojo S. B. kaltė pasikėsinus atvirai pagrobti svetimą turtą visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017-10-24 dienos metu, namuose šiek tie pavartojo alkoholio. Nusiraminimui apie 12.00 val. nuėjo į anksčiau minėtas kapines. Būnant kapinėse pasidarė negera, tad prisėdo. Besėdint pastebėjo netoliese senyvo amžiaus moterį, kuri tvarkė kapus. Jis priėjo prie moters ir pasisiūlė jai padėti. Šiek tiek su ja pabendravo. Išnešė jos sugriebtas šiukšles. Jau ketino eiti namo. Ėjo pro minėtą senyvą moterį. Pastebėjo, kad jos rankinė guli šiek tiek toliau nuo jos ant antkapio. Jis tuomet greitai priėjo prie rankinės ir griebė ją. Puolė bėgti link išėjimo iš kapinių. Kodėl taip pasielgė nežino. Moteris jį pastebėjo ir ėmė šaukti. Jis išsigando ir netoli išėjimo metė rankinę ant žemės. Prie pat išėjimo jį sulaikė nepažįstamas vyras. Paguldė ant žemės. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. P. bei liudytojo R. R. parodymai. G. P. tyrimo metu nurodė, kad 2017-10-25 apie 12.45 val. atvyko sutvarkyti kapų į Saltoniškių kapines, esančias Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje. Atvykusi tvarkėsi ir matė, kad toliau nuo jos, prie šiukšlių konteinerių, ant antkapio sėdi nepažįstamas vyras, kuris nuosekliai ją stebi. Betvarkant kapus prisirinko šiukšlių, kurias sudėjo į maišelį bei pasidėjo šalia antkapio. Šalia šiukšlių padėjo ir savo su savimi turėtą rankinę. Besitvarkant, prie jos priėjo tas vyras, kuris pasisiūlė geranoriškai išnešti šiukšles, tačiau ji atsisakė jo pagalbos. Pastarasis pažymėjo, kad ji labai panaši į jo mamą ir vėl nuėjęs toliau atsisėdo ant antkapio. Jo elgesys bei pati išvaizda pasirodė labai įtartina, todėl stengėsi neprarasti budrumo ir stebėjo vyrą. Kol ji pasilenkusi dėliojo žvakes ir buvo nusisukusi nuo vyro, prie jos tvarkomo kapo pribėgo tas pats vyras, kuris ją stebėjo bei pagriebęs rankinę pradėjo bėgti link kapų išėjimo. Pamačius, kad vyras pavogė rankinę pradėjo garsiai šauktis pagalbos, bei šaukė, kad vyras sustotų, tačiau jis bėgo toliau. Pradėjo vytis vagį ir vydamasi garsiai šaukė: „vagis“, „laikykit vagį“, „stok“, „pavogė mano rankinę“. Į jos pagalbos šauksmą atsiliepė kapinėse buvę kiti žmonės, iš kurių pribėgę du vyrai sulaikė ir pargriovė vagį netoli išėjimo iš kapinių. Vagį sulaikant, matė, kad šis numetė tolyn su savimi turėtą rankinę. Kai pribėgo prie sulaikyto vyro, jis paklausė jos: „mama, kodėl tu taip darai?“, „negi manęs nepažįsti?“, tačiau ji paneigė. Vėliau kažkas (tiksliai nežino) į įvykio vietą iškvietė policiją. R. R. tyrimo metu nurodė, kad 2017–10-24 atvyko į Saltoniškių kapines, Vilniuje, Ąžuolyno g. Atvyko su savo mama. Į kapines įėjo prie sporto klubo „Impuls“ esančius vartelius. Praėję kapinėse apie 30 metrų pamatė taku link jo bėgantį vyrą, kuris rankose laikė moterišką rankinę. Iš paskos bėgo senyvo amžiaus moteris, kuri šaukė „laikykit vagį“, „pavogė mano rankinę“. Iš šono prisijungė vytis vyrą su rankine senyvo amžiaus vyras ir moteris. Jis iš karto suprato, kad moteriai reikia pagalbos. Vyras buvo netoli jo, jis jam sušuko „palauk“ ir vyras bėgdamas atsitrenkė į jį. Įvyko trumpos grumtynės ir vyras nukrito ant žemės. Pribėgę senyvi asmenys paėmė iš vyro rankinę ir atidavė senyvai moteriai. Moteris paaiškino, kad šis vyras ką tik nuo jos tvarkomo kapo pavogė jos rankinę ir bandė pabėgti. Nedelsiant iškvietė policiją. Sulaikytas vyras paaiškino, kad moteris iš kurios jis paėmė rankinę yra jo mama, kuriai sutrikusi psichika, ji visada jį vaikosi ir kaltina nebūtais dalykais. Vyrą perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017-10-24 14.28 val. S. B. nustatytas 1,52 prom. girtumas (b. l. 41).

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo S. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo bausmę mažinti (b. l. 52).

Dėl S. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinimas padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis S. B. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. B. – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 48-51), neteistas (b. l. 45).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis teismo prašė mažinti prokurorės siūlomą bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga, protinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka 2017-10-24 14.10 val. (b. l. 27), paleistas – 2017-10-26 09.57 val. (b. l. 28). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-24 14.10 val. iki 2017-10-26 9.57 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt