- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- e2-511-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00366-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-108-252/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Vilstata“ (toliau – ir Bendrovė) restruktūrizavimo administratorė UAB „Stinkoma“ pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarė Bendrovės 2018 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimas.
Atsiliepimas
2. Kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius ir V. G. atsiliepimuose prašė atsisakyti tvirtinti Bendrovės patikslintą restruktūrizavimo planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė prašymą patvirtinti RUAB „Vilstata“ restruktūrizavimo plano projektą, nutraukė RUAB „Vilstata“ restruktūrizavimo bylą ir įpareigojo restruktūrizavimo administratorę UAB „Stinkoma“ įvykdyti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytus reikalavimus.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Bendrovės kreditorių susirinkime kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 68,0593 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pritarė restruktūrizavimo plano projektui, kuris buvo patikslintas po to, kai teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi grąžino ištaisyti šio restruktūrizavimo plano projekto netikslumus.
5. Plane nurodyta, kad Bendrovė ketina dalyvauti viešajame pirkime VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) dėl projekto B25 vykdymo, tačiau kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus pateiktas rašytinis įrodymas – IAE 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymas į paklausimą dėl minėto projekto patvirtina, kad Bendrovė negalės dalyvauti šiame viešajame pirkime, nes nebus pasibaigęs terminas įtrauktų į nepatikimų asmenų sąrašą ir perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatys pašalinimo pagrindą tiekėjams, kurie yra tame sąraše. Todėl, teismo vertinimu, numatytos gauti 5 mln. Eur pajamos iš šios sutarties yra nepagrįstos.
6. Planuojamos gauti pajamos iš žemės nuomos nuo 2021 m. sumažėja nuo 11 150 Eur iki 4 200 Eur. Plane teigiama, kad, nuomininkui nesutikus su keliama kaina, nuomos sutartis bus nutraukta, tačiau nėra aišku, kada Bendrovė planuoja kelti žemės nuomos kainą. Gautinos pajamos iš turimo buto nuomos ar turimų transporto priemonių nuomos niekaip nepagrindžiamos. Plane vien nurodoma, kad per trejus metus Bendrovė gaus iš automobilių nuomos 53 175 Eur pajamų, tačiau nėra aišku, kiek Bendrovė turės išlaidų atlikdama turimų automobilių technines apžiūras, privalomus draudimus, nėra pateikta jokių duomenų, kokia yra reali savivarčių, krautuvų, autokrano nuomos paklausa. Plane taip pat teigiama, kad automobiliai bus nuomojami nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau plano patikslinimas pateiktas 2019 m. sausio 3 d., tikslintas jis buvo 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau jokių bent preliminarių sutarčių, kurios patvirtintų nuo plane nurodytos datos – 2019 m. sausio 1 d. prasidėjusius automobilių nuomos teisinius santykius ir iš tokios veiklos gaunamas pajamas nėra pridėta. Taip pat nepateikta įrodymų apie buto nuomą, kuriam nuomininkus surasti buvo galima jau rengiant pirmąjį plano variantą, todėl numatomą virš 53 000 Eur tokio pobūdžio pajamų gavimą teismas įvertino kaip nepagrįstą.
7. Teismas nurodė, kad plane numatytos gauti 420 000 Eur pajamos pagal sutartį su UAB „Mobetos komercijos grupė“ neatitinka vėlesnių šalių susitarimų, pagal kuriuos darbų apimtis sumažėjo dvigubai. Nėra jokių įrodymų, kad šie susitarimai yra pakeisti ir darbų apimtis išlieka pagal pirminę sutartį.
8. Nepagrįstai nurodomos gauti 3 mln. Eur pajamos iš sutarties su AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes tokios sutarties Bendrovė nėra pasirašiusi. Kreditorius VSDFV Utenos skyrius pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gruodžio 21 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad konkursas dėl projekto „Ruožas Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų“ yra paskelbtas, tačiau dar nėra nustatytas laimėtojas. Bendrovė nepateikė duomenų, kad yra pateikusi savo pasiūlymą šiame konkurse.
9. Naujai pateiktame plane Bendrovė taip pat nepateikė ir duomenų apie konkrečių užsakymų vykdymą pagal statybos rangos sutartį su akcininke UAB „Sventovis“, todėl numatyta gauti 120 000 Eur suma yra nepagrįsta.
10. Sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ jau yra pasibaigusi (2018 m. gruodžio 31 d.). Bendrovė nepateikė duomenų apie šios sutarties pratęsimą ar naujos sutarties pasirašymą, todėl plane nepagrįstai nurodoma, kad ši sutartis yra ir toliau vykdoma.
11. Numatomos gauti daugiau nei pusantro milijono eurų pajamos iš pridėtų ketinimų protokolų su Lenkijos įmone taip pat nėra pagrįstos tokių sutarčių sudarymą galinčiais patvirtinti įrodymais, jokios sutartys nėra pasirašytos, nors nuo pirmojo plano varianto parengimo iki patikslinto plano pateikimo praėjo keli mėnesiai.
12. Pasak teismo, nepašalintos ir abejonės dėl Bendrovės ilgalaikio turto vertės, nes plano 1.2 punkte nurodoma, kad ilgalaikio turto vertė yra 743 330 Eur, o 3.2.1 punkte išvardintas visas ilgalaikis turtas, kurio vertė yra tik 452 417,25 Eur.
13. R. A. turtinis reikalavimas, susijęs su darbo santykiais, yra ginčijamas, tačiau plane atsiskaitymas su šiuo kreditoriumi yra numatytas paskutiniais restruktūrizavimo metais.
14. Plane taip pat nėra nurodyti konkretūs Bendrovės struktūriniai pertvarkymai, kaip reikalaujama pagal ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tik abstrakčiai nurodoma, kad bus didinamas darbuotojų skaičius.
15. Teismas nustatė ir tokią aplinkybę, kad plane nurodytos Bendrovės debitorinės skolos nėra išieškomos. Vienas iš pagrindinių debitorių, kuris yra glaudžiai susijęs su Bendrove ne tik verslo, bet ir asmeniniais ryšiais, nevykdo savo įsipareigojimų. Analogiška situacija yra ir su kita Bendrovės debitore bei pagrindine bendrovės akcininke UAB „Sventovis“, kuri, turėdama didžiulę skolą Bendrovei, jos nedengia, nors turi lėšų supirkinėti kitų įmonės kreditorių sumas. Tokie veiksmai parodo akcininkės nesąžiningumą ir pačios Bendrovės nenorą sąžiningai ir atsakingai kitų kreditorių atžvilgiu vykdyti restruktūrizavimo procedūras. Naujai pateiktame plane be jokio teisinio pagrindo į debitorių sąrašą yra įtraukti debitoriai (Visagino sporto centras, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, Teledema), kurie savo skolas padengė dar 2018 metais. Taip pat į planą yra įtraukta Visagino savivaldybės daugiau nei 400 000 Eur skola, nors teisminis ginčas dėl šios skolos dar nėra pasibaigęs.
16. Plane nepaaiškinama, kodėl 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta per vienerius metus gautina suma 920 608 Eur pagal prognozinį balansą 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už visus 2018 metus, sumažėja iki 792 874 Eur, kai plane teigiama, kad visos pajamos iš ketinimų protokolų ir kitų sutarčių bus gaunamos. Taip pat pagal prognozinį balansą sumažėja mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nors pirmos eilės kreditoriams įsiskolinimas išlieka toks pats. Restruktūrizavimo metu Bendrovei nebuvo suteikta teisė dengti kurio nors kreditoriaus reikalavimą.
17. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projektui iš esmės pritarė kreditoriai, kurie yra glaudžiai susiję su pačia Bendrove ne tik verslo aspektu, bet ir asmeniniais ryšiais (UAB „Mobetos komercijos grupė“, UAB „Sventovis“, V. M. ir I. M.), ir dėl kurių veiksmų teismas yra priėmęs atskirąsias nutartis. Be to, teismas nustatė, kad yra du kreditoriaus UAB „Iris“ balsavimo raštu biuleteniai skirtingoms sumoms, nors šio kreditoriaus 2 079,86 Eur reikalavimas nėra patvirtintas.
18. Atsižvelgdamas į nurodytus plano trūkumus, į visų kreditorių, kurie nėra susiję su Bendrove, interesų apsaugą, į teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas konstatavo, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir atsisakė tokį planą patvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
19. Atsakovė RUAB „Vilstata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti RUAB „Vilstata“ 2018 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime patvirtinto restruktūrizavimo plano projektą; priimti naują įrodymą – projekto B19-2 užsakovo atstovo FIDIC inžinieriaus raštą, išsaugant šio dokumento konfidencialumą. Nurodo šiuos argumentus:
19.1. Teismas nepagrįstai neįvertino kreditorių daugumos pritarimo pateiktam restruktūrizavimo plano projektui. Su restruktūrizuojama Bendrove per jos valdymo organus ir (ar) dalyvius susijusių įmonių (kreditorių) dalyvavimas restruktūrizavimo procese bei balsavimas kreditorių susirinkime pats savaime nelemia priimto nutarimo neteisėtumo ir nereiškia šalių – Bendrovės ar su ja susijusių kreditorių – nesąžiningumo. Kuomet kreditorių mažuma ginčija daugumos palaikomą restruktūrizavimo planą, teismas turi įsitikinti, ar patvirtintu planu nėra pažeidžiamos jį ginčijančios mažumos teisės, ir ar pažeidžiamos tokiu būdu, kuris lemtų iš esmės nepagrįstą restruktūrizavimo procesą. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas su restruktūrizavimo tikslais. Šiuo atveju teismas paneigė išimtinę kreditorių daugumos teisę spręsti dėl skolininkės veiklos perspektyvų.
19.2. Teismas taikė nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą ir pernelyg griežtai vertino jam pateiktą restruktūrizavimo plano projektą. Kartu su restruktūrizavimo plano projektu pateikti visi įrodymai, įskaitant ir pasirašytas sutartis dėl planuojamų atlikti darbų. Sutartinių (ir ypač) tęstinių santykių buvimas pats savaime pagrindžia plane numatomų priemonių realumą. Teismas atliko išimtinai ūkinio (ekonominio) pobūdžio įvertinimus (dėl galimų užsakymų (ne)gavimo, derybų su kitais kontrahentais galimai neigiamo rezultato ir pan.), kurie nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. Toks įvertinimas pažeidžia šalių rungimosi principą bei interesų pusiausvyrą, nes iš esmės reiškia pareigą Bendrovei įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes, t. y. kad pagal konkrečią pasirašytą sutartį Bendrovė užtikrintai gaus nurodytas pajamas.
19.3. Teismas plane numatytas mokumo atkūrimo priemones vertino atsietai viena nuo kitos, neatsižvelgdamas į plano visumą, nepagrįstai Bendrovės pasirašytas sutartis ir kitus įrodymus įvertino kaip nepatikimus. Teismas neįvertino pesimistinio plano varianto, kuriam išsipildžius, Bendrovė vis tiek galėtų sugeneruoti pajamas veiklai tęsti ir atsiskaityti su kreditoriais, neįvertino, kad Bendrovės turimas turtas galėtų būti realizuotas.
19.4. Ekonomiškai pagrįstų priemonių visumą ir jų įgyvendinimo realumą patvirtina galiojantys sandoriai, kuriuose yra ir valstybei strategiškai svarbūs RUAB „Vilstata“ vykdomi IAE eksploatavimo nutraukimo projektai, pvz. B19-2, kuriame RUAB „Vilstata“ dalis yra virš 2 mln. Eur. Be UAB „Vilstata“ šis projektas žlugtų, nes likę partneriai neturi visos būtinos kvalifikacijos ir licencijų tolimesniems darbams atlikti. IAE būtų priversta ieškoti naujo rangovo ir dėl to būtų pažeisti ES IAE eksploatavimo nutraukimui skirtų fondo lėšų įsisavinimo terminai ir kiltų reali grėsmė dėl finansavimo šiam projektui nutraukimo iš fondo lėšų bei kitų ES sankcijų taikymo valstybei. RUAB „Vilstata“ iškėlus bankroto bylą ir pašalinus ją iš IAE projektų, bus pažeisti valstybės interesai, nes neribotam laikui pakibs valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimas.
19.5. Apeliantė patikslintame plane nurodė, kad darbus pagal IAE projektą planuoja vykdyti tik nuo 2019 m. gruodžio mėn., kuomet jau bus pasibaigęs Bendrovės įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą terminas (sueina 2019 m. lapkričio mėn.). Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad tokie tiekėjai negali dalyvauti perkančiosios organizacijos viešajame pirkime tik tuo atveju, jeigu tokį kvalifikacinį reikalavimą bus nustačiusi pati perkančioji organizacija. Šiuo atveju nėra duomenų, kad IAE yra nustačiusi tokį kvalifikacinį reikalavimą, nes konkursas dar nėra paskelbtas. Nors Bendrovė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau ji sėkmingai dalyvauja partnerystės (jungtinės veiklos sutarties) pagrindais projekto B19-2 vykdyme.
19.6. Dėl sutarties su UAB „Mobetos komercijos grupė“ buvo nurodyta, kad sutarties rengėjo rašymo apsirikimas buvo ištaisytas 2018 m. liepos 31 d. papildomu susitarimu Nr. 1, kurio sąlygos nekeitė sutarties kainos.
19.7. AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekte apeliantė ketina dalyvauti subrangos pagrindais, bendradarbiaudama su partneriu įrangos montavimo bei bendrų statybinių darbų vykdyme. Tai valstybinės reikšmės projektas, todėl su juos susijusi informacija yra konfidenciali.
19.8. Sutarties su UAB „Sventovis“ ir iš jos gaunamų pajamų realumą patvirtina, pvz., 2018 m. I ketvirtį įvykęs UAB „Sventovis“ bendrų statybinių darbų pagal tiesioginę sutartį su AB „Utenos melioracija“ perleidimas UAB „Vilstata“. Iš šios sutarties planuojama gauti 120 000 Eur suma yra sąlyginai maža, todėl neturi lemiamos įtakos įgyvendinant restruktūrizavimo planą.
19.9. Teismas, vertindamas regionų projektus, neįvertinos tos aplinkybės, kad dalis RUAB „Vilstata“ kreditorių, patvirtinusių restruktūrizavimo planą, geriausiai žino rinkos tendencijas ir perspektyvas Visagino regione, nes jie yra šios verslo srities dalyviai.
19.10. Sutarties su AB „Eurovia Lietuva“ 6.2 punkte nurodyta, kad jos sąlygos bus taikomos ir naujiems produkcijos užsakymams, todėl ši sutartis yra galiojanti, ji nėra nutraukta ir yra vykdoma. Iš šios sutarties gautos pajamos bus laikomos rezervinėmis, kurios bus panaudotos tuo atveju, jeigu statybinė programa pasiteisintų ne visa apimtimi.
19.11. Numatomos gauti pajamos iš transporto priemonių bei buto nuomos, palyginus su statybos projektais, yra nereikšmingos. Pajamos iš planuojamos ateityje padidinti žemės nuomos plane nėra numatytos.
19.12. Teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymus ketinimų protokolus, pasirašytus su Lenkijos įmonėmis. Statybos rangos darbų srityje, kurioje vyrauja didelės apimties ir kainų sandoriai, derybos vyksta ilgesnį laiką, juolab su užsienio subjektais.
19.13. Byloje neįrodyta, kad Bendrovės debitorių sąraše esantys skolininkai yra nemokūs arba kad egzistuoja kitos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad skolos Bendrovei nebus grąžintos. Jokie bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad Bendrovės sąsajos su debitoriais (UAB „Sventovis“, UAB „Mobetos komercijos grupė“) turės kokios nors įtakos skoloms susigrąžinti. Teismas, nepatvirtinęs restruktūrizavimo plano, nepagrįstai reikalauja jo vykdymo UAB „Mobetos komercijos grupė“ atžvilgiu. Dėl skolininkės Visagino savivaldybės administracijos teismo argumentai šališki, nes ta pati teisėja nagrinėjo RUAB „Vilstata“ ieškinį Visagino savivaldybės administracijai, kurį atmetė. Jau atgautos skolos restruktūrizavimo plano projekte nesidubliuoja.
19.14. Teismo nurodytus 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso ir 2018 m. gruodžio 31 d. prognozinio balanso duomenų skirtumus lėmė trys faktoriai: 1) dalis skolų per 2018 m. buvo atgauta; 2) dalį skolų bendrovė prognozavo atgauti 2018 m., nes pagrįstai tikėjosi, kad restruktūrizavimo planas bus patvirtintas dar 2018 m.; 3) prognoziniai balansai sudaromi ne tik restruktūrizavimo verslo plano dalies pagrindu, bet ir pagal Verslo apskaitos standartus, kuriuose numatyta privaloma turto pervertinimo procedūra.
19.15. Plane nurodyta, kad struktūriniai pertvarkymai jau buvo atlikti 2018 m. kovo 23 d., Bendrovės valdybai patvirtinus naują valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, numatantį aktualius duomenis ir planuojamus vykdyti projektus. Šiuos pakeitimus patvirtinantys Bendrovės dokumentai byloje pateikti kartu su rašytiniais paaiškinimais. Naujų UAB „Vilstata“ struktūrinių pertvarkymų numatyti nėra jokio poreikio.
Žemesnės instancijos teismas
19.16. Teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi dėl restruktūrizavimo plano taisymo įpareigojo Bendrovę įtraukti R. A. į kreditorių sąrašą ir numatyti atsiskaitymą su juo, nes tokią pareigą Bendrovei nustato ĮRĮ. Bendrovė šį įpareigojimą įvykdė, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas jau laikosi priešingos pozicijos ir nurodo, kad Bendrovė nepagrįstai įtraukė minėtą asmenį į kreditorių sąrašą.
19.17. Bendrovės ilgalaikis turtas yra 743 330 Eur, kurį sudaro 452 417,25 Eur materialusis turtas ir 290 913 Eur finansinis turtas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad plane nurodytos skirtingos ilgalaikio turto vertės.
Atsiliepimas
20. Kreditoriai VSDFV Utenos skyrius, SIA NK TECHNOLOĢIJA, S. R., V. G., V. L. (V. L.), UAB „Tekanas“, K. M. (K. M.), M. K., M. S. (M. S.), A. J. (A. J.), L. I., M. M. (M. M.), V. K. (V. K.), A. G. (A. G.), J. Č. (J. Č.), P. Ž. (P. Ž.) atsiliepimuose prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. VSDFV Utenos skyrius taip pat prašo priimti naujus įrodymus – VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. vasario 7 d. paklausimą ir IAE 2019 m. vasario 13 d. atsakymą. Atsiliepimuose kreditoriai nurodo šiuos atsikirtimus:
20.1. Bendrovė įrodinėja, kad per visą restruktūrizavimo procesą pagal pasirašytas sutartis planuoja gauti ne mažiau kaip 12 mln. Eur pajamų. VSDFV Utenos skyrius, siekdamas išsiaiškinti pateiktos informacijos apie sutartis pagrįstumą, pateikė užklausas IAE dėl numatomo vykdyti projekto B25 (5 000 000 Eur) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl projekto „Ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimas“ (3 000 000 Eur) įgyvendinimo. Gauti atsakymai, kurie yra pateikti teismui, paneigia atsakovės patikslintame restruktūrizavimo plane pateikiamą informaciją apie pasirašytas sutartis bei gautinas pajamas. Atsakovės teiginiai, kad Bendrovė tikisi sudalyvauti numatomuose darbų projektuose bent subrangos pagrindais, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Subrangovui yra taikomi tie patys pašalinimo pagrindai, kaip ir teikėjui.
20.2. IAE 2019 m. vasario 13 d. raštu patvirtino, kad RUAB „Vilstata“ pasitraukimas iš Konsorciumo nenulems B19-2 projekto įgyvendinimo sustabdymo bei nesukels prielaidų projekto neįgyvendinamumui.
Motyvuojamoji dalis
20.3. Sutartis su akcininke UAB „Sventovis“ kelia pagrįstų abejonių, nes ši bendrovė taip pat susiduria su finansiniais sunkumais, jos kreditoriai buvo kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
20.4. Restruktūrizavimo plane į gautinas lėšas neturėtų būti įtraukiamos sumos, dėl kurių nėra įsipareigojimų jas sumokėti. Derybų su Lenkijos įmonėmis metu pasirašyti ketinimų protokolai nepagrindžia Bendrovės numatomą gauti bendrą sumą – 1 552 000 Eur.
20.5. Plane nepagrįstai nurodyta kaip gautina Visagino savivaldybės skola daugiau kaip 400 000 Eur, nors ši skola nėra priteista, apeliacija toje byloje dar neišnagrinėta.
20.6. Prie restruktūrizavimo plano projekto pridėtuose 2020–2022 prognozinėse pelno (nuostolių) ataskaitose nurodomas pelningumas mažėja lyginant pačiame plane nurodomu pelningumu už tą patį laikotarpį.
20.7. Kreditorė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, 2018 m. spalio 30 d. sutartimi perleidusi savo reikalavimo teisę į atsakovę pastarosios akcininkei UAB „Sventovis“, nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu 2018 m. gruodžio 28 d. susirinkime balsavo visa teismo patvirtinto 173 559,19 Eur reikalavimo suma „Už“ RUAB „Vilstata“ restruktūrizavimo planą. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ balsai turėjo būti skaičiuojami bent atėmus jau gautą 40 000 Eur sumą už perleistą kreditorinį reikalavimą. UAB „Sventovis“, kuri įtraukta į RUAB „Vilstata“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 350 449,76 Eur reikalavimu, atitinkama balsų suma balsuoja Bendrovės kreditorių susirinkimuose, tuo pat metu būdama RUAB „Vilstata“ debitore net 270 570,11 Eur suma. Ši situacija prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
20.8. Negali būti vertinamos kaip pajamų šaltinis tos sumos, dėl kurių nėra įsipareigojimų jas sumokėti. Aplinkybė, kad ĮRĮ apibrėžtos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslams pasiekti pateiktame tvirtinti patikslintame restruktūrizavimo plane nurodomos tik deklaratyviai, sudaro prielaidas pagrįstoms abejonėms dėl restruktūrizavimo plano duomenų realumo. Restruktūrizavimo plane, skirtingai nei preliminariame įmonės plane (metmenyse), turi būti pateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacine tvarka šioje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatvirtino restruktūrizavimo plano projekto. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kreditorės AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimo priėmimo
22. Kreditorė AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė praleidusi CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsiliepime prašo atnaujinti praleistą procesinį terminą bei priimti šį atsiliepimą, taip pat prašo šį atsiliepimą ir jame nurodytą informaciją pripažinti nevieša bylos medžiaga; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad atsiliepimo priėmimo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, 2019 m. vasario 21 d. lydraščiu jį persiuntęs Lietuvos apeliaciniam teismui (priėmimo klausimui išspręsti).
23. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, be kita ko, buvo pasiūlyta kreditorei AB „Eurovia Lietuva“ iki 2019 m. birželio 25 d. įskaitytinai nurodyti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimo į atskirąjį skundą praleidimo priežastį(-is) bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus; išskirti atsiliepime nurodytą informaciją, kurią ji prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, į atskirą dokumentą kaip priedą prie atsiliepimo, sudarant galimybę kitoms šalims susipažinti su jos atsiliepimu į atskirąjį skundą.
24. Minėtos nutarties kopija buvo išsiųsta kreditorės AB „Eurovia Lietuva“ atstovui 2019 m. birželio 7 d. (penktadienį) elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl laikoma įteikta kitą darbo dieną, t. y. 2019 m. birželio 10 d. Kreditorė AB „Eurovia Lietuva“ per teismo nustatytą terminą raštu nenurodė jokių atsiliepimo į atskirąjį skundą praleidimo priežasčių ir nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, taip pat neišskyrė atsiliepime nurodytos informacijos, kurią ji prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, į atskirą dokumentą. Kaip jau pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, vien tokių aplinkybės, kaip praleisto termino trukmė ar šalies elgesys procese, nepakanka išspręsti praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą. Kadangi kreditorė AB „Eurovia Lietuva“ praleido terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir per teismo nustatytą papildomą terminą prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo trūkumų neištaisė, t. y. nenurodė jokių atsiliepimo į atskirąjį skundą praleidimo priežasčių bei nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, šį atsiliepimą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 318 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Tokiu atveju kreditorės prašymas išspręsti šio procesinio dokumento (konkrečiai neįvardintos jo dalies) konfidencialumo klausimą tampa nebeaktualus.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Apeliantė RUAB „Vilstata“ ir kreditorius VSDFV Utenos skyrius apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos teigia gavę jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantė prašo išsaugoti jos pateikiamo dokumento (projekto B19-2 užsakovo atstovo FIDIC inžinieriaus rašto) konfidencialumą nuo trečiųjų asmenų, tačiau nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių šis įrodymas turėtų būti pripažintas nevieša bylos medžiagos dalimi.
27. Kreditorius V. G. apeliacinės instancijos teismui 2019 m. birželio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto naujai paaiškėjusias aplinkybes, jo manymu, turinčias esminės reikšmės nagrinėjant šį ginčą.
28. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, be kita ko, šalims buvo pasiūlyta iki 2019 m. birželio 25 d. raštu pateikti savo nuomones dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo bei jų vertinimo.
29. Kreditorius VSDFV Utenos skyrius prašo priimti V. G. rašytinius paaiškinimus, o apeliantės pateikto naujo įrodymo priėmimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys raštu savo nuomonės per teismo nustatytą terminą nepateikė.
30. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtų naujų rašytinių įrodymų iki skundžiamos nutarties priėmimo negalėjo pateikti, nes tuo metu jų dar neturėjo, aptarti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas priima gautus kreditoriaus V. G. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomos naujos su nagrinėjamu šioje byloje klausimu susijusios aplinkybės ir kurių dar nebuvo, kai šis kreditorius rengė savo atsiliepimą.
31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. birželio 27 d. prieš pat teismo posėdžio pradžią gauti nauji apeliantės paaiškinimai raštu su priedais (naujais įrodymais), kuriuos ji taip pat prašo priimti, išsaugojant priedų Nr. 1, 2, 5 ir 6 konfidencialumą nuo trečiųjų asmenų. Dėl šio prašymo pažymėtina, kad dauguma apeliantės pateiktų sutarčių ir kitų dokumentų sudaryti dar 2019 m. balandžio–gegužės mėn., todėl neabejotinai galėjo būti pateikti apeliacinės instancijos teismui gerokai anksčiau, nei šio teismo posėdžio dieną. Be to, šioje byloje paskirtas 2019 m. birželio 6 d. teismo posėdis jau buvo kartą atidėtas, sudarant visiems byloje dalyvaujantiems asmenims procesinę galimybę išdėstyti savo nuomones, ar reikia prijungti anksčiau apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, taip pat išdėstyti savo pozicijas dėl šių naujų duomenų turinio vertinimo. Kadangi apeliantė nepagrįstai delsė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, o jų vėlesnis pateikimas neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą (tektų teismo posėdį atidėti dar kartą), apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuo duomenis priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 302, 314 straipsniai).
Dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo
32. Įmonės restruktūrizavimo planas yra esminis dokumentas restruktūrizavimo byloje, kurio turinys turi atitikti ĮRĮ 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kuris svarstomas bei tvirtinamas ĮRĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
33. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 1 dalį, įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Šiam (šiai) pritarus restruktūrizavimo plano projektui, įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą per vieną darbo dieną pateikia restruktūrizavimo administratoriui. Pastarasis tuomet atlieka ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su kreditorių susirinkimo sušaukimu spręsti (ne)pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį, kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 kalendorines dienas po susirinkimo pateikia restruktūrizavimo administratoriui. Restruktūrizavimo administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktūrizavimo plano projektui, protokolą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas šį protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą su išvada pateikia teismui. Teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano.
34. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju buvo laikytasi ĮRĮ 14 straipsnyje nustatytos restruktūrizavimo plano svarstymo ir pateikimo tvirtinti tvarkos, įskaitant ir tai, jog buvo gautas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimas atsakovės patikslintam restruktūrizavimo plano projektui. Tačiau, kaip jau yra akcentuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, ĮRĮ 14 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų reikalavimų laikymasis, įskaitant ir kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimo gavimą restruktūrizavimo plano modifikavimui, yra būtinoji, tačiau nepakankama sąlyga tam, jog teismas besąlygiškai patvirtintų įmonės restruktūrizavimo planą ir/ ar jo pakeitimus. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas (jo pakeitimai) atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (ĮRĮ 12 straipsnis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1099-381/2018; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1458-241/2018).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje ginamos taip pat ir teismui sprendžiant dėl pateikto restruktūrizavimo plano tvirtinimo – kreditorių mažumos teisės turėtų būti apsaugotos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, teismui užtikrinant, kad jų teisinė padėtis įgyvendinant planą nebūtų blogesnė, palyginti ta, kuri būtų, jei įmonei būtų iškelta bankroto byla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018). Teismas restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje turėtų įvertinti kreditorių prieštaravimus ir patikrinti, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami tokius prieštaravimus išreiškusių kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi grąžino Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą pataisyti toje nutartyje nurodytus trūkumus ir pratęsė terminą pateikti šį dokumentą teismui. Per nustatytą terminą teismui buvo pateiktas patikslintas Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas. Apeliantės skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
37. Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, atitinkantis šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje pateiktas priemonių, kurios turi būti nustatytos įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui, sąrašas. Teismas, spręsdamas įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, turi įsitikinti nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu ir pagrįstumu, ypač kai dalis kreditorių nepritaria pateiktam restruktūrizavimo plano projektui.
38. Apeliantė teigia, kad kartu su patikslintu Bendrovės restruktūrizavimo plano projektu buvo pateikti visi įrodymai. Dėl šio argumento pažymėtina, kad teismas vertina byloje pateiktus įrodymus ir sprendžia, ar jų pakanka byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia teismui grąžinti pateiktą tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą ištaisyti jo neatitikimus ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams, be kita ko, pateikti papildomus įrodymus.
39. Pagal restruktūrizavimo plane pateiktus vėliausiai sudaryto, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, Bendrovės apskaitytas turtas iš viso sudaro 2 893 152 Eur, o mokėtinos sumos – 1 969 511 Eur. Patvirtinti kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 1 896 359,75 Eur.
40. Plane nurodyta, kad restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindinis Bendrovės planuojamas pajamų šaltinis – statybos montavimo darbai. Nurodyta, kad dėl šių darbų yra pasirašytos 8 sutartys, pagal kurias planuojamos ne mažesnės kaip 12 mln. Eur pajamos. Tačiau prie plano pridėtos tik trys statybos rangos sutartys, o likę priedai yra ketinimų protokolai bei kiti ikisutartiniai dokumentai, kurie, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina jokių konkrečių užsakovų įsipareigojimų, vadinasi, tokio dydžio pajamų sugeneravimas mažai tikėtinas.
41. Viena iš pateiktų rangos sutarčių buvo sudaryta atsakovei kartu su jungtinės veiklos partneriais kaip Konsorciumui laimėjus IAE konkursą, skelbtą vykdant eksploatavimo nutraukimo projektą B19-2. Apeliantė teigia, kad Bendrovės dalis šiame projekte yra virš 2 mln. Eur. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė planuoja gauti tokio dydžio pajamas iš minėtos sutarties. Kadangi Bendrovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turės ir sąnaudų, nėra pagrindo manyti, kad vien šio sandorio įvykdymo pakaks atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plane pateiktoje lentelėje apie prognozuojamas Bendrovės išlaidas bei finansinius rodiklius nurodyta, jog iš viso per restruktūrizavimo laikotarpį iš statybos montavimo darbų (t. y. ne tik iš šios, bet ir iš visų kitų minėtų sutarčių) numatoma gauti 1 956 146,65 Eur pelno. Apeliantė taip pat teigia, kad be jos šis valstybinės reikšmės projektas žlugtų ir dėl to būtų pažeisti valstybės interesai, nes likę partneriai neturi visos būtinos kvalifikacijos ir licencijų tolimesniems darbams atlikti. Tačiau šį jos argumentą paneigia byloje pateiktas IAE 2019 m. vasario 13 d. raštas, kuriame patvirtinama, kad Bendrovės pasitraukimas iš Konsorciumo nenulems B19-2 projekto sustabdymo bei nesukels prielaidų, kad dėl to šis projektas gali likti neįgyvendintas (el. b. t. 25, b. l. 37–38).
42. Kitos kartu su restruktūrizavimo planu pateiktos rangos sutartys, sudarytos su UAB „Mobetos komercijos grupė“ ir UAB „Sventovis“, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų restruktūrizavimosi laikotarpiu. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abu minėti kontrahentai yra susiję su Bendrove per šių juridinių asmenų valdymo organus ir dalyvius bei juos siejančius asmeninius ryšius. Šių aplinkybių apeliantė neneigia.
43. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad plane numatytos gauti 420 000 Eur pajamos pagal sutartį su UAB „Mobetos komercijos grupė“ turi būti dvigubai mažesnės, nes pagal vėliau šalių sudarytą papildomą susitarimą atitinkamai sumažėjo darbų kiekis. Apeliantė teigia, kad 2018 m. liepos 31 d. papildomu susitarimu Nr. 1 buvo ištaisytas sutarties rengėjo rašymo apsirikimas dėl sutartyje nurodyto darbų kiekio. Pažymi, kad susitarimo 3 punkte nurodyta, jog kiti sutarties punktai (įskaitant darbų kainą) lieka nepakitę. Šis apeliantės argumentas nors ir galėtų paneigtų minėtos teismo išvados teisingumą, tačiau vis tiek abejonės dėl prognozuojamų gautinų pajamų dydžio išlieka, nes papildomas susitarimas buvo sudarytas praėjus metams po sutarties pasirašymo. Be to, šiuo susitarimu rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas pakeistas nustatant metais ilgesnį terminą. Galiausiai, kaip pirmiau minėta, restruktūrizavimo plane nurodytos išimtinai pagal rangos sutartis numatytos gauti pajamos, tačiau atskirai nenurodytos kiekvienos sutarties vykdymo sąnaudos (apeliantės išlaidos sutartims vykdyti).
44. Dėl apeliantės sudarytos statybos rangos sutarties su UAB „Sventovis“ pažymėtina, kad pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, jog iš šios sutarties numatyta gauti 120 000 Eur suma yra sąlyginai maža, todėl neturi lemiamos įtakos įgyvendinant restruktūrizavimo planą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Sventovis“ buvo iškelta bankroto byla ir ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė dėl minėtos nutarties pateiktą atskirąjį skundą ir paliko skundžiamą nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-864-241/2019). Tokiu atveju nėra pagrįsta tikėtis šios 120 000 Eur sumos gavimo.
45. Iš bylos medžiagos matyti, kad po patikslinto Bendrovės restruktūrizavimo plano pateikimo apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė dar vieną rangos sutartį, sudarytą su BĮ „Visagino sporto centras“. Tačiau šios sutarties 4 658,50 Eur suma, atsižvelgiant į jau minėtą Bendrovės kreditorių reikalavimų dydį, neturi esminės reikšmės vertinant apeliantės veiklos perspektyvas bei jos galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais per restruktūrizavimo laikotarpį.
46. Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad Bendrovė ketina dalyvauti IAE viešajame pirkime dėl projekto B25 vykdymo. Byloje pateiktas IAE 2018 m. gruodžio 21 d. raštas patvirtina, kad Bendrovė negalės dalyvauti šiame viešajame pirkime, nes nebus pasibaigęs terminas įtrauktų į nepatikimų asmenų sąrašą ir perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatys pašalinimo pagrindą tiekėjams, kurie yra tame sąraše (el. b. t. 24 , b. l. 18). Dėl to sutiktina su teismo išvada, kad iš šios sutarties Bendrovės numatytos gauti 5 mln. Eur pajamos yra nepagrįstos. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pagal restruktūrizavimo planą minėto projekto darbai planuojami vykdyti tik nuo 2019 m. gruodžio mėn., kuomet jau bus pasibaigęs Bendrovės įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą terminas (terminas sueina 2019 m. lapkričio mėn.), ir šis argumentas kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas (dėl tokių pajamų nerealumo) nesuponuoja. Įvardintame IAE rašte nurodyta, jog IAE planuojamo pirkimo vykdymo metu bei pasiūlymų pateikimo metu (2019 m. sausio–gegužės mėn.) Bendrovei pritaikyta sankcija bus vis dar galiojanti. Be to, kitame IAE 2019 m. vasario 13 d. rašte taip pat nurodyta, kad IAE su apeliante nėra sudariusi jokių susitarimų dėl IAE ateityje planuojamų vykdyti projektų įgyvendinimo.
47. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gruodžio 21 d. rašte nurodyta, kad konkursas dėl projekto „Ruožas Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų“ yra paskelbtas, tačiau dar nėra nustatytas laimėtojas (el. b. t. 24, b. l. 21). Apeliantė nurodo, kad šiame projekte ji ketina dalyvauti subrangos pagrindais, bendradarbiaudama su partneriu įrangos montavimo bei bendrų statybinių darbų vykdyme. Į bylą pateiktas atsakovės ir UAB „Eksortus“ 2018 m. kovo 9 d. pasirašytas ketinimų protokolas, tačiau nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė yra sudariusi kokias nors sutartis dėl subrangos darbų atlikimo, vykdant šį projektą, ar kad pati UAB „Eksortus“ yra pripažinta konkurso laimėtoja, vykdysiančia tokius darbus. Jau minėta ir tai, šio konkurso metu dar nepasibaigęs Bendrovės įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą terminas. Vadinasi, skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad Bendrovės restruktūrizavimo plane nepagrįstai nurodomos ketinamos gauti 3 mln. Eur pajamos iš sutarties su AB „Lietuvos geležinkeliai“.
48. Bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyti ir trys projektai, kuriuos įvykdžius ketinama gauti daugiau nei 1,5 mln. Eur pajamų, grindžiami vienos Lenkijos įmonės pasirašytais ikisutartiniais dokumentais. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad šios pajamos nepagrįstos. Teigia, kad derybos dėl statybos rangos darbų su užsienio subjektais vyksta ilgesnį laiką. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose numatyta darbų vykdymo pradžia 2019 m. kovo–gegužės mėn., taigi apeliantės ikisutartiniai santykiai su Lenkijos įmonėmis jau turėjo būti transformuoti į konkrečius susitarimus ir / ar sutartis. Ir nors apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikė naujus įrodymus, tačiau jokių konkrečių sutarčių dėl statybos rangos darbų, susijusių būtent su minėtais projektais, nepateikė. Taigi ir šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl tokio pobūdžio pajamų nepagrįsto įtraukimo į restruktūrizavimo planą taip pat nėra paneigtos.
49. Restruktūrizavimo plane antra pagal pajamų ir pelningumo dydį nurodyta Bendrovės veikla yra skaldos pardavimas. Apeliantė pateikė tris sutartis dėl trupinto betono (skaldos) pirkimo–pardavimo, sudarytas su AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir AB „Utenos melioracija“. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. Apeliantės teigimu, šios sutarties sąlygos pagal 6.2 punktą taikomos ir naujiems produkcijos užsakymams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad AB „Eurovia Lietuva“ ir toliau teikia ar ketina teikti užsakymus šios pasibaigusios sutarties pagrindu. Taigi ir dėl iš šios veiklos planuojamų gauti pajamų dydžio kyla pagrįstų abejonių, kurios nebuvo pašalintos patikslinus Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą.
50. Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad Bendrovė turi 920 608 Eur debitorių skolų. Iš pateikto Bendrovės skolininkų sąrašo matyti, kad didžioji dalis skolų yra trijų subjektų: Visagino savivaldybės administracijos (448 331,13 Eur), UAB „Sventovis“ (270 570,11 Eur) ir UAB „Mobetos komercijos grupė“ (94 117,99 Eur). Dėl nurodytos Visagino savivaldybės administracijos skolos teisminis ginčas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, dar nėra pasibaigęs (Panevėžio apygardos teismo 2018-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-347-252/2018 RUAB „Vilstata“ ieškinys yra atmestas, apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas; CPK 179 str. 3 d.). Kitai debitorei, UAB „Sventovis“, kaip pirmiau buvo aptarta, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo plane numatytas skolos iš šios debitorės (kuri, beje, yra ir didžiausia Bendrovės akcininkė) atgavimas iki 2020 m. yra mažai tikėtinas. Dėl šioje nutartyje minėtų UAB „Mobetos komercijos grupė“ sąsajų su apeliante, taip pat atsižvelgiant į šioje byloje pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-864-241/2019, kurioje konstatuota, kad UAB „Mobetos komercijos grupė“ 2019 m. gegužės 29 d. perėmė iš kito kreditoriaus UAB „Sventovis“ skolą, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl apeliantės galimybės atgauti visą skolą iš UAB „Mobetos komercijos grupė“. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plane numatyta išieškoti iš skolininkų per visą restruktūrizavimo laikotarpį bendra suma tesudaro 527 426 Eur.
51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patikslintame Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte neištaisyti esminiai verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiui trūkumai, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, ir kurie kliudo tokį planą patvirtinti. Taip pat nepateikti papildomi įrodymai, kurie pagrįstų Bendrovės restruktūrizavimo verslo plane numatytų pagrindinių priemonių, skirtų atkurti Bendrovės mokumą, įgyvendinimo realumą, Bendrovės veiklos ateities perspektyvas.
52. Atsižvelgiant ir į tokį faktą, kad Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui kreditorių susirinkime buvo pritarta iš esmės su pačia Bendrove susijusių kreditorių balsų dauguma (šiems prieš tai iš kitų Bendrovės kreditorių supirkus atitinkamų reikalavimų dydį, užtikrinantį kvalifikuotą balsų skaičių), o dauguma likusių kreditorių pateiktam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria, taip pat sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad kyla pagrįstų abejonių dėl restruktūrizavimo planui pritarusių susijusių asmenų sąžiningumo bei jų ketinimų, tikrųjų Bendrovės restruktūrizavimo procese siekiamų jų tikslų. Šios aplinkybės taip pat teikia pagrindą sutikti su teismu, kad, teismui patvirtinus pateiktą Bendrovės restruktūrizavimo planą, kreditorių mažumos, kuri nepritarė šiam planui, teisinė padėtis pablogės ir nebus užtikrinta jų teisėtų interesų apsauga.
53. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą (ginčą) išsprendė teisingai, pagrįstai pripažindamas pateiktą patikslintą restruktūrizavimo plano projektą neatitinkančiu ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir pagrįstai jo nepatvirtino. Kadangi per nustatytą terminą nepateiktas Bendrovės restruktūrizavimo planas, atitinkantis visus ĮRĮ 12 straipsnyje nustatytus tokiam dokumentui reikalavimus, egzistavo ir teisinis pagrindas nutraukti apeliantės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais kritikuojama teismo pozicija dėl vienos ar kitos atskiros šio plano dalies (atitinkamų gautinų sumų į planą įtraukimo), neteikia pagrindo abejoti teismo išvadomis, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad nutartyje aptarti pagrindiniai aspektai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą teismui priimti tokį procesinį sprendimą. Kiti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti Bendrovės restruktūrizavimo plano trūkumai, kuriuos apeliantė taip pat ginčija atskirajame skunde, neturi esminės reikšmės siekiant teisingai išspręsti šį ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės argumentų nebepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ atsiliepimą į atskirąjį skundą ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ 2019 m. birželio 27 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus.