Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-543-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
1-543-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00071-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
T. Z.
Nukentėjusysis
S. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-543-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00071-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamajam T. Z., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,nukentėjusiajam S. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį skiriant laisvės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,

2. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skiriant 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

3. 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 16 d. veika) skiriant 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 18 d. veika) skiriant 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. 20.15 val. iki 2019 m. lapkričio 20 d., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. 2020 m. sausio 1 d. apie 03.51 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su šeimos nariu – tėvu S. Z. tyčia pastūmė tėvą, ko pasekoje jis nukrito ir susižalojo pakaušį bei dešinės rankos plaštaką, taip sukėlė tėvui S. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. Z. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino tik iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad susiginčijo su tėvu. Kaltinamajam einant iš virtuvės, po kojomis pasimaišė šuo, jis griūdamas trenkėsi į spintelę ir susilaužė nosį. Bėgdamas prie kriauklės plauti kruviną nosį galėjo netyčia pastumti tėvą, tačiau tikrai nestūmė jo tyčia ir tikrai nestūmė jo nuo laiptų, nes konfliktas įvyko virtuvėje, nuo kurios iki laiptų dar vienas kambarys ir koridorius. Kaltinamasis su tėvais gyvena trijų aukštų nuosavame name, o konfliktas įvyko antro aukšto virtuvėje. Virtuvėje ginčas kilo dėl bendros tvarkos, abu buvo išgėrę. Policijos pareigūnus iškvietė pats kaltinamasis. Policiją kvietė, nes jau yra buvę konfliktų šeimoje, nenorėjo, kad kiltų didesnių nemalonumų. Kaltinamasis policijai nurodė, kad neturi jokių pretenzijų tėvui, susižalojo pats krisdamas. Jam policija nustatė 1,5 promilių neblaivumą. Buvo išgėręs iš vakaro nusipirktos 0,5 degtinės, gėrė iki įvykio ir vėliau laukdamas pareigūnų. Kaltinamasis parodė, kad anksčiau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, kadangi yra smurtavęs prieš mamą, dabar smurtavo prieš tėvą. Kai įvyko konfliktas, namuose buvo mama ir brolis. Kaltinamojo teigimu, brolis konfliktą matė, o mama – ne. Kaltinamasis taip pat parodė, kad nematė, kaip tėvas nukrito nuo laiptų, taip pat nematė, kad iki konflikto ant tėvo būtų buvę kokių sužalojimų. Tėvo iki teismo posėdžio neatsiprašė, nes nebuvo kada. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. Kaltinamojo teigimu, jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, jau yra sutaręs dėl darbo su „Detalita“ servisu. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu kaltinamasis nurodė, kad atsiprašo, pažymėjo, kad teismas jam nebuvo skyręs gydymosi nuo alkoholizmo, tačiau gydytųsi, jei teismas įpareigotų.

Nukentėjusysis S. Z. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų T. Z. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalis, 283 straipsnio 1 dalis).

Be kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti BPK 290 straipsnio nustatyta tvarka.

2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 7-8) nurodyta, kad 2020 m. sausio 1 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS buvo gautas Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės Ievos Staniulės tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pranešama, jog 2020 m. sausio 1 d. apie 03.51 val. atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), S. Z. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad lauke žodinio konflikto metu ant laiptų jį pastūmė sūnus T. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje S. Z. nugriuvo ir susižalojo galvą. Asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką – T. Z. sulaikytas Kauno apskrities VPK areštinėje iki 48 val.

2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 9-13) užfiksuota, kad atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjas S. Z., kuris paaiškino, kad sūnus T. Z. žodinio konflikto metu jį pastūmė ir jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą.

2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos (b. l. 28-29) nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekta su E. Z., kuris paaiškino, kad 2020 m. sausio 1 d. įvykio, kuomet tarp jo tėvo S. Z. ir jo brolio T. Z. įvyko konfliktas bei buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G13/2020(02) (b. l. 27) nurodyta, kad S. Z. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 1 dieną. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui nukentėjusiojo duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Apklaustas 2020 m. sausio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Z. parodė, kad T. Z. yra jo sūnus, jis kartu gyvena žmonai V. Z. ir jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2020 m. sausio 1 d. su žmona V. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 03.30 val. jam išėjus į lauką parūkyti, prie įėjimo į namus durų susitiko sūnų Tomą, kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jis paprašė sūnaus pradėti dirbti, gyventi savarankiškai. Tomas ant jo supyko ir suimdamas jį už krūtinės pastūmė, ko pasekoje jis nukrito laiptais į apačią ir susižeidė pakaušį, iš kurio bėgo kraujas. Taip pat krisdamas susižeidė dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį, kuri yra patinusi. Tokiais veiksmais sūnus Tomas jam sukėlė fizinį skausmą. Jam nukritus ant grindinio Tomas prie jo nepriėjo, jis nuėjo į namus. Jis pats atsistojo nuo grindinio ir nuėjo į savo kambarį. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes sužalojimai neatrodė rimti. Ar ant Tomo veido buvo kokie sužalojimai, jis nepastebėjo, jis Tomo atžvilgiu niekada nėra naudojęs smurto, minėtą dieną taip pat to nedarė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį ir Tomą sulaikė. Tomas policijos pareigūnams pasakė, kad jis neva sumušė jo nosį, tačiau jis to nedarė, iš kur galėjo atsirasti sužalojimai ant Tomo nosies, pasakyti negali. Mano, kad Tomas būdamas supykęs ant jo galėjo pameluoti policijos pareigūnams. Jis pareigūnams pranešė, kad Tomas jį pastūmė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kadangi jis nukrito ant grindinio. Jis ir Tomas buvo nuvežti į gydymosi įstaigą. Jo ir Tomo konflikto niekas nematė. Tomas prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl to nesikreipė į policijos įstaigą. Taip pat Tomas yra smurtavęs ir prieš motiną Valeriją ir prieš brolį Evaldą, kiek jam yra žinoma, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Sūnus Tomas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra agresyvus ir nenuspėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais sprendžia, kad tuo metu, kai T. Z. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pastūmė nukentėjusįjį, įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis. Paties įvykio, be jo dalyvių, niekas nematė. Tokią išvadą teismas daro remdamasis paties kaltinamojo duotais parodymais – pasakodamas apie įvykį, apie tarp jo ir tėvo kilusį konfliktą, kaltinamasis neužsiminė, kad tuo metu šalia jų buvo dar koks nors asmuo. Iš įrodymų patikrinimo tikslu pagarsintų nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų matyti, kad jis pasakodamas apie įvykį taip pat nenurodė, jog be jo ir kaltinamojo įvykio vietoje dar kas nors buvo. Kaip matyti iš 2020 m. sausio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos, pats E. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė savo brolio ir tėvo konflikto.

Esant tokiai situacijai, kai įvykio be jo dalyvių niekas nematė, vienais iš pagrindinių įrodymų šaltinių yra nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Nors nukentėjusysis atsisakė duoti parodymus teisiamajame posėdyje, tačiau parodymus davė pats kaltinamasis. Kaltinamojo parodymai teismui leidžia konstatuoti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių buvimą T. Z. veiksmuose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nesutikdamas su kaltinime nurodoma įvykio vieta (jis teigė, kad tai buvo ne laiptai, o virtuvė), iš esmės neginčijo kaltinamajame akte nurodytų fizinio smurto panaudojimo aplinkybių, t. y. kad tarp jo ir tėvo buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu jis pats susižalojo krisdamas ir galėjo sužaloti tėvą jį pastumdamas, t. y. neneigė, kad tėvą pastūmė, nors nurodė, kad tą galėjo padaryti netyčia. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamajam jį pastūmus konflikto metu patvirtina ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad iki konflikto nebuvo pastebėjęs jokių sužalojimų ant tėvo, pats tėvas taip pat nesiskundė, kad būtų ką susižalojęs. Nukentėjusiojo sužalojimo laiką patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G13/2020(02). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G13/2020(02) galima spręsti ir apie sužalojimų atsiradimo ant nukentėjusiojo aplinkybes bei apie sužalojimų pobūdį ir mastą: S. Z. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 1 dieną. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kaltinamojo parodymų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G13/2020(02) pagrindu teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo pastumtas ir krisdamas susižalojo pakaušį bei dešinės rankos plaštaką, t. y. tokiu būdu kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl kaltinamojo nesutikimo su kaltinime nurodoma įvykio vieta, t. y. kaltinime nurodomi laiptai, o kaltinamasis teigia, kad tai buvo virtuvė, teismas nurodo, kad ši aplinkybė, teismui nustačius nukentėjusiojo stūmimo faktą ir stūmimu sukeltas pasekmes, laikytina neturinčia esminės reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad kaltinamasis nukentėjusįjį stūmė nuo laiptų. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginius apie tai, kad nukentėjusysis buvo pastumtas virtuvėje. Byloje nesant jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis nukrito būtent „laiptais žemyn“, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę „laiptais žemyn“. Nukentėjusiajam atsisakius duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis nuketėjusįjį pastūmė „suimdamas už krūtinės“, todėl teismas šalina iš kaltinimo ir aplinkybę „suimdamas už krūtinės“. Šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo taip pat laikytinas neturinčiu reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamasis neigė tyčios savo veiksmuose buvimą, tačiau byloje surinkti bei ištirti įrodymai paneigia tokią kaltinamojo poziciją. Kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo pastumtas tarp jo ir kaltinamojo kilusio žodinio konflikto metu, pastumtas buvo stipriai – iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G13/2020(02) matyti, kad buvo siūta 3 cm žaizda, be to, pastūmęs tėvą kaltinamasis nepasidomėjo, ar šiam nieko nenutiko ir kaip jis jaučiasi. Byloje nenustatyta, kad kaltinamajam buvo būtinybė pastumti tėvą norint patekti prie kriauklės. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir galimus kilti padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad T. Z. 2020 m. sausio 1 d. apie 03.51 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su šeimos nariu – tėvu S. Z. tyčia pastūmė tėvą, ko pasekoje jis nukrito ir susižalojo pakaušį bei dešinės rankos plaštaką, taip sukėlė tėvui S. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nenustatyta. T. Z. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo S. Z. atžvilgiu požymiai. Tėvas neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. Z. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui įvykdyti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra teistas – trys veikos, už kurias T. Z. teistas, yra analogiškos esamai nuskalstamai veikai, už kurią teisiamas šiuo metu, t. y. jis yra teistas už veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (už smurtavimą prieš kitus šeimos narius – savo brolį ir motiną), teistumai neišnykę. Trys ankstesnės veikos ir esama nusikalstama veika padarytos mažiau nei pusės metų laikotarpiu. Atitinkamai, yra pagrindas padarytą nusikalstamą veiką vertinti ne kaip atsitiktinę, o kaip nusikalstamo elgesio tendencingumą, kartojimąsi.

