- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eI2-1627-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04686-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. skundu, jį patikslinęs, prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-06313-e „Dėl A. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimo nešiotis juridinio asmens ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, kadangi jame nenurodytas faktinis pagrindas, o teisinis pagrindas nurodytas neišsamiai, Sprendimas nemotyvuotas; be to, Sprendimas priimtas neteisingai laiko atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, galiojusias ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu nutraukimo metu, o ne nuostatas, galiojusias veiksmų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarymo metu.
Paaiškina, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kadangi iš Sprendimo turinio neaišku, kokią konkrečią informaciją apie pareiškėją yra gavęs Komisariatas, kuri sudarytų pagrindą panaikinti leidimą nešiotis ginklus. Teigia, jog Sprendime nenurodyti konkretūs faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Sprendimas, todėl pareiškėjui nežinoma, ar Komisariato gauta informacija atitinka nors vieną Įstatyme nustatytą leidimo panaikinimo pagrindą. Teigia, jog Sprendimas nemotyvuotas, kadangi jame nenurodytas faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas. Taip pat nurodo, jog Sprendime nenurodyta ir iš Sprendimo turinio nėra aišku, kurios konkrečios Įstatymo 18 ir 40 straipsnių nuostatos taikytos pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, jog Sprendime konkrečios Įstatymo normos nesusietos su objektyviais duomenimis ir faktais, paneigiant pareiškėjo teisę žinoti, kokia jo veikla lėmė Sprendimo priėmimą, bei tokiu būdu apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pažymi, kad Sprendime nebuvo nurodyti motyvai ir aplinkybės, kurie pateikiami atsiliepime, t. y. jog sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto, taip pat Aprašo 54.1 papunktyje nurodytais pagrindais, jog Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnis) dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėtus Sprendimo trūkumus laiko esminiais, neleidžiančiais pareiškėjui pilnai suprasti Sprendimo turinio, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, efektyviai realizuoti teisę į pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynybą, pažeidžiančiais gero administravimo principą. Mano, jog priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigia, jog Sprendimo trūkumai negali būti pateisinami asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
Atsiliepimas
Nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog ginčo teisiniams santykiams taikytina Įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d. Mano, jog ši redakcija negali būti taikoma už pareiškėjo veiksmus, kurie buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 28 d., dar negaliojant minėtai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto redakcijai. Mano, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 18 straipsnyje nebuvo įtvirtinta jokia norma, pagal kurią asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais, nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir jo patikslinime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog priimtas sprendimas atitinka teisinį reguliavimą, nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to nėra pagrindo jo naikinti. Jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pabrėžia, kad Sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė dirbti apsaugos darbuotoju, o tik panaikinamas leidimas nešiotis juridinio asmens ginklus, kadangi norint dirbti apsaugos darbuotoju nėra būtina turėti leidimą ginklui. Nurodo, kad pareiškėjas ateityje dirbdamas apsaugos darbuotoju turės teisę vykdyti ginkluotą asmens ir turto apsaugą, jei jis atitiks teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pažymi, kad Sprendime nurodomi tik tokie duomenų subjekto, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, asmens duomenys, kurie padeda jį identifikuoti ir turi įtakos priimtam sprendimui, kaip to reikalauja asmens duomenų apsaugą reguliuojantys teisės aktai.
Nurodo, kad priimant Sprendimą, būtent nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė ir šio nutarimo įsiteisėjimo momentą, laikytas ta aplinkybe, kuri tapo faktiniu pagrindu panaikinti asmeniui leidimą nešioti juridinio asmens ginklus.
Teigia, jog neteisėti pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvo atlikti galiojant ankstesnei, 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2273 Įstatymo redakcijai, kuri numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų (t. y. – už kuriuos numatytas laisvės atėmimas daugiau negu 3 metai) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais; tačiau tuo atveju, jei priimant Sprendimą būtų taikyta ankstesnė Įstatymo redakcija (pagal nusikaltimo padarymo laiką), leidimas jam būtų panaikintas vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. nuostata (apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui).
Mano, jog pareiškėjas privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad savo neteisėtais veiksmais sukels neigiamas pasekmes (galimai ir leidimo nešiotis ginklus praradimą). Nurodo, jog pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kadangi jo veiksmai buvo tyčiniai ir pareiškėjas tyčiniais aktyviais veiksmais sutrikdė kito asmens sveikatą. Teigia, jog pareiškėjo elgesys neatitinka Įstatymu nustatytų itin aukštų reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekskomisarų biuras“ atsiliepime prašo pareiškėjo skundą tenkinti, palaiko skunde teikiamus argumentus ir nurodomas faktines aplinkybes. Mano, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio į dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, todėl naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 22-IL-10-06313-e „Dėl A. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimo nešiotis juridinio asmens ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ (įm. k. 122755433) prašymu Nr. 19-G-10-15881-e 2019 m spalio 30 d. A. K. vardu buvo išduotas darbuotojo leidimas nešiotis juridinio asmens ginklus Nr. L1-000289.
2022 m. balandžio 11 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauta informacija, kad A. K., gim. 1985 m. vasario 19 d., galimai bus taikomos Įstatymo 18 straipsnio nuostatos.
2022 m. rugpjūčio 19 d. įsiteisėjo 2022 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35903-20, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju (dėl šios priežasties pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, kurie buvo padaryti 2020 m. rugpjūčio 28 d.).
Komisariatas 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22-IL-10-06313-e „Dėl A. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimo nešiotis juridinio asmens ginklus panaikinimo“, kuriuo nusprendė: 1) panaikinti A. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojo leidimą nešiotis ginklus Nr. L1-0002859 (toliau – ir Leidimas); 2) apie priimtą Sprendimą informuoti (duomenys neskelbtini), įpareigoti per 5 darbo dienas nuo Sprendimo gavimo pateikti leidimą nešiotis juridinio asmens ginklus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui bei su priimtu Sprendimu supažindinti A. K.. Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog Komisariate „gauta informacija,“ kad pareiškėjui yra taikomos Įstatymo 18 straipsnio nuostatos. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjui yra išduotas Leidimas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsniu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 „Dėl juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 55 punktu.
Komisariato 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 10-S-24482(13.29E-10) „Dėl A. K. leidimo nešiotis ginklus panaikinimo“ Sprendimas buvo išsiųstas UAB „Ekskomisarų biuras“.
2022 m. spalio 19 d., nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reguliuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Ginčo teisiniams santykiams aktuali ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo redakcija (galiojant nuo 2022 m. liepos 2 d.).
Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.
Įstatymo 17 straipsnio, kuris nustato teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.
Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 (toliau – ir Aprašas, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2022 m. spalio 21 d.), 54.1 p. nurodyta, kad leidimas nešiotis ginklus ar neterminuotas leidimas nešiotis ginklus fiziniam asmeniui, juridinio asmens darbuotojui, ginklininkui ar sporto organizacijos nariui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo, juridinio asmens darbuotojas, ginklininkas ar sporto organizacijos narys nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, išskyrus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytus atvejus.
Aprašo 55 p. nustato, kad teritorinė policijos įstaiga, panaikinusi leidimą nešiotis ginklus ar neterminuotą leidimą nešiotis ginklus fiziniam asmeniui, juridinio asmens darbuotojui (išskyrus Aprašo 54.10 p. ir 54.13 p. nustatytais atvejais), apie tai nedelsdama informuoja fizinį ar juridinį asmenį; fizinis ar juridinis asmuo panaikintą leidimą nešiotis ginklus ar neterminuotą leidimą nešiotis ginklus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina teritorinei policijos įstaigai.
Aprašo 56 p. nurodyta, kad iškilus aplinkybėms, dėl kurių fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas, turintis leidimą nešiotis ginklus ar neterminuotą leidimą nešiotis ginklus, negali įsigyti ar turėti ginklų, policijos įstaiga leidimą nešiotis ginklus, neterminuotą leidimą nešiotis ginklus paima motyvuotu sprendimu ir saugo tol, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo nešiotis ginklus ar neterminuoto leidimo nešiotis ginklus grąžinimo arba galiojimo panaikinimo; sprendime nurodomi tik tokie duomenų subjekto, