- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2YT-14828-1094/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01472-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. R.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Gintaras Algirdas Perednis, Gintaras Algirdas
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos – Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vytautui Kasperavičiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – J. R. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti jos sūnų J. R. neveiksniu tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja bei turto administratore paskirti pareiškėją.
2. Pareiškime nurodė, kad neveiksnumas J. R. nustatytinas, kadangi jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali pasirūpinti savimi. J. R. yra diagnozuotas vaikystės autizmas (F84.0), sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F72.1), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Pareiškėjos sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra, jo vieno namuose negalima palikti, išskyrus tik labai trumpam laikui, mama jam padeda praustis, valytis dantis, apsirengti. Justas linkęs žaloti pats save, tokie epizodai trunka trumpai maždaug apie 10-15 minučių, tačiau jie vis dažnėja. Jis kalba tik pavieniais garsais, savo norus išreiškia parodydamas. Tik nustačius J. R. neveiksnumą tam tikrose srityse bus galima tinkamai apsaugoti jo teises ir teisėtus interesus. J. R. globėja pareiškėja prašo skirti ją. Nurodo, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas, nes yra atsakinga, rūpestinga, stengiasi dėl sūnaus gerovės ir teikia visapusišką pagalbą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens J. R. atstovas advokatas Zigmantas Benetis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad J. R. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2023 m. birželio 13 d. (neterminuotai) buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bei nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Priedai Nr. 4, 5). Išvadą teikianti institucija 2023 m. gegužės 18 d. sudarytoje išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 8.IŠV- 5, nurodė, jog J. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse- 10.1.1 asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijus su smulkiais buitiniais sandoriais; 10.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijus su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 10.1.3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 10.1.4. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 10.1.5. paveldėjimo teisiniuose santykiuose; 10.1.6. dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje. J. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse - 10.2.1. savitvarkos įgūdžių srityje; 10.2.2. sveikatos priežiūros srityje; 10.2.3. šeimos santykių srityje; 10.2.4. asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 10.2.5. darbo teisinių santykių srityje; Socialinės darbuotojos lankėsi pas J. R., bendravo su pareiškėja, atliko J. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą. Išvadoje yra nurodoma, kad J. R. pasirūpinti savo gyvenamąja aplinka negali, nesuvokiam jog reikia pasirūpinti savo sveikata, nežino ar jam reikia vartoti medikamentus, kada reikia lankytis pas medikus, kas yra jo gydytojas pasakyti negali. Taip pat jis negali pasirūpinti ir kitais asmenimis, kadangi pačiu juo reikia nuolat rūpintis ir jam padėti. Jis nesuvokia procesų vykstančių aplink ji, todėl negebėtų reikšti savo valios ir politikoje. Nurodo, kad iš aplinkybių, kurios buvo išdėstytos yra darytina išvada, kad J. R. turi psichikos sutrikimų ir šie sutrikimai trikdo jo kasdienę veiklą. Pagal dabartinę savo sveikatos būklę jis savarankiškai pasirūpinti savimi negali, kaip negali priimti ir kasdienių sprendimų. J. R. gyvena kartu su motina L. R.. Ji nuolatos rūpinasi savo sūnumi, gerai žino jo poreikius, sveikatos būklė leidžia pareiškėjai būti globėja. Duomenų apie kitus asmenis, kurie norėtų būti J. R. globėjais ir turto administratoriais neturi. J. R. gauna šalpos neįgalumo pensiją, o tai sudaro teisinį pagrindą jam skirti turto administratorių.
4. L. R. pateikė teismui sutikimą tapti J. R. globėja.
5. Išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius teismui pateikė išvadą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje nurodyta J. R. nterminuotam laikotarpiui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaikinas yra neįgalus nuo vaikystės. Dėl ligos Justas negali pasirūpinti savimi. Vaikinas negeba adekvačiai vertinti aplinkos, nepalaiko sąmoningo bendravimo, negali išreikšti savo norų, nesupranta savo veiksmų ir nesiorientuoja konkrečiose situacijose. Justas nesugeba atlikti jokių buities darbų, susitvarkyti dokumentų, susimokėti mokesčių, sudaryti sandorių. Išvadą teikianti instituciją priėjo prie išvados, kad J. R. yra nesavarankiškas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. L. R. gyvena su sūnumi ir juo rūpinasi viena. Su sūnaus tėvu A. R. moteris yra išsituokusi, tačiau tėvas sūnų lanko, pasiima pas save pasisvečiuoti. L. R. su sūnumi gyvena jos tėvui priklausančiame name, esančiame Gėlių g. 1A, Vievis. Moters tėvas neprieštarauja, kad ji gyventų jo namuose. Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nuomone, L. R. yra atsakinga, rūpestinga mama, rūpinasi sūnumi nuo gimimo. Gyvena tvarkingai, sutaria su kaimynais. Priežasčių, dėl kurių L. R. negalėtų būti globėja, išvadą teikianti institucija nežino. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, tikslinga globėja skirti L. R..
Žemesnės instancijos teismas
6. Suinteresuotas asmuo J. R., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. R. dėl savo ligos pobūdžio negali dalyvauti teismo posėdyje dėl jo pripažinimo neveiksniu ir suprasti teismo procesą, jo prasmę bei duoti paaiškinimus. Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotu asmeniu įtrauktai J. R., atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443, 467 straipsniai).
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Jam pardėjus lankyti ikimokyklio ugdymo įstaigą, auklėtojos atkeipė dėmesį į J. R. sveikatos problemas. Pareiškėja kreipėsi į medikus, buvo nustatytos sveikatos problemos ir neįgalumas, paskirtas gydymas vaistas, taip pat lankymasis pas psichiatrus. J. R. negalima palikti vieno, jis yra agresyvus, negali savimi pasirūpinti. Pareiškėjos santuoka nutraukta kai sūnui buvo 9 m., nuo to laiko ji viena rūpinasi sūnumi, Justo tėčiui per sunku teikti pagalbą dėl sūnaus priežiūros. Pareiškėjai padeda Justo senelis (pareiškėjos tėtis).
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis prašė pareiškimą tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėja nuo sūnaus gimimo juo rūpinosi, šiuo meu sūnus jau yra suaugęs. Pareiškėja puikiai žino sūnaus poreikius, Justo tėvas prie sūnaus priežiūros neprisideda, nes jam per sunku. Atliktos ekspertizės metu patvirtinta, kad J. R. negali savimi pasirūpinti, jam nustatytas sunkus protinis atsilikimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. R. atstovas advokatas Zigmantas Benetis nurodė, kad pareiškimas yra paduotas jo atstovaujamojo J. R. interesais, nes iš bylos medžiagos matyti, jog J. R. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Pagrindus pripažinti jo atstovaujamajį neveiksniu patvirtina ir atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Pripažinus J. R. neveiksniu, jam būtina globa, todėl, atstovo nuomone, J. R. globėja ir turto administratore skirtina pareiškėja L. R. (Justo mama).
10. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė pareiškimą, sutiko, kad J. R. būtų pripažintas neveiksniu, o pareiškėja L. R. būtų paskirta jo globėja ir turto administratore, kadangi ji tinkamai rūpinasi sūnumi, charakterizuojama teigiamai, neigiamos informacijos apie pareiškėją negauta. Kitų asmenų, norinčių globoti J. R. nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, psichikos sveikata – gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.
13. Iš bylos medžiagos ir medicinininių dokumentų nustatyta, kad J. R. yra diagnozuotas vaikystės autizmas (F84.0), sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F72.1), aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2023 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. 08.2-1677 „Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo“ nurodoma, kad J. R. neterminuotam laikotarpiui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaikinas yra neįgalus nuo vaikystės. Dėl ligos Justas negali pasirūpinti savimi. Vaikinas negeba adekvačiai vertinti aplinkos, nepalaiko sąmoningo bendravimo, negali išreikšti savo norų, nesupranta savo veiksmų ir nesiorientuoja konkrečiose situacijose. Justas nesugeba atlikti jokių buities darbų, susitvarkyti dokumentų, susimokėti mokesčių, sudaryti sandorių. Be kito asmens pagalbos nesugeba pasirūpinti savimi. Teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui J. R. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2023 m. rugsėjo 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-405/2023 pateiktas išvadas nustatyta, kad J. R. psichomotorinė raida sutrikusi nuo ankstyvos vaikystės: vėlai pradėjo vaikščioti, ypač atsiliko kalbos raida, nuo mažens stebėtas hiperaktyvumas, agresijos protrūkiai, dėl to gydytas ambulatoriškai, jam buvo diagnozuojamas specifinis mišrus raidos sutrikimas, emocinis sutrikimas, o nuo 2012 m. diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2023 m. birželio 13 d. jam buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Ir vėliau teigiamos jo psichikos būklės dinamikos nestebėta: praktiškai nekalbėjo, su savo bendraamžiais nebendravo, stebėtas prieštaraujantis elgesys, agresijos ir autoagresijos protrūkiai, impulsyvumas, dėl to gydytas ambulatoriškai, o 2017 m. gydytas ir psichiatrijos stacionare. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį tyrimą, nustatyta, kad J. R. kalba neišlavėjusi, jo mąstymas autistiškas, neproduktyvus, jis neturi rašymo, skaičiavimo, skaitymo gebėjimų, jo intelektas defektinis, atitinkantis sunkaus protinio atsilikimo lygį. Jis nesugeba aptarnauti savęs buityje, gyvena liguistame pasaulyje, turi polinkį į agresiją ir autoagresiją. Dėl autistiško, neproduktyvaus mąstymo ir išreikšto intelekto defekto gebėjimas vykdyti produktyvią, tikslingą veiklą yra visiškai sutrikęs.
14. Ekspertizės akte konstatuota, kad J. R. dėl psichikos sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškos socialinės dezadaptacijos jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Taigi, J. R. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, įtvirtintose Aprašo 10.1.1.-10.1.7. punktuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Aprašo 10.2.1.-10.2.6. punktuose. Tarp kitų asmeninių neturtinių santykių sričių (Aprašo 10.2.6. punktas), teismo psichiatras ekspertas išskyrė asmens dokumentų gavimo sritį ir politinių santykių sritį (dalyvavimą rinkimuose, balsavimo teisę). Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta J. R. asmens sveikatos dokumentų ir asmens apžiūros metu gautų duomenų visapusišku tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir ekspertizės akto įrodomąja reikšme, byloje nenustatyta. Teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi J. R. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir kiti byloje pateikti dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceeso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad J. R. dėl psichinės sveikatos būklės, buitinės ir socialinės dezadaptacijos negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be jį atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti jam veiksnumą, siekiant tinkamai apsaugoti jo teises ir teisėtus interesus (CPK 185 straipsnis).
16. Įvertinus J. R. sveikatos būklę, teismas jį pripažįsta neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis):
16.1. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;
16.2. neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; pilietinių-politinių teisių.
Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis įtvirtina galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu pripažinto J. R. teises ir interesus yra pagrindas jam nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis).
18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksniu tam tikrų turtinių ir neturtinių santykių srityse pripažintam J. R. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti globėją. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 493 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių; juo skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo skirti ją, L. R., J. R. motiną, neveiksniu pripažinto sūnaus globėja bei turto administratore. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, pareiškėja L. R. gyvena su sūnumi ir juo rūpinasi viena. Su sūnaus tėvu A. R. moteris yra išsituokusi, tėvas sūnų lankydavo ir pasiimdavo pas save pasisvečiuoti, tačiau dabar sūnaus nepasiima, teigdamas, kad jam per sunku jį prižiūrėti. L. R. su sūnumi gyvena jos tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Moters tėvas (J. R. senelis) neprieštarauja, kad ji gyventų jo namuose. Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nuomone, L. R. yra atsakinga, rūpestinga mama, rūpinasi sūnumi nuo gimimo. Gyvena tvarkingai, sutaria su kaimynais.
21. Esant nustatytam, teismas mano, kad L. R. turi galimybes įgyvendinti globėjos funkcijas ir globoti kitus asmenis, kurie yra nedarbingi ir kuriems reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).
22. Byloje nustatyta, kad J. R. neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, bet gauna šalpos neįgalumo pensiją. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neveiksniu pripažintam J. R. nustato globą, jo globėja ir turto administratore skiria L. R. (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.245 ir 4.240 straipsniai).
23. L. R., kaip globėjai ir turto administratorei, išaiškintinos jos teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose: globėjas yra savo globotinio (neveiksnaus asmens tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242, 3.245 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 467-468 straipsniais, 507-508 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos L. R. pareiškimą tenkinti.
Pripažinti J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tokiose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje.
Pripažinti J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių srityje (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbo teisinių santykių; šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; asmens dokumentų gavimo srityje; pielitinių-politinių santykių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė).
Nustatyti J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą ir jo globėja paskirti L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.