Naują nusikalstamą veiką T. Z. padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiai paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Paskutiniuoju, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, T. Z. buvo skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. 20.15 val. iki 2019 m. lapkričio 20 d., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. Teismas neturi duomenų apie tai, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė yra pradėta vykdyti.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 76). T. Z. BĮ Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra registruotas (b. l. 79), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 78).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmes, t. y. švelniausias iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, bausmė nepasieks savo tikslų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti tas faktas, kad T. Z. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo ne kartą paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskutiniu metu nusikalstamas elgesys pradėjo kartotis itin dažnai. Matyti, kad kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę jis jaučiasi nebaudžiamas. Tai rodo kaltinamojo piktybiškumą, savo šeimos narių teisės į saugią aplinką ignoravimą, abejingumą jų teisėtiems interesams. Esant paminėtoms aplinkybėms, manytina, jog net ir skyrus prokurorės pasiūlytą arešto bausmę bausmės vykdymo tikslai nebus pasiekti – atlikęs ją kaltinamasis po trumpo laiko vėl turės galimybę grįžti į savo šeimos namus, vartoti alkoholį ir smurtauti prieš artimuosius.

Teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė savo tėvo, nustatytinas bausmės laikotarpis didesnis, nei sankcijoje numatytas minimalus, tačiau mažesnis, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis ankščiau yra teistas, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka nėra baustas, praeityje yra turėjęs darbą (b. l. 82). Šios aplinkybė leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį ir būtent negebėjimas tvarkytis su savo asmeninėmis problemomis sąlygojo jo priešingą teisei elgesį, tačiau jis turi supratimą apie tai, koks elgesys atitinka visuomenės normas, o taip pat ir galimybę pasikeisti. Todėl teismas tiki, jog kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarys išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų ir pakeis savo teisės aktams prieštaraujantį elgesį. Dėl paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus T. Z. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 3 (gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka – kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu kaltinamasis pažymėjo, kad sutiktų gydytis nuo alkoholizmo), 5 (pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą), 8 (neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) ir 10 (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į numatomą skirti laisvės atėmimo bausmės terminą, į tai, kad kaltinamasis jau ne kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Nustačius, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Minėta, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Nurodytu nuosprendžiu jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Atitinkamai, 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė keistina į 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), laikant, kad 2 (dvi) dienos yra jau atlikta šios bausmės dalis, kadangi nuosprendžiu buvo įskaitytas T. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. dvi paros. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Kiti klausimai

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.

Bylos duomenimis, T. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 1 d. 04.00 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 13.31 val. (b. l. 41), tad šis laikas, t. y. dvi paros, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos griežtesne laisvės atėmimo bausme, dalies (11 (vienuolikos) mėnesių ir 28 (dvidešimt aštuonių) dienų) pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (3 (tris) mėnesius ir 2 (dvi) dienas), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti T. Z. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 1 d. 04.00 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 13.31 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. Z. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą);

- pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu T. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė