Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, A. Z., Rūtai Jankauskienei, Loretai Dosinienei, Karolinai Čepaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LTSR baudžiamojo kodekso (toliau LTSR BK) 90 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995.01.01) – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LTSR BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 1988 m. spalio 18 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš Kauno ADK lygtinai prieš terminą, likus 1 metams 9 mėnesiams ir 5 dienoms neatliktos bausmės;

2. 1990 m. gegužės 16 d. Kauno miesto Panemunės rajono teismo nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, paskirta bausmė subendrinta su 1987 m. liepos 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, 1993 m. gruodžio 8 d. paleistas iš Alytaus griežto režimo pataisos namų kolonijos atlikęs bausmę;

3. 1994 m. birželio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 212¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) – pataisos darbai 1 metams be laisvės atėmimo, atskaitant 20 % darbo užmokesčio valstybės naudai;

4. 1996 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu, 1999 m. liepos 12 d. paleistas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos kolonijos atlikęs bausmę;

5. 2000 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 1250 litų dydžio bauda, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį išteisintas, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

6. 2000 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu ir 1250 litų dydžio bauda, pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, 2007 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2000 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 295 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 237 straipsnio 1 dalį, 1250 litų dydžio bauda panaikinta, o 2000 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies bei 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, turto konfiskavimo bausmės vykdymas nutrauktas;

7. 2001 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232¹⁰ straipsnį ir 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 4 metams su ½ turto konfiskavimu, 2003 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232¹⁰ straipsnio į 2000 m. BK 266 straipsnį, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams, nuo turto konfiskavimo atleistas, 2003 m. liepos 4 d. paleistas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų;

8. 2003 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams, 2006 m. birželio 7 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

10. 2010 m. liepos 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams už tris nusikalstamas veikas, už vieną išteisintas, įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, 2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, 2013 m. gegužės 31 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

11. 2015 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, 2015 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus atlikęs bausmę;

12. 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2015 m. gegužės 29 d., prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, 2016 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

13. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. vasario 7 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi rankinėje bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,002, kol 2017 m. vasario 14 d., 17.45 val., Kaune, Vytauto pr. 91, dalinės apžiūros metu šią medžiagą rado bei paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Be to, Ž. K. 2017 m. vasario 15 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėto savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 būrio 1 kuopos vyriausiojo patrulio E. S. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas ir tyčia vieną kartą spyrė A. M. į dešinę koją bei ranka čiupo už blauzdos ir ją suspaudė tuo nukentėjusiajai A. M. sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Be to, Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., apie 9.00 val. viešoje vietoje bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis kitų žmonių akivaizdoje sudavė L. Ž. vieną smūgį į galvą, po to tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą smakro srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl disponavimo psichotropine medžiaga

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis su savimi turėjo ne daugiau nei 0,2 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o šis psichotropinės medžiagos kiekis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikytinas nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, todėl kaltinamojo veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Byloje taip pat liko nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis Ž. K. įsigijo psichotropinės medžiagos – 0,002 g gryno metamfetamino. Kaltinamojo parodymai dėl šios medžiagos įsigijimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Jokių kitų įrodymų byloje, iš kur, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis įgijo šias medžiagas, nėra. Teismas sprendžia, kad esminės psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo aplinkybės, remiantis tik paties kaltinamojo nenuosekliu paaiškinimu, yra tik prireziumuojamos, kaltinimo dalis dėl Ž. K. kaltinimo dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino įsigijimo, yra grindžiama tik prielaidomis, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos kaip neįrodytos, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes dėl uždraustos medžiagos laikymo. Tokia kaltinimo korekcija neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

Nors kaltinamasis kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, jis iš pradžių spyrė pareigūnei, vėliau griebė už kojos ir ją spaudė.

Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai įeinantys į nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamasis tyčiniais aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnei A. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad bare nieko tokio neįvyko, tik suaugusių vyrų muštynės, nukentėjusysis L. Ž. jam atleido, pretenzijų neturi.

Be kaltinamojo dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad kaltinamąjį Ž. K. yra matęs bare prie turgelio Petrašiūnuose, asmeniškai nepažįstamas. Pernai metais, tikslios datos neatsimena, dienos metu, apie pietus, bare tarp jo ir Ž. K. įvyko konfliktas. Jis atėjęs į barą užsisakė alaus, išgėrė pusę bokalo, nesijautė apsvaigęs. Bare buvo ir kitų žmonių. Jis sėdėjo vienas. Kaltinamasis Ž. K. sėdėjo prie kito staliuko su draugais, šie šnekėjosi, atrodo, kad gėrė, bet konkrečiai to nematė. Ž. K. atsistojo ir ėjo link jo. Jis tada irgi atsistojo. Kodėl Ž. K. ėjo link jo, nežino, bet suprato, kad jis tai daro, suprato, kad bręsta konfliktas. Įvyko susistumdymas abipusis, vienu metu. Po to juos iš karto išskyrė. Tada Ž. K. draugai, sėdėję prie staliuko, pasišalino. Be pastūmimo Ž. K. jam nieko nepadarė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, jis važiavo persišviesti galvą, iš lūpos bėgo kraujas, kadangi kaltinamasis Ž. K. užkabino jį su ranka. Kai stumdėsi, galėjo ir netyčia užkabinti. Po įvykio su Ž. K. buvo vieną kartą susitikę, šis atsiprašė, jis atleido. Pretenzijų Ž. K. neturi. Bare buvo padavėja, jo manymu, ji iškvietė greitąją pagalbą. Su padavėja jis nebendravo. Susistumdymas truko 3-5 minutes. Kaltinamasis jam nesudavė, tik lūpą „užkabino“, o atvykusi greitoji pagalba nusprendė, kad jį reikia apžiūrėti. Nukentėjusysis L. Ž. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad įvykis buvo senai, dabar jau ne viską prisimena. Apklausiamas iš karto po įvykio visas aplinkybes prisiminė geriau. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis gynėsi nuo Ž. K., ar sudavė kaltinamajam, jis nežino. Bare apsaugos nebūna, ar ji buvo iškviesta, nežino, nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 95), kad 2017-05-20 apie 07.30 val. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), Kaune. Bare nusipirko alaus ir atsisėdo prie staliuko. Prie kito staliuko sėdėjo dar maždaug šeši asmenys. Bare prie jo priėjęs iš matymo pažįstamas vyras iš nugaros sudavė vieną smūgį į galvą. Po to jam atsistojus pastarasis jam dar tris kartus kumščiu sudavė į veidą. (t. 1, b. l. 95). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad 2017-05-20 apie 7.30 val. atėjo į barą (duomenys neskelbtini), Kaune. Bare nusipirko bokalą alaus ir atsisėdo prie staliuko. Prie kito staliuko sėdėjo dar kokie šeši asmenys, tarp jų ir pažįstamas Ž.. Negali paaiškinti dėl ko, tačiau apie 9.00 val. Ž., kuris iš pažiūros būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsistojo, priėjo jam iš nugaros ir be jokio pagrindo sudavė vieną smūgį į veidą. Jam atsistojus, Ž. dar sudavė kumščiu tris kartus į veidą. Po ko Ž. ir kiti, su juo sėdėję, asmenys pasišalino iš baro. Tuo metu barmenė iškvietė greitąją pagalbą, nes kraujavo smakras. Atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė į Kauno klinikas, kur po apžiūros buvo paleistas. Po dviejų savaičių Petrašiūnuose susitiko Ž., kuris dėl minėto įvykio atsiprašė, viską išsiaiškino ir jam atleido. Pretenzijų Ž., kaip dabar žino K., neturi, moralinė ir materialinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Smūgius Ž. sudavė be jokio pagrindo, nes jokio konflikto su Žilvinu bei su kitais bare buvusiais asmenimis neturėjo. Tuo metu toks Ž. elgesys papiktino ir mano jis yra netoleruotinas, nes viešoje vietoje be jokio tam pagrindo buvo mušamas. Kadangi po to Ž. atsiprašė, todėl jam jokio pykčio nebeturi (t. 1, b. l. 103–105).

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba barmene – pardavėja bare, kuris yra Petrašiūnų turguje. Kaltinamasis Ž. K. bare susimušė su L. Ž.. Kuris pradėjo muštynes, nematė, ji tik matė, kaip jie suduoda smūgius vienas kitam. Tą dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis bare buvo užsisakę alaus, sėdėjo prie skirtingų stalų. Ar jie bendravo prieš įvykį, ji nematė. Kiti asmenys sėdintys bare į muštynes nesikišo. Iš darbuotojų bare buvo tik ji. Prasidėjus muštynėms ji iškvietė apsaugą. Apsauga atvyko 10 minučių laikotarpyje. Vyrai per tą laiką patys išsiskyrė. Ar kuris nors iš vyrų buvo sužalotas, ji nematė. Po to nukentėjusysis L. Ž. buvo išėjęs iš lauką. Greitosios pagalbos ji nekvietė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138), kad dirba bare (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017-05-20 apie 09.50 val., bare vyriškis vardu Ž. priėjęs prie sėdėjusio vyriškio vardu L. iš nugaros nieko nesakęs vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą. Kai L. atsistojo ir bandė gintis, jam Ž. dar keletą kartų kumščiu sudavė į veidą. Kiek kartų, pasakyti negali. Tuo metu bare buvę piliečiai pastaruosius pradėjo skirti, o ji iškvietė apsaugą. Po šio įvykio Ž. pasišalino iš baro, o L. paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Žilvino veiksmai sukėlė didelį pasipiktinimą, nepasitenkinimą, buvo sutrikdyta baro veikla.

Liudytoja I. S. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad šie jos parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kaip prasidėjo konfliktas, ji nematė. Ž. K. priėjo prie stalo, kur nugara į jį sėdėjo nukentėjusysis L. Ž.. Smūgius vienas kitam sudavė abu, voliojosi ant žemės. Atvykus apsaugai, L. Ž. paprašė jų iškviesti greitąją pagalbą. Bare yra dvi salės. Vienoje salėje yra 6 stalai ir dar kita salė. Tarp salių yra laiptukai, sienos nėra. Ji buvo pirmoje salėje, o nukentėjusysis – antroje. Kur sėdėjo kaltinamasis, ji nematė. Pamatė, kad kaltinamasis yra priėjęs prie L. Ž. ir jie mušasi. Ar prieš tai tarp jų buvo žodinis konfliktas, ji nematė. Matė, kad Ž. K. sudavė smūgį L. Ž.. Nežino, ar nukentėjusysis matė, kad prie jo prieina kaltinamasis. L. Ž. atsistojo ir sudavė smūgį atgal. Muštynės truko neilgai. Prie L. Ž. stalo sėdėjo kiti asmenys. Prie stalo stovėjo minia žmonių ir jie bandė skirti besimušiančius. Alų pirko ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Jų elgesys buvo normalus, neatrodė, kad gali kilti muštynės. Apsaugą kvietė dėl prasidėjusių muštynių, nelaukė, kol jos pasmarkės.

2017 m. gegužės 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas L. Ž. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad bare jis buvo sumuštas iš matymo pažįstamo Ž., prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis baras (1 t., b. l. 95–100).

2017 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G1606/2017(02 L. Ž. konstatuota dešinės plaštakos sumušimas, odos nubrozdinimas smakro srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2017 m. gegužės 20 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 115).

Iš 2017 m. gegužės 20 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5784 matyti, kad Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., 16.03 val. nustatytas 3,10 promilės girtumas (t. 1, b. l. 141).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – baras, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime Ž. K. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo dalinis prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie iš esmės neprieštaringi ir tarpusavyje sutampa, patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. 2017 m. gegužės 20 d., apie 9.00 val. viešoje vietoje, bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis kitų žmonių akivaizdoje sudavė L. Ž. vieną smūgį į galvą, po to tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą smakro srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos pripažino iš dalies, teigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo tiesiog kilo muštynės, bare buvo kitų lankytojų, konfliktas truko trumpai, o barmenė be reikalo iškvietė apsaugą. Kaltinamasis pripažino, kad pirmas sudavė L. Ž., šis jam davė atgal. Kaltinamasis, duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai (1 t., b. l. 165), parodė, kad būdamas neblaivus, bare keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. Ž.. Kaltinamasis bare buvo neblaivus, todėl galimai nevisiškai atsimena įvykio aplinkybes, todėl kaltinamojo parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pirmas sudavė nukentėjusiajam, patvirtina ir nukentėjusiojo L. Ž. parodymai. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad konfliktą pradėjo Ž. K., sudavė jam pirmas. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad matė, kaip Ž. K. artinosi prie jo ir sudavė, todėl jis sudavė jam atgal, Ž. K. jam lūpą užgavo susistumdymo metu galimai netyčia, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. K. priėjęs iš nugaros sudavė jam į galvą, o paskui dar tris kartus į veidą, tačiau taip pat nukentėjusysis teisme nurodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas du kartus, jo parodymai yra nuoseklūs, pirmi parodymai duoti iš karto po įvykio, kiti praėjus neilgam laiko tarpui, todėl akivaizdu, kad tuo metu nukentėjusysis geriau atsiminė įvykio aplinkybes, todėl teismas vadovaujasi būtent nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa ir su liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prie sėdinčio L. Ž. pirmas iš nugaros priėjo Ž. K., sudavė, o paskui, kai L. Ž. atsistojo gintis, sudavė dar kelis smūgius L. Ž. į veidą. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Nors liudytoja teisme teigė, kad nematė, kas pirmas sudavė smūgį, tačiau patvirtino mačiusi, kad būtent kaltinamasis Ž. K. priėjo prie sėdinčio L. Ž. iš nugaros ir sudavė. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad prieš tai jokio žodinio konflikto tarp jo ir Ž. K. nebuvo, ką patvirtina ir liudytojos I. S. parodymai, kad prieš muštynes ji negirdėjo jokio žodinio konflikto. Liudytoja taip pat patvirtino, kad bare buvę lankytojai puolė skirti besimušančius, ji buvo priversta pertraukti savo darbą, kviesti apsaugą, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, ji buvo apklausiama. Akivaizdu, kad tuo buvo sutrukdytas baro darbas, t. y. visuomeninė tvarka. Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam, tuo pastarajam buvo sukeltas skausmas, neigiami išgyvenimai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinęs ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja, be to, kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį naudotą smurtą stebėjo kiti asmenys, kurie atėjo praleisti laisvalaikio bare, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad jis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. K., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Ž. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, duomenų apie padarytą žalą nėra. Praeityje jis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus (2 t., b. l. 1–23), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 24–25), nedirba (1 t., b. l. 199, 200), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 189), pagal 2017 m. birželio 15 d. specialisto išvadą Ž. K. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 193).

Ž. K. teistas 13 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, dabar teisiamas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, kas charakterizuoja jį neigiamai. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis neabejotinai turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, ką iš esmės pripažįsta ir pats, tačiau jokių pastangų, siekdamas išspręsti šią problemą, kaltinamasis nededa, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog toks gyvenimo būdas – svaiginimasis alkoholiu ir nusikaltimų darymas, yra neatsiejama kaltinamojo gyvenimo dalis, kurios koreguoti tinkama linkme, jis nesiekia. Kaltinamasis nusikalstamas veikas ėmė daryti iš karto grįžęs po laisvės atėmimo bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos jam inkriminuotų veikų straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšys areštas (už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką) ir terminuotas laisvės atėmimas (už padarytus nusikaltimus, BK 50 str.), bausmių terminas už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytinas mažesnis ar artimas sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padaryto kūno sužalojimo mastą bei tai, kad nukentėjusysis L. Ž. nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido ir pretenzijų pastarajam neturi.

Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos iš dalies jas sudedant, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Ž. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas: nuo 2017-02-15, 19.20 val. iki 2017-02-17, 10.53 val. (1 t., b. l. 88–91), nuo 2017-05-20, 15.10 val. iki 2017-05-22, 14.43 val. (1 t., b. l. 144–145), iš viso 4 paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam 2017-12-18 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri palikta galioti 2018-03-16 nutartimi, suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2018-03-16 ir tęsiamas (2 t., b. l. 100–101, 112–114). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (iš viso 4 paros) ir suėmimo laikas nuo 2018-03-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui – vokas su tyrimo objektais ir pakuotėmis, saugomas Kauno miesto Panemunės policijos komisariate (1 t., b. l. 29), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 284 straipsnį, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 286 straipsnį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 straipsnį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir galutinę subendrintą bausmę Ž. K. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-15, 19.20 val. iki 2017-02-17, 10.53 val. (1 t., b. l. 88–91), nuo 2017-05-20, 15.10 val. iki 2017-05-22, 14.43 val. (1 t., b. l. 144–145), iš viso 4 paras bei suėmimo terminą nuo 2018-03-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui - voką su tyrimo objektais ir pakuotėmis, saugomą Kauno miesto Panemunės policijos komisariate (1 t., b. l. 29), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.