- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- I-7634-629/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- V. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 16–25) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovė) 2013 m. gruodžio 10 d. administracinį aktą Nr. (1.23)7R-8613 bei įpareigoti Ministeriją iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundą bei atlikti minėtame skunde reikalautus veiksmus. Nors pareiškėjas skunde nurodė 2013 m. gruodžio 10 d. administracinį aktą Nr. (1.23)7R-8619, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi iš skundo priedų ir turinio matyti, jog prašoma panaikinti būtent Ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (1.23)7R-8613.
Pasak pareiškėjo, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus viešojo administravimo srityje. Pažymėjo, kad tokiu būdu Ministerija nepagrįstai ir neteisėtai trukdo atskleisti nusikalstamų, antikonstitucinių grupuočių / asmenų Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme, Kauno apygardos prokuratūroje veiksmus, neigia teismo psichiatrinės ekspertizės tam tikriems asmenims būtinumą bei rusų okupantų genocidą Lietuvoje, dengia sunkų ruso S. L. (S. L.) organizuotos nusikalstamos grupuotės nusikaltimą ir pan. Pabrėžė, kad atsakovės atsisakymas atlikti reikalautus veiksmus pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus įvairiose baudžiamosiose, administracinėse, pareiškėjui sufabrikuotose administracinio teisės pažeidimo bylose. Pareiškėjo nuomone, Ministerija į jo skundą atsakė ne tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, be to, atsakymas neparengtas atsižvelgiant į prašymo turinį, neatsakyta į kiekvieną prašymo punktą atskirai ir konkrečiai, vadovaujantis protingumo, tikslumo ir objektyvumo principais, nenurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime (b. l. 47–48) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde dėstomos faktinės aplinkybės neaiškios, nekonkrečios, neaišku, kokie reikalavimai keliami atsakovei, todėl Ministerija negali tinkamai atsikirsti į pareiškėjo skunde dėstomus argumentus. Be to, pareiškėjo skunde dėstomos faktinės aplinkybės niekaip nesusijusios su Ministerijos vykdoma veikla, ar priimtais administraciniais aktais. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodo teismo, prokuratūros, advokato neteisėtus procesinius veiksmus baudžiamajame procese ir kt., tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 77).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Ministerijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Ministerijoje 2013 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pareiškėjo V. J. 2013 m. lapkričio 9 d. skundas (b. l. 53–72). Kaip matyti iš šio skundo, pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą Kauno apygardos teismo ir šio teismo teisėjo E. G. veiksmais baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1493-317/2013 pagal pareiškėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos B. D. veiksmų, paskiriant pareiškėjui psichiatrinę ekspertizę. Anot pareiškėjo, jis ir jo atstovė nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, tačiau teismas išnagrinėjo bylą Nr. 1S-1493-317/2013 jiems nedalyvaujant. Nesutikdamas su tokiais Kauno apygardos teismo teisėjo veiksmais, pareiškėjas Ministerijai pateikė 53 prašymus, susijusius su minėta situacija. Minėtais prašymais pareiškėjas iš esmės prašė atsakovės, jog ši imtųsi įvairių veiksmų, susijusių su Kauno apygardos teismu, šio teismo teisėjais (prašymai Nr. 1, 3, 6, 8, 11–17, 19, 21, 23, 24, 28, 32, 41, 45), pateiktų išaiškinimus dėl galimybės atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje (prašymas Nr. 2), pateiktų įstatymus ir kitus teisės aktus pareiškėjo nurodomais klausimais (prašymai Nr. 4, 5, 7), į teismo posėdį atsiųsti stebėtojus (prašymas Nr. 9), iškeltų drausmės bylas teisėjams (prašymai Nr. 10, 33), ištirtų teismo posėdžių garso įrašus ir inicijuotų pataisas, susijusias su teismo posėdžių garso ir vaizdo įrašymu (prašymai Nr. 18, 20, 29–31), kreiptųsi į įvairias institucijas su tam tikrais nurodymais, rekomendacijomis (prašymai Nr. 22, 28, 40, 42–44, 48, 50), imtųsi tam tikrų veiksmų dėl ekspertizių bei ekspertų (prašymai Nr. 25, 27), kreiptųsi į prokurorus su rekomendacijomis bei į Lietuvos Respublikos Prezidentę su patarimu atleisti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (prašymai Nr. 26, 39), inicijuotų įvairias įstatymų pataisas (prašymai Nr. 36–38, 46, 47).
Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundą, skundžiamame 2013 gruodžio 10 d. rašte Nr. (1.23)7R-8613 (b. l. 50–52) nurodė, jog neturi įgaliojimų vertinti valstybės institucijų veiksmų ar atstovauti ir ginti fizinius asmenis teismuose bei siųsti stebėtojus į teismą, be to, Ministerija negali pateikti prašomų dokumentų ar jų vertimų, kadangi šių dokumentų neturi ir neatlieka vertimo paslaugų. Atsakovė taip pat informavo, jog neturi įgaliojimų vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų ar duoti joms privalomų nurodymų. Pabrėžė, kad teisminės valdžios nepriklausomumą ir savarankiškumą patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str., kuris draudžia tiek Ministerijai, tiek kitoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į teisėjų ir teismų veiklą, todėl teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Kadangi niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, todėl atsakovė nurodė, jog negali vertinti teisėjų veiksmų ir aiškinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių, nes tai galėtų būti vertintina kaip kišimasis į teismo veiklą. Taip pat pažymėjo, žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismai. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo prašymus taip pat nurodė drausminės atsakomybės skyrimo teisėjui tvarką bei išaiškino, jog pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo. Ministerija skundžiamame rašte taip pat nurodė, kad prašomi teisės aktai buvo skelbiami viešai, taigi su šiais teisės aktais pareiškėjas gali susipažinti internete ar viešosiose bibliotekose, todėl prašomų teisės aktų kopijų Ministerija nepateiks. Be to, pareiškėjas informuotas, kad atsakovė nėra įgaliota atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, skirti ekspertizių, o su baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindais ir tvarka pareiškėjas gali susipažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XI dalyje. Ministerija skundžiamame rašte pateikė ir savo poziciją dėl teismo posėdžių garso bei vaizdo įrašų, protokolų surašymo bei nurodė, jog nemano, kad yra reikalinga keisti esamą reglamentavimą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, todėl kitiems asmenims, tarp jų ir atsakovei, draudžiama duoti prokuratūrai įstatyme nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą ir bet koks Ministerijos ar kitų institucijų mėginimas paveikti prokurorą galėtų būti palaikytas kišimusi į prokuroro veiklą ir galėtų užtraukti atsakomybę pagal galiojančius teisės aktus, tačiau pareiškėjui išaiškinta prokuroro veiksmų apskundimo tvarka. Dėl pareiškėjo prašomų įstatymų pataisų inicijavimo pareiškėjui pasiūlyta sukonkretinti savo siūlymus ir asmeniškai juos pateikti kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui peticijų komisijai.
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundas, atsižvelgiant į jame pateiktus argumentus, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jis, reikšdamas reikalavimus Ministerijai, tokiu būdu iš esmės prašo jas ginti, vertintinas kaip skundas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 15 d. prasme, t. y. asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2013 m. lapkričio 9 d. skunde yra išskyręs skundo pagrindą ir dalyką. Skundo pagrindas yra aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo dalyką). Teismo vertinimu, tiek iš pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundo pagrindo, tiek ir iš šio skundo pavadinimo („teisė į dalyvavimą teismo posėdy KAT – Gražys“) matyti, kad pareiškėjas į Ministeriją iš esmės kreipėsi dėl Kauno apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1S-1493-317/2013 ir šią bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 str. draudžia daryti poveikį teisėjui. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Ministerija teisingai pažymėjo, kad negali daryti poveikio teisėjams bei teismui, t. y. atsakė į pareiškėjo prašymus Nr. 1, 3, 6, 8, 11–17, 19, 21, 23, 24, 28, 32, 41, 45. Teismo nuomone, Ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti ir pareiškėjo skundo prašymus Nr. 22, 28, 40, 42–44, 48, 50, 26, 39 ir tokiu būdu kištis į prokuratūros ir kitų institucijų veiklą. Kaip matyti iš skundžiamo rašto pareiškėjui taip pat buvo pateiktas išaiškinimas dėl galimybės atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje (prašymas Nr. 2), atsakyta į reikalavimą dėl stebėtojų dalyvavimo teismo posėdyje (prašymas Nr. 9), ekspertizių ir ekspertų skyrimo (prašymai Nr. 25, 27). Ministerija taip pat paaiškino pareiškėjui dėl galimybės iškelti drausmės bylas teisėjams bei inicijuoti įstatymų pataisas, t. y. atsakė į prašymus Nr. 36–38, 46, 47, 10, 33. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo atsakyta ir į prašymus Nr. 18, 20, 29–31, kadangi atsakovė pateikė poziciją dėl teismo posėdžių garso, vaizdo įrašymo, protokolų surašymo reglamentavimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 4 p. institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jei ji jau buvo viešai paskelbta, todėl Ministerija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui viešai paskelbtus teisės aktus (prašymai Nr. 4, 5, 7), juolab, kad pareiškėjas net tiksliai jų neįvardino.
Teismo vertinimu, Ministerija 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (1.23)7R-8613 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundą. Atsakovė pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose, pakankamai išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 9 d. skundą, pagrindė savo atsakymus teisės aktų nuostatomis, o tai, kad nebuvo atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skundo prašymą atskirai, nelaikytina pažeidimu, kai iš skundžiamo rašto turinio galima spręsti, jog visi pareiškėjui aktualūs klausimai pastarajame buvo aptarti. Teismo vertinimu, skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 str. nuostatas, o pareiškėjas savo skunde teismui nenurodo jokių kitų argumentų dėl skundžiamo Ministerijos rašto neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (1.23)7R-8613 naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.