Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-966/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-305-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07335-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
A. M., L. Ž.
Kaltinamasis
Ž. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07335-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.2.23.1.2; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, A. Z., Rūtai Jankauskienei, Loretai Dosinienei, Karolinai Čepaitytei,

dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nukentėjusiesiems A. M., L. Ž.,kaltinamajam Ž. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LTSR baudžiamojo kodekso (toliau LTSR BK) 90 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995.01.01) – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LTSR BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 1988 m. spalio 18 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš Kauno ADK lygtinai prieš terminą, likus 1 metams 9 mėnesiams ir 5 dienoms neatliktos bausmės;

2. 1990 m. gegužės 16 d. Kauno miesto Panemunės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, paskirta bausmė subendrinta su 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, 1993 m. gruodžio 8 d. paleistas iš Alytaus griežto režimo pataisos namų kolonijos atlikęs bausmę;

3. 1994 m. birželio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 212¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) – pataisos darbai 1 metams be laisvės atėmimo, atskaitant 20 % darbo užmokesčio valstybės naudai;

4. 1996 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu, 1999 m. liepos 12 d. paleistas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos kolonijos atlikęs bausmę;

5. 2000 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 1250 litų dydžio bauda, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį išteisintas, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

6. 2000 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu ir 1250 litų dydžio bauda, pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, 2007 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2000 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 295 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 237 straipsnio 1 dalį, 1250 litų dydžio bauda panaikinta, o 2000 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies bei 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, turto konfiskavimo bausmės vykdymas nutrauktas;

7. 2001 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232¹⁰ straipsnį ir 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 4 metams su ½ turto konfiskavimu, 2003 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹⁰ straipsnio į 2000 m. BK 266 straipsnį, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams, nuo turto konfiskavimo atleistas, 2003 m. liepos 4 d. paleistas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų;

8. 2003 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams, 2006 m. birželio 7 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

9. 2008 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL, tai yra 260 litų dydžio bauda, bauda išieškota;

10. 2010 m. liepos 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams už tris nusikalstamas veikas, už vieną išteisintas, įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, 2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, 2013 m. gegužės 31 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

11. 2015 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, 2015 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus atlikęs bausmę;

12. 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2015 m. gegužės 29 d., prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, 2016 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

13. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. vasario 7 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi rankinėje bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,002, kol 2017 m. vasario 14 d., 17.45 val., Kaune, Vytauto pr. 91, dalinės apžiūros metu šią medžiagą rado bei paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Be to, Ž. K. 2017 m. vasario 15 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėto savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 būrio 1 kuopos vyriausiojo patrulio E. S. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas ir tyčia vieną kartą spyrė A. M. į dešinę koją bei ranka čiupo už blauzdos ir ją suspaudė tuo nukentėjusiajai A. M. sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Be to, Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., apie 9.00 val. viešoje vietoje bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis kitų žmonių akivaizdoje sudavė L. Ž. vieną smūgį į galvą, po to tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą smakro srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis Ž. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. vasario 14 d. buvo bare R. Kalantos gatvėje, kur gėrė alų. Kiti asmenys vartojo kažkokias medžiagas iš maišiukų ir paskui paprašė tuos maišiukus kur nors išmesti. Juos susidėjo į rankinę ir pamiršo. Bare kilus konfliktui, jį sulaikė policijos pareigūnai ir nusivežė į policijos komisariatą, kur ir buvo rasti maišeliai. Žinojo, kad tuose maišeliuose ankščiau buvo narkotinės medžiagos, kurias suvartojo jo pažįstami asmenys, tačiau jis jų nevartojo, o maišeliai jau buvo tušti. 2017 m. vasario 15 d. jis neblaivus buvo namie, atsigulė miegoti. Kaimynai nežinia kodėl iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis keikėsi, gal negražiai elgėsi, bet policijos pareigūnei nespyrė, kojos jai nespaudė. Visa tai matė mama ir ji patvirtino, kad jis niekam nespyrė. Policijos pareigūnai supyko ant jo ir parašė taip, kaip jiems reikia. Atvykus policijos pareigūnams jis gulėjo lovoje. Jie kėlė jį, jis keikėsi, nuėjo į tualetą ir grįžęs atsigulė. Policijos pareigūnai jo atžvilgiu panaudotojo Taser, dėl to jis atsidūrė ant grindų. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. 2017 m. gegužės 20 d. ryte jis buvo bare R. Kalantos g. Su bare buvusiu L. Ž. prie stalo įvyko konfliktas ir jie susimušė. Su L. Ž. jie seniai pažįstami, kartu augo. Bare nieko tokio neįvyko, gavosi girtų vyrų konfliktas ir jie susimušė. Konfliktas vyko trumpai, o barmenė iškvietė apsaugą ir jis buvo sulaikytas. Tuo metu bare buvo dar keletas asmenų. Pirmą smūgį sudavė jis, trenkė į veidą L. Ž., šis jam irgi sudavė. Konfliktas truko trumpai. Vėliau jie susitaikė. Savo poelgį vertina blogai. Jis niekur nedirba, yra mamos išlaikomas. Jam gėda dėl to, kad per daug pasineria į alkoholį, gydytis nesiseka, jis nedraustas, darbo biržoj neregistruotas. Supranta, kad viskas atsitiko dėl alkoholio, gailisi. Paskutinio žodžio metu kaltinamasis pripažino, kad turėjo maišelį su narkotinėmis medžiagomis, kitas maišelis buvo tuščias, nurodė, kad jaučiasi kaltas, kad įsidėjo tuos maišelius į savo rankinę. Taip pat nurodė, kad galėjo apspardyti kaimynų duris, bet buvo girtas, miegojo, o policijai jį prikėlus galėjo plūstis, o policijos pareigūnams panaudojus Tazerį, jis krisdamas galėjo užkabinti policijos pareigūnę, tačiau to jis nepamena. Dėl visų nusikaltimų gailisi.

Dėl disponavimo psichotropine medžiaga

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Liudytoja E. N. parodė, kad dirbdama Panemunės PK kartu su A. D. vyko į iškvietimą R. Kalantos g., kur buvo rastas Ž. K.. Jis buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pristatytas į Vyriausiąjį policijos komisariatą. Daiktų apžiūros metu pas jį rankinėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais. Tikėtina, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Visa tai vyko prieš metus laiko. Iškvietimas buvo į turgavietę R. Kalantos gatvėje šalia baro, galimai adresu R. Kalantos g. 80. Kas atliko Ž. K. apžiūrą, neprisimena. Jie rankinėje rado maišelį su milteliai ir kelis švirkštus. Ž. K. elgėsi agresyvokai, mažai ką paaiškino. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39–40) užfiksuoti jos parodymai, kad iškvietimas buvo 2017 m. vasario 14 d., teisingi.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis su kolegomis E. N. ir V. K. buvo iškviesti prie baro, esančio turgelyje Petrašiūnuose dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Ž. K. buvo sulaikiusi apsauga ir po to jis buvo perduotas policijos pareigūnams ir pristatytas į areštinę. Pristačius kaltinamąjį į areštinę, buvo atlikta jo apžiūra ir rastos galimai narkotinės medžiagos. Ž. K. apžiūrą atliko V. K., apžiūrėjo rūbus ir piniginę. Narkotikai buvo rasti piniginėje. Kaip tiksliai atrodė maišelis, neprisimena, tikslaus įpakavimo neprisimena, tačiau liudytojas A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–44) duotus parodymus, kad pas Ž. K. buvo rasti du plastikiniai maišeliai, kurių vienas buvo tuščias, o kitame buvo baltos spalvos milteliai. Pats Ž. K. atrodė pakankamai apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Matėsi, kad maišelyje narkotikų kiekis buvo apčiuopiamas, nemano, kad tai buvo tik likučiai, kaip sako kaltinamasis. Narkotikų kiekis buvo gerai matomas, nebuvo tik nuosėdos.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Prieš metu laiko kartu su kolegom E. N., A. D. važiavo į iškvietimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nuvyko į barą R. Kalantos g. Ten rado neblaivų Ž. K.. Neprisimena, ar jis priešinosi, kas ten vyko, tačiau asmuo buvo pristatytas į Kauno AVPK. Ten jis atliko Ž. K. daiktų apžiūrą ir rankinėje rado galimai narkotines medžiagas. Apžiūros metu šalia buvo A. D.. Ž. K. buvo stipriai neblaivus. Kaip atrodė paketėlis su narkotikais, neprisimena, ne kartą yra juos radęs. Tai, kad maišelyje yra narkotinės medžiagos, suprato iš darbo patirties. Matė, kad maišelyje buvo milteliai, miltelių kiekis atrodė kaip viena dozė. Ž. K. sunkiai kažką aiškino, jo kalba buvo nerišli. Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iškvietimas buvo 2017 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 47–48).

Iš 2017 m. vasario 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyresnioji tyrėja E. N. pateikė maišelį su baltos spalvos milteliais, švirkštą ir rudą piniginę su kortelėmis, monetomis (t. 1, b. l. 22).

2017 m. gegužės 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(957)-IS1-2623 konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio 2017 m. vasario 14 d. rastų dalinės apžiūros metu pas Ž. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,002 g. Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad tirti patiktų miltelių bendras kiekis buvo 0,082 g., ant tuščio plastikinio švirkšto vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 26–27).

2017 m. vasario 14 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 136 nustatyta, kad Ž. K. nustatytas 1,86 promilės girtumas (t. 1, b. l. 37).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti kaltinamajam Ž. K. pasitvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo Ž. K. kaltė dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra visiškai įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvada. Kaltinamasis Ž. K., nurodydamas, kad kaltę pripažįsta, tuo pačiu parodė, kad maišeliai, kurie buvo pas jį rasti, buvo tušti. Kaltinamasis maišelių su psichotropine medžiaga atsiradimo aplinkybes bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nurodė skirtingai. Ikiteisminio yrimo metu jis nurodė, kad iš viso neatsimena, kaip pas jį galėjo atsirasti maišeliai su baltos spalvos milteliais ir švirkštas (1 t., b. l. 152-153, 177), teisme jau teigė, kad psichotropines medžiagas vartojo jo draugai, o jo paprašė išmesti tuščius maišelius, ko jis nepadarė pamiršęs. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo parodymai yra duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nenuoseklūs, todėl tikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų policijos pareigūnų, iškviestų dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sulaikiusių Ž. K., parodymais nustatyta, kad pristačius Ž. K. į Kauno AVPK ir atlikus jo daiktų apžiūrą rankinėje buvo rastas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Pareigūnai patvirtino, kad viename maišelių buvo matyti aiškus apčiuopiamas kiekis baltos spalvos miltelių, atrodė, tarsi būtų viena dozė psichotropinės medžiagos, kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad pas jį rasti maišeliai buvo tušti. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus patvirtina, sutampa su kitais įrodymais byloje, todėl nesivadovauti jais teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad pas Ž. K. buvo rasta psichotropinė medžiaga metamfetaminas, patvirtina 2017 m. gegužės 8 d. specialisto išvada., kuri taip pat patvirtina, kad bendras miltelių kiekis maišelyje buvo 0,082 g. Savanoriško daiktų pateikimo protokolas, liudytojų paaiškinimai bei specialisto išvada patvirtina, kad pas Ž. K. be psichotropinės medžiagos buvo rastas ir švirkštas su narkotinės medžiagos – heroino likučiais, kas tik patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis psichotropinę medžiagą tyčia laikė savo reikmėms.

Kadangi kaltinamasis su savimi turėjo ne daugiau nei 0,2 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o šis psichotropinės medžiagos kiekis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikytinas nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, todėl kaltinamojo veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Byloje taip pat liko nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis Ž. K. įsigijo psichotropinės medžiagos – 0,002 g gryno metamfetamino. Kaltinamojo parodymai dėl šios medžiagos įsigijimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Jokių kitų įrodymų byloje, iš kur, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis įgijo šias medžiagas, nėra. Teismas sprendžia, kad esminės psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo aplinkybės, remiantis tik paties kaltinamojo nenuosekliu paaiškinimu, yra tik prireziumuojamos, kaltinimo dalis dėl Ž. K. kaltinimo dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino įsigijimo, yra grindžiama tik prielaidomis, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos kaip neįrodytos, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes dėl uždraustos medžiagos laikymo. Tokia kaltinimo korekcija neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

Nors kaltinamasis kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji dirba Panemunės PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja. 2017 m. vasario 15 d. ji patruliavo kartu su pareigūnu L. Č.. Buvo gautas pranešimas, kad namo laiptinėje asmuo daužo visų butų duris, nori patekti į butą. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko verkianti moteris, kuri prašė išsivežti jos sūnų, nes ji baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Buto durys buvo atidarytos. Bute viskas buvo išmėtyta ant grindų, buvo kraujo. Bute rado pusnuogį Ž. K., reikalavo, kad jis nusiramintų, nes jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji liepė Ž. K. nutraukti neteisėtus veiksmus, per radijo stotį išsikvietė kolegas į pagalbą. Atvyko kolega E. S. ir ji su kolega kaltinamąjį pakėlė iš lovos. Šis muistėsi, vengė sulaikymo. Kaltinamojo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir išvertė jį iš lovos. Ji su kolega bandė kaltinamąjį paguldyti ant žemės, nes stovintį jį sulaikyti nebuvo galimybės dėl sekcijos. Verčiant jį ant grindų, kaltinamasis spyrė jai į koją. Mano, kad tai buvo tyčinis spyris. Bandant jam uždėti antrankius, čiupo jai už blauzdos, sukeldamas skausmą. Tada kaltinamojo atžvilgiu panaudojo taserį. Sulaikytą asmenį į areštinę pristatė E. S.. Kaltinamojo Ž. K. veiksmai jai sukėlė skausmą, bet į gydymo įstaigą nesikreipė. Kaltinamasis atrodė neblaivus, blaivas žmogus tiek nesipriešintų.

Liudytojas E. S. parodė, kad nukentėjusioji A. M. yra jo kolegė. Įvykio datos neprisimena, atsimena, kad A. M. kvietėsi pagalbą dėl agresyvaus asmens. Atvykus į Kalantos g. kolegė juos pasitiko prie namo. Sakė, kad bute agresyvus, neblaivus asmuo. Atėjus į vidų, kaltinamasis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, plūdo juos necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis vaikščiojo po butą, o paskui nuėjo atsigulti. Kaltinamasis aktyviais veiksmais priešinosi, nes nenorėjo būti sulaikytas. Gulėdamas ant lovos spardėsi, kad prie jo nebūtų įmanoma prieiti. Įspyrė jam, o paskui, jau nuverstas ant žemės įspyrė A. M.. Kolegei įspyrė stipriau nei jam, į kurią koją jai įspyrė nematė. Kaltinamasis priešinosi, slėpė rankas po savimi. Dėl kaltinamojo priešinimosi, reikėjo panaudoti taserį. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie jam buvo pagarsinti teisme (BPK 276 str. 4 d.). Kaltinamasis spyrė jam, nes nenorėjo prisileisti artyn pareigūnų. Kadangi spyris nebuvo tikslingas, todėl anksčiau jis šios aplinkybės nepabrėžė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad 2017-02-15 apie 19.30 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Dacia Doker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per radijo ryšį gavo pranešimą, kad reikia pagalbos sulaikant asmenį (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus minėtu adresu, bute buvo Panemunės PK pareigūnai, kur kartu su A. M. pakėlė nuo lovos, kaip vėliau paaiškėjo Ž. K., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šis pradėjo priešintis bandydamas išlaisvinti rankas. Panaudoję fizinę jėgą jį parvertė ant grindų. Verčiant Ž. K., jis su koja spyrė A. M., pataikydamas jai į koją, tačiau į kurią koją nepasakys. Parvertus jį ant žemės ranka čiupo A. M. už blauzdos. Tuomet A. M. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X26“, kaip elektros šoką, po ko uždėjo jam antrankius. Uždėję antrankius išvedė Ž. K. iš buto ir patalpino į tarnybinio automobilio „Dacia Doker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą (t. 1, b. l. 78–79).

Liudytojas L. Č. parodė, kad jis su kolege A. M. pagal iškvietimą važiavo pas kaltinamąjį į namus. Įvykio neprisimena, nes ji seniai buvo. Patvirtino kaip teisingus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Č. parodė, kad 2017-02-15 vykdant bendras priemones su policijos pareigūnais, patruliuojant r/š 1322, kartu su Panemunės PK vyresniąja tyrėja A. M., apie 19.05 val., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, 1-oje laiptinėje 3 aukšte neblaivus vyras daužo visų buto duris. Apie 19.20 val., nuvykus minėtu adresu, laiptinėje pasitiko moteris, kuri prisistatė A. J.. Ji nurodė, kad jos sūnus, kaip vėliau paaiškėjo Ž. K., daužė visų butų duris, galiausiai pateko į (duomenys neskelbtini) butą, kur ji gyvena. Moteris verkė, baiminosi eiti į butą, nes jos sūnus buvo apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus, teigė, kad bijo sūnaus. Įėjus į minėtą butą, pamatė išvartytus daiktus ir kambaryje ant lovos gulinti Ž. K.. A. M. pareikalavo Ž. K. atsikelti iš lovos, tačiau jis atsisukęs rėkė necenzūrinius žodžius. A. M. pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau šis nesiliovė ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nežinodami, ko galima tikėtis iš šio agresyviai nusiteikusio asmens, pareigūnė pasikvietė pagalbon kitą policijos ekipažą. Kol atvyko pagalba, minėtas asmuo miegojo. Netrukus į butą atėjo policijos pareigūnas E. S.. A. M. su E. S. pakėlė nuo lovos Ž. K., šis pradėjo priešintis, bandė išlaisvinti rankas. Panaudoję kovinių imtynių veiksmus minėtą asmenį parvertė ant grindų. Gulėdamas ant grindų Ž. K. spardėsi ir įspyrė A. M. į koją. Tuomet A. M. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X26“, ir asmeniui aprimus uždėjo antrankius (t. 1, b. l. 82–84).

Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis Ž. K. yra jos sūnus. Su sūnum santykiai prasti, nes jis vartojo alkoholį, nyksta dėl to, o visa tai kenkia jos nervams. Sūnaus niekas negydo, nes jis neregistruotas darbo biržoj. Sūnus grįžęs iš pataisos namų nuolat gėrė. Vieną dieną grįžo kruvinas, girtas. Jam buto raktų nedavė, nes gali pamesti. Ji išėjo į parduotuvę, o sūnus vėl grįžo iš aludės. Grįžusi namo, namo viršuje ji išgirdo baisų dundesį, suprato, kad tai sūnus girtas daužosi. Ž. K. buvo lyg paklaikęs, namuose sienas daužė kumščiais, jie buvo kruvini. Ji su kaimynėm labai išsigando, todėl kaimynės iškvietė policiją. Atvyko 3-4 pareigūnai. Ji įėjo į butą jiems iš paskos. Sūnus tuo metu gulėjo ir miegojo. Policijos pareigūnai jį prikėlė. Sūnus labai keikėsi, nuėjo į tualetą, grįžo ir tada pamatė, kad jis guli ant grindų. Klausė pareigūnų, kas atsitiko, ką jie jam padarė. Vėliau sūnus paaiškino, kad jam „davė šoką“. Kas vyko kambaryje, ji nematė, nes buvo koridoriuje. Kambaryje buvo pareigūnai, jų buvo daug, todėl ji nematė, kas vyko kambary. Sūnus buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Kai po 2-3 parų grįžo, sakė, kad jam „davė šoką“, nes jis keikė pareigūnus. Pareigūnai liepė jam keltis, o jis keikė juos necenzūriniais žodžiais.

Pareigūnų A. M. bei L. Č. 2017 m. vasario 15 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jie nurodė apklausiami liudytojais (1 t., b. l. 63, 64).

2017 m. birželio 8 d. apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b. l. 57–62).

Iš 2017 m. vasario 15 d. prietaiso Taser panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2017 m. vasario 15 d., apie 19.50 val. Taser buvo panaudotas Ž. K. atžvilgiu (1 t., b. l. 65).

Iš 2017 m. vasario 15 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4518 matyti, kad 2017 m. vasario 15 d., 19.57 val. Ž. K. nustatytas 1,74 promilės girtumas (t. 1, b. l. 92–93).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Teisme ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis Ž. K. 2017 m. vasario 15 d., apie 19.05 val., namuose, būdamas neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų A. M. ir E. S. reikalavimų, priešinosi, plūdosi necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, tyčia spyrė A. M. į koją bei griebė už blauzdos, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. K. nurodė nepripažįstąs, kad smūgį koja nukentėjusiajai A. M. sudavęs tyčia, nurodė, kad už kojos negriebė. Paaiškino, kad būdamas neblaivus, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, bet policininkei tyčia nespyrė, galėjo krisdamas nuo smūgio Taseriu užkliudyti ją, bet to jis neprisimena. Teismas šiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja, kadangi juos paneigia nuoseklūs policijos pareigūnų A. M., E. S. bei L. Č. parodymai. A. M. nuosekliai paaiškino, kad kartu su kolega atvyko pagal iškvietimą dėl triukšmaujančio neblaivaus Ž. K., kuris daužė visų butų duris. Kaltinamasis plūdo juos necenzūriniais žodžiais, į policijos reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl kartu su E. S. pakėlė kaltinamąjį iš lovos, o šis tuo metu muistėsi, vengė sulaikymo. Išvertus kaltinamąjį iš lovos šis spyrė jai į koją, o bandant uždėti antrankius, čiupo už blauzdos. Nukentėjusioji patvirtino, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, o ne atsitiktiniai ir sukėlė jai skausmą. Liudytojo E. S. parodymai yra analogiški nukentėjusiosios A. M. parodymams, liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis tyčia spyrė nukentėjusiajai, spyrė smarkiau, nei prieš tai jam, spirta buvo siekiant išvengti sulaikymo, be to, kaltinamasis muistėsi, nedavė rankų, griebė A. M. už blauzdos, ir dėl to ji turėjo prieš kaltinamąjį panaudoti elektroimpulsinį prietaisą. Liudytojo L. Č. parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis įspyrė nukentėjusiajai A. M. į koją ir tik tada prieš jį buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, liudytojai yra policijos pareigūnai, su kaltinamuoju asmeniškai nepažįstami, parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokio pagrindo manyti, kad jie turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, nėra. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus, kad galimai jis netyčia įspyrė nukentėjusiajai dėl panaudoto elektrošoko, tai pat gynybos iškeltą versiją, kad pareigūnai iš viso neturėjo jokio pagrindo imtis priemonių kaltinamąjį kelti iš lovos ir jį sulaikyti. Įvykio registracijos kortelė (1 t., b. l. 94) patvirtina, kad policijos pareigūnai buvo kviesti (duomenys neskelbtini)namo gyventojos dėl to, kad neblaivus vyras spardo visų kaimynų butų duris, liudytoja A. J. patvirtino šią aplinkybę, kad jos neblaivus sūnus Ž. K. spardė kaimynų duris, bei nurodė, kad ji pati bijojo grįžti į butą, todėl prašė pareigūnų pagalbos, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pareigą aiškintis su kaltinamuoju Ž. K. įvykio aplinkybes, o šiam ėmus neteisėtai elgtis, plūsti pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir nevykdant įpareigojimų nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, jį sulaikyti. Kaltinamasis nurodė, kad jo motina A. J. patvirtino, kad jis nespyrė pareigūnams ir už kojos negriebė, tačiau liudytoja A. J. teisme parodė, kad kas vyko kambaryje ji nematė, nes kambaryje nebuvo, laukė koridoriuje.

Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, jis iš pradžių spyrė pareigūnei, vėliau griebė už kojos ir ją spaudė.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliai E. S. ir A. M., kuriems buvo pasipriešinta, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai įeinantys į nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamasis tyčiniais aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnei A. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad bare nieko tokio neįvyko, tik suaugusių vyrų muštynės, nukentėjusysis L. Ž. jam atleido, pretenzijų neturi.

Be kaltinamojo dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad kaltinamąjį Ž. K. yra matęs bare prie turgelio Petrašiūnuose, asmeniškai nepažįstamas. Pernai metais, tikslios datos neatsimena, dienos metu, apie pietus, bare tarp jo ir Ž. K. įvyko konfliktas. Jis atėjęs į barą užsisakė alaus, išgėrė pusę bokalo, nesijautė apsvaigęs. Bare buvo ir kitų žmonių. Jis sėdėjo vienas. Kaltinamasis Ž. K. sėdėjo prie kito staliuko su draugais, šie šnekėjosi, atrodo, kad gėrė, bet konkrečiai to nematė. Ž. K. atsistojo ir ėjo link jo. Jis tada irgi atsistojo. Kodėl Ž. K. ėjo link jo, nežino, bet suprato, kad jis tai daro, suprato, kad bręsta konfliktas. Įvyko susistumdymas abipusis, vienu metu. Po to juos iš karto išskyrė. Tada Ž. K. draugai, sėdėję prie staliuko, pasišalino. Be pastūmimo Ž. K. jam nieko nepadarė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, jis važiavo persišviesti galvą, iš lūpos bėgo kraujas, kadangi kaltinamasis Ž. K. užkabino jį su ranka. Kai stumdėsi, galėjo ir netyčia užkabinti. Po įvykio su Ž. K. buvo vieną kartą susitikę, šis atsiprašė, jis atleido. Pretenzijų Ž. K. neturi. Bare buvo padavėja, jo manymu, ji iškvietė greitąją pagalbą. Su padavėja jis nebendravo. Susistumdymas truko 3-5 minutes. Kaltinamasis jam nesudavė, tik lūpą „užkabino“, o atvykusi greitoji pagalba nusprendė, kad jį reikia apžiūrėti. Nukentėjusysis L. Ž. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad įvykis buvo senai, dabar jau ne viską prisimena. Apklausiamas iš karto po įvykio visas aplinkybes prisiminė geriau. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis gynėsi nuo Ž. K., ar sudavė kaltinamajam, jis nežino. Bare apsaugos nebūna, ar ji buvo iškviesta, nežino, nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95), kad 2017-05-20 apie 07.30 val. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), Kaune. Bare nusipirko alaus ir atsisėdo prie staliuko. Prie kito staliuko sėdėjo dar maždaug šeši asmenys. Bare prie jo priėjęs iš matymo pažįstamas vyras iš nugaros sudavė vieną smūgį į galvą. Po to jam atsistojus pastarasis jam dar tris kartus kumščiu sudavė į veidą. (t. 1, b. l. 95). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad 2017-05-20 apie 7.30 val. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), Kaune. Bare nusipirko bokalą alaus ir atsisėdo prie staliuko. Prie kito staliuko sėdėjo dar kokie šeši asmenys, tarp jų ir pažįstamas Ž.. Negali paaiškinti dėl ko, tačiau apie 9.00 val. Ž., kuris iš pažiūros būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsistojo, priėjo jam iš nugaros ir be jokio pagrindo sudavė vieną smūgį į veidą. Jam atsistojus, Ž. dar sudavė kumščiu tris kartus į veidą. Po ko Ž. ir kiti, su juo sėdėję, asmenys pasišalino iš baro. Tuo metu barmenė iškvietė greitąją pagalbą, nes kraujavo smakras. Atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė į Kauno klinikas, kur po apžiūros buvo paleistas. Po dviejų savaičių Petrašiūnuose susitiko Ž., kuris dėl minėto įvykio atsiprašė, viską išsiaiškino ir jam atleido. Pretenzijų Ž., kaip dabar žino K., neturi, moralinė ir materialinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Smūgius Ž. sudavė be jokio pagrindo, nes jokio konflikto su Žilvinu bei su kitais bare buvusiais asmenimis neturėjo. Tuo metu toks Ž. elgesys papiktino ir mano jis yra netoleruotinas, nes viešoje vietoje be jokio tam pagrindo buvo mušamas. Kadangi po to Ž. atsiprašė, todėl jam jokio pykčio nebeturi (t. 1, b. l. 103–105).

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba barmene – pardavėja bare, kuris yra Petrašiūnų turguje. Kaltinamasis Ž. K. bare susimušė su L. Ž.. Kuris pradėjo muštynes, nematė, ji tik matė, kaip jie suduoda smūgius vienas kitam. Tą dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis bare buvo užsisakę alaus, sėdėjo prie skirtingų stalų. Ar jie bendravo prieš įvykį, ji nematė. Kiti asmenys sėdintys bare į muštynes nesikišo. Iš darbuotojų bare buvo tik ji. Prasidėjus muštynėms ji iškvietė apsaugą. Apsauga atvyko 10 minučių laikotarpyje. Vyrai per tą laiką patys išsiskyrė. Ar kuris nors iš vyrų buvo sužalotas, ji nematė. Po to nukentėjusysis L. Ž. buvo išėjęs iš lauką. Greitosios pagalbos ji nekvietė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138), kad dirba bare (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017-05-20 apie 09.50 val., bare vyriškis vardu Ž. priėjęs prie sėdėjusio vyriškio vardu L. iš nugaros nieko nesakęs vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą. Kai L. atsistojo ir bandė gintis, jam Ž. dar keletą kartų kumščiu sudavė į veidą. Kiek kartų, pasakyti negali. Tuo metu bare buvę piliečiai pastaruosius pradėjo skirti, o ji iškvietė apsaugą. Po šio įvykio Ž. pasišalino iš baro, o L. paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Žilvino veiksmai sukėlė didelį pasipiktinimą, nepasitenkinimą, buvo sutrikdyta baro veikla.

Liudytoja I. S. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad šie jos parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kaip prasidėjo konfliktas, ji nematė. Ž. K. priėjo prie stalo, kur nugara į jį sėdėjo nukentėjusysis L. Ž.. Smūgius vienas kitam sudavė abu, voliojosi ant žemės. Atvykus apsaugai, L. Ž. paprašė jų iškviesti greitąją pagalbą. Bare yra dvi salės. Vienoje salėje yra 6 stalai ir dar kita salė. Tarp salių yra laiptukai, sienos nėra. Ji buvo pirmoje salėje, o nukentėjusysis – antroje. Kur sėdėjo kaltinamasis, ji nematė. Pamatė, kad kaltinamasis yra priėjęs prie L. Ž. ir jie mušasi. Ar prieš tai tarp jų buvo žodinis konfliktas, ji nematė. Matė, kad Ž. K. sudavė smūgį L. Ž.. Nežino, ar nukentėjusysis matė, kad prie jo prieina kaltinamasis. L. Ž. atsistojo ir sudavė smūgį atgal. Muštynės truko neilgai. Prie L. Ž. stalo sėdėjo kiti asmenys. Prie stalo stovėjo minia žmonių ir jie bandė skirti besimušiančius. Alų pirko ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Jų elgesys buvo normalus, neatrodė, kad gali kilti muštynės. Apsaugą kvietė dėl prasidėjusių muštynių, nelaukė, kol jos pasmarkės.

2017 m. gegužės 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas L. Ž. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad bare jis buvo sumuštas iš matymo pažįstamo Ž., prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis baras (1 t., b. l. 95–100).

2017 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G1606/2017(02 L. Ž. konstatuota dešinės plaštakos sumušimas, odos nubrozdinimas smakro srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017 m. gegužės 20 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 115).

Iš 2017 m. gegužės 20 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5784 matyti, kad Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., 16.03 val. nustatytas 3,10 promilės girtumas (t. 1, b. l. 141).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – baras, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime Ž. K. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo dalinis prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie iš esmės neprieštaringi ir tarpusavyje sutampa, patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., apie 9.00 val. viešoje vietoje, bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis kitų žmonių akivaizdoje sudavė L. Ž. vieną smūgį į galvą, po to tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą smakro srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos pripažino iš dalies, teigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo tiesiog kilo muštynės, bare buvo kitų lankytojų, konfliktas truko trumpai, o barmenė be reikalo iškvietė apsaugą. Kaltinamasis pripažino, kad pirmas sudavė L. Ž., šis jam davė atgal. Kaltinamasis, duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai (1 t., b. l. 165), parodė, kad būdamas neblaivus, bare keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. Ž.. Kaltinamasis bare buvo neblaivus, todėl galimai nevisiškai atsimena įvykio aplinkybes, todėl kaltinamojo parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pirmas sudavė nukentėjusiajam, patvirtina ir nukentėjusiojo L. Ž. parodymai. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad konfliktą pradėjo Ž. K., sudavė jam pirmas. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad matė, kaip Ž. K. artinosi prie jo ir sudavė, todėl jis sudavė jam atgal, Ž. K. jam lūpą užgavo susistumdymo metu galimai netyčia, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. K. priėjęs iš nugaros sudavė jam į galvą, o paskui dar tris kartus į veidą, tačiau taip pat nukentėjusysis teisme nurodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas du kartus, jo parodymai yra nuoseklūs, pirmi parodymai duoti iš karto po įvykio, kiti praėjus neilgam laiko tarpui, todėl akivaizdu, kad tuo metu nukentėjusysis geriau atsiminė įvykio aplinkybes, todėl teismas vadovaujasi būtent nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa ir su liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prie sėdinčio L. Ž. pirmas iš nugaros priėjo Ž. K., sudavė, o paskui, kai L. Ž. atsistojo gintis, sudavė dar kelis smūgius L. Ž. į veidą. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Nors liudytoja teisme teigė, kad nematė, kas pirmas sudavė smūgį, tačiau patvirtino mačiusi, kad būtent kaltinamasis Ž. K. priėjo prie sėdinčio L. Ž. iš nugaros ir sudavė. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad prieš tai jokio žodinio konflikto tarp jo ir Ž. K. nebuvo, ką patvirtina ir liudytojos I. S. parodymai, kad prieš muštynes ji negirdėjo jokio žodinio konflikto. Liudytoja taip pat patvirtino, kad bare buvę lankytojai puolė skirti besimušančius, ji buvo priversta pertraukti savo darbą, kviesti apsaugą, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, ji buvo apklausiama. Akivaizdu, kad tuo buvo sutrukdytas baro darbas, t. y. visuomeninė tvarka. Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam, tuo pastarajam buvo sukeltas skausmas, neigiami išgyvenimai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinęs ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja, be to, kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį naudotą smurtą stebėjo kiti asmenys, kurie atėjo praleisti laisvalaikio bare, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad jis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. K., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Ž. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, duomenų apie padarytą žalą nėra. Praeityje jis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus (2 t., b. l. 1–23), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 24–25), nedirba (1 t., b. l. 199, 200), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 189), pagal 2017 m. birželio 15 d. specialisto išvadą Ž. K. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 193).

Ž. K. teistas 13 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, dabar teisiamas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, kas charakterizuoja jį neigiamai. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis neabejotinai turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, ką iš esmės pripažįsta ir pats, tačiau jokių pastangų, siekdamas išspręsti šią problemą, kaltinamasis nededa, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog toks gyvenimo būdas – svaiginimasis alkoholiu ir nusikaltimų darymas, yra neatsiejama kaltinamojo gyvenimo dalis, kurios koreguoti tinkama linkme, jis nesiekia. Kaltinamasis nusikalstamas veikas ėmė daryti iš karto grįžęs po laisvės atėmimo bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos jam inkriminuotų veikų straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšys areštas (už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką) ir terminuotas laisvės atėmimas (už padarytus nusikaltimus, BK 50 str.), bausmių terminas už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytinas mažesnis ar artimas sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padaryto kūno sužalojimo mastą bei tai, kad nukentėjusysis L. Ž. nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido ir pretenzijų pastarajam neturi.

Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos iš dalies jas sudedant, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Ž. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas: nuo 2017-02-15, 19.20 val. iki 2017-02-17, 10.53 val. (1 t., b. l. 88–91), nuo 2017-05-20, 15.10 val. iki 2017-05-22, 14.43 val. (1 t., b. l. 144–145), iš viso 4 paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam 2017-12-18 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri palikta galioti 2018-03-16 nutartimi, suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2018-03-16 ir tęsiamas (2 t., b. l. 100–101, 112–114). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (iš viso 4 paros) ir suėmimo laikas nuo 2018-03-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui – vokas su tyrimo objektais ir pakuotėmis, saugomas Kauno miesto Panemunės policijos komisariate (1 t., b. l. 29), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 284 straipsnį, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 286 straipsnį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 straipsnį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir galutinę subendrintą bausmę Ž. K. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-15, 19.20 val. iki 2017-02-17, 10.53 val. (1 t., b. l. 88–91), nuo 2017-05-20, 15.10 val. iki 2017-05-22, 14.43 val. (1 t., b. l. 144–145), iš viso 4 paras bei suėmimo terminą nuo 2018-03-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui - voką su tyrimo objektais ir pakuotėmis, saugomą Kauno miesto Panemunės policijos komisariate (1 t., b. l. 29), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė