- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-5767-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04868-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 28 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), K. S., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas jo nesuvaldęs, nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 219.1; 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltę pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val. norėjo išvažiuoti, tačiau iš abiejų jo automobilio pusių arti stovėjo kiti automobiliai. Jis pradėjo važiuoti atbulas ir vos vos atsirėmė į kitą automobilį. K. S. išlipo, pasižiūrėjo į savo mašinos galą, matė nežymius įbrėžimus, o ant kito automobilio pastebėjo, kad truputį yra nubrėžti dažai. Pagalvojęs, kad nieko rimto neatsitiko, iš įvykio vietos nuvažiavo. Kai policijos pareigūnas jam paskambino, iš karto pripažino padaręs eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) kieme įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. S. atsitrenkė į stovėjusį automobilį Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino. Į įvykio vietą atvykęs policijos patrulis R. U. užfiksavo automobilio padėtį po eismo įvykio, nufotografavo automobilio pažeidimus ir tolimesniam tyrimui pristatė į eismo įvykių registravimo skyrių. Patrulis įvykio vietoje išsiaiškino, kad eismo įvykį matė (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos darbuotoja, tačiau anketinių duomenų nesužinojo (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad susidūrimą matė (duomenys neskelbtini) esančio odontologijos kabineto darbuotojas. Tai buvo automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Liudytojas paminėjo, kad VW vairuotojas, kliudęs Peugeot, nesustojo, o iš karto nuvažiavo (b. l. 4), K. S. paaiškinimas (b. l. 5), J. B. paaiškinimas (b. l. 6), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 7), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 9-11), liudytojo raštelis su kaltininko automobilio duomenimis (b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – įlenktas kairės pusės užpakalinis sparnas po žibintu ir įskeltas užpakalinis kairės pusės žibintas. Konstatuota, kad automobilis apgadintas po eismo įvykio atsitrenkęs į automobilį Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), K. S., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas jo nesuvaldęs, nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas pastarosios transporto priemonės priekinio bamperio dešinę pusę, priekinį dešinės pusės sparną. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pilnai įrodyta, kad K. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. nurodė, jog manevruodamas kieme, pajautė, jog nestipriai kliudė kitą automobilį, išlipo iš automobilio ir matė, kad nežymiai apgadino savo vairuojamą automobilį bei ant kito automobilio matė nubrauktus dažus. Tiek iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų, tiek iš fotolentelėse matomų abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad K. S. vairuojamas automobilis į J. B. priklausantį automobilį atsitrenkė galine kairės pusės dalimi ir jo automobiliui padaryti pakankamai žymūs ir gerai pastebimi apgadinimai. Ant J. B. priklausančio automobilio užfiksuoti apgadinimai yra mažesni, tačiau pakankamai pastebimi. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į K. S. paaiškinimus, daroma išvada, kad K. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir K. S. kaltė dėl minėto pažeidimo yra pilnai įrodyta.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų bei teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 10 p. ).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. S. turi 42 m. vairuotojo stažą. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad K. S. už KET pažeidimą buvo baustas vieną kartą ir tai tik kaip pėsčiasis, o ne kaip vairuotojas. Tai rodo, kad jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. S. nuo tyrimo pradžios kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai nėra itin žymūs ir dideli. Įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas jo atžvilgiu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str. nuostatas ir skirti minimalią pagrindinę bei neskirti papildomos nuobaudos.
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.