- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- eI-5175-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00908-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Atsakovas
- J. B.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras”
- Kategorijos
2018 m. lapkričio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” (toliau – TRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo 366,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31 bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog Rietavo savivaldybės tarybos 2010-01-14 sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Akcentuoja, kad mokėti vietinę rinkliavą yra nekilnojamojo turto savininko prievolė.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą. Atsakovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo nekilnojamojo turto objektų buvimo vietos adresais negyvena, nesinaudoja elektra.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Rietavo savivaldybės taryba 2009-03-26 sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, 2013-07-04 sprendimu Nr. T1-114, pakeistu 2014-11-27 sprendimu Nr. T1-183, patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą, taikomi Nuostatuose nurodyti vietinės rinkliavos baziniai dydžiai. Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Rietavo savivaldybės tarybos 2014-11-27 sprendimu Nr.T1-183 patvirtinti nuostatai, kuriuose įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.
Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini) (butas/patalpa – butas), ir nekilnojamojo turto objekto ¼ dalis, adresu (duomenys neskelbtini) (pastatas – gyvenamasis namas), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 1996-05-29 paskutinę gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, už ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.
Iš pareiškėjo pažymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaičiuota iš viso 366,80 Eur dydžio suma – 183,40 Eur už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 183,40 Eur už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini).
Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad visiems vietinės rinkliavos mokėtojams Rietavo savivaldybės teritorijoje nustatomi tokie vietinės rinkliavos baziniai dydžiai: už naudojimąsi bendru arba individualiu konteineriu individualių namų savininkams (naudotojams), juridiniams asmenims Vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama patvirtintą metinę minimalią atliekų susikaupimo normą (Vnorma), išreikštą kubiniais metrais, dauginant iš nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazinė): Smetinė= Vnorma*Rbazinė (35.1 punktas); už naudojimąsi individualiu konteineriu individualių namų savininkams (naudotojams), juridiniams asmenims, kai viršijama metinė minimali atliekų susikaupimo norma, Vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama naują apskaičiuotą atliekų kiekį (V), išreikštą kubiniais metrais, dauginant iš konteinerių ištuštinimo kartų (Kkonteinerio) ir nustatytos Vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazinė): Smetinė=V* Kkonteinerio *Rbazinė (35.2 punktas) Vietinės rinkliavos bazinis dydis (Rbazinė) 9,85 Eur už kubinį metrą atliekų (nuostatų 36 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 41 punktu, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę (1 priedas)
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), yra butas/patalpa - butas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Pagal Nuostatų 1 priedą daugiabučiams namams Rietavo miesto teritorijoje nustatyta minimali atliekų susikaupimo norma metams – vnt.; vietinės rinkliavos dydis – 47,00 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą pažymą Nr. P-RT-18-12 už aptariamą nekilnojamojo turto objektą už 2014 m. nustatyta 61,40 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2015 m. – 61,00 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2016 m. – 61,00 Eur dydžio vietinė rinkliava. Pažymoje nėra nurodyta, kokiu būdu, kaip ir kodėl buvo apskaičiuotas būtent toks vietinės rinkliavos dydis (61,00 Eur).
Minėta, kad atsakovas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį. Iš Išrašo matyti, kad šis nekilnojamojo turto objektas yra pastatas – gyvenamasis namas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pagal Nuostatų 1 priedą Individualiems namams Rietavo miesto teritorijoje nustatyta minimali atliekų susikaupimo norma metams – 6,24 m³; vietinės rinkliavos dydis – 61,00 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą pažymą Nr. P-RT-18-11 už aptariamą nekilnojamojo turto objektą už 2014 m. nustatyta 61,40 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2015 m. – 61,00 Eur dydžio vietinė rinkliava, už 2016 m. – 61,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad aptariamas nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso 4 asmenims. Tokiu atveju, iš pareiškėjo pažymos nėra aišku, kodėl atsakovo mokėtina vietinė rinkliava nėra apskaičiuota proporcingai pagal atsakovo valdomą turto dalį.
Teismas vertina, kad nagrinėjamo ginčo atveju iš į bylą pateiktų įrodymų (pažymų Nr. P-RT-18-11 ir P-RT-18-12) iš esmės nėra galimybės nustatyti, ar vietinė rinkliava ginčo atveju yra pagrįsta (apskaičiuota tinkamai), t. y. nėra aišku kaip ir kodėl nustatytas vienas ar kitas mokėtinos vietinės rinkliavos dydis. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad už ginčo nekilnojamojo turto objektus mokėtini vietinės rinkliavos dydžiai yra paskaičiuoti tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas į bylą pateikė Lietuvos energijos raštus, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. buvo sunaudota 0 kWh elektros energijos, 2015 m. – 1 kWh elektros energijos, 2014 m. – 0 kWh elektros energijos.
Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Nagrinėjamu atveju teismas pagal byloje pateiktus duomenis neturi galimybės nustatyti atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžio. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ginčo rinkliavos suma pareiškėjo atžvilgiu apskaičiuota nepagrįstai ir netinkamai, taigi turi būti jo apskaičiuota iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti pareiškėją iš naujo apskaičiuoti vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektams, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.