Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-93-252/2018

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05640-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

2018 m. sausio 10 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6694-400/2017 pagal pareiškėjos UAB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., L. V., antstoliui A. B., institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateiktu pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininkui R. V. priklauso ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna L. V.. Nurodė, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 632,88 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“. Skolininkas minėtos skolos nėra sumokėjęs. Pagal antstolio pateiktą informaciją, išieškojimas iš skolininko R. V. nuosavybes teise priklausančio turto ir darbo užmokesčio nėra galimas. Skolininko sutuoktinė L. V. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl teikė prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prašymą tenkino ir nustatė, kad R. V. nuosavybes teise priklauso ½ dalis L. V. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos bei priteisė iš R. V. į valstybės biudžeto pajamas 9,30 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas konstatavo jog išieškojimas vykdomas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 252,61 Eur žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo ir 380,27 Eur žalos atlyginimo išmokėto nukentėjusiajam dėl padarytos vagystės, solidariai iš A. D. ir R. V. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“. Teismas, nustatė, kad R. V. nuosavybės teise neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie jo gaunamas pajamas neturi. Skolininko sutuoktinė L. V. dirba ir gauna darbo užmokestį. Byloje nėra duomenų, kad skolininko prievolė kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininko turimo turto užtenka patenkinti visus turimų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. V. ir L. V. būtų pasidalinę turtą teismo sprendimu, notarine sutartimi ar būtų sudarę priešvedybinę ar povedybinę sutartį bei numatę joje sąlygą, jog L. V. gaunamos pajamos laikytinos asmeninėmis, teismas preziumavo, kad jų bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuotų asmenų L. V. ir R. V. argumentus jog procesinis sprendimas gali pažeisti jų nepilnamečio vaiko interesus, teismas laikė ginčo aspektu nereikšmingais ir nurodė, kad tai turto dalies bendrojoje nuosavybėje nekeičia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują nutartį ir išieškotojos pareiškimą dėl pripažinimo, jog skolininkui R. V. priklauso ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna L. V. atmesti.Teigia, kad žala dėl kurios yra skolingas išieškotojai susidarė 2009 m., t.y. tuo metu, kai dar nebuvo susituokęs su L. V.. Be to, piniginio reikalavimo suma kildinama iš žalos, padarytos dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis yra atsakingas asmeniškai solidariai su bendrininku. Šios žalos atlyginimas yra siejamas su jo asmeniu, todėl žala turi būti išieškoma iš jo asmeniškai. Pažymi, kad sutuoktinė niekaip nėra susijusi su jo skola ir neturi pareigos atlyginti asmeninę ikisantuokinę skolą. Teigia, kad skundžiama nutartimi pažeidžiamos L. V. teisės ir tesėti interesai. Negana to, iš sutuoktinės darbo užmokesčio išlaikomas ir jų bendras nepilnametis vaikas. Todėl tenkinus pareiškėjos interesus nukentėtų vaiko interesai, susiję su materialinės gerovės užtikrinimu. Nurodo, kad skolos negali atlyginti dėl objektyvių priežasčių, nes neturi darbo, negauna jokių pajamų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog skola yra atsiradusi dėl R. V. įvykdytos nusikalstamos veikos ir, kad ši veika buvo įvykdyta iki santuokos sudarymo. Pažymi, kad pagal skolininko prievoles, atsiradusias iki santuokos, galima vykdyti išieškojimą jam priklausančio turto, kuris priklauso jo sutuoktiniui, dalies. Teisės aktai nenustato, jog skolos, atsiradusios iš nusikalstamos veikos, skolos yra laikomos asmeninėmis ir negali būti išieškomos iš skolininkui priklausančios dalies kitų asmenų (sutuoktinio) turte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas teigia, kad jo prievolė išieškotojai yra asmeninė, nes susijusi su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, be to ji atsiradusi iki santuokos sudarymo, todėl jos išieškojimas negali būti nukreiptas į sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla yra išduotas baudžiamojoje byloje dėl žalos, kilusios dėl atsakovo įvykdytų nusikalstamų veikų.Teismas pažymi, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Kadangi nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas dėl žalos, kilusios dėl atsakovo įvykdytų nusikalstamų veikų, todėl skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas prievolė atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą laikytina asmenine atsakovo prievole, kadangi tokiai išvadai daryti sąlygos atitinka CK 3.115 straipsnio 1 dalies keliamiems reikalavimams.Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).Taigi, skirtingai nei vertina apeliantas, nutarties 19-20 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo pozicija ginčo klausimu patvirtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte, įskaitant ir į dalį kito sutuoktinio atlyginimo, tačiau tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), kas iš esmės reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apelianto sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė, nėra pateikta. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Tačiau atskirajame skunde akcentuojama, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo turi būti atsižvelgiama ir į skolininko ir jo sutuoktinės mažamečio vaiko interesus, nes apart L. V. gaunamo darbo užmokesčio šeima jokių kitų pajamų negauna. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje tarp sutuoktinių, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį. Vykdymo procese CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis CK 3.117 straipsnio 1 dalies, CK 3.123 straipsnio 1 dalies, CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog R. V. ir L. V. augina mažametį vaiką – K. V., gim. (duomenys neskelbtini), skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jokių pajamų negauna, skolininko sutuoktinė gauna minimalaus dydžio pajamas iš darbinės veiklos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat išlaikyti suinteresuotų asmenų ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vertinant, kokia apimtimi gali būti teisėtu pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju būtina atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir suderinti visų priešingą suinteresuotumą vykdymo procese turinčių asmenų pozicijas. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008 yra pasisakęs, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktualią šiam klausimui kasacinio teismo praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis ) ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nutartį pakeisti nustatant, kad skolininkui R. V. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės L. V. darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį dėl turto dalies nustatymo ir nustatyti, kad skolininkui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis sutuoktinės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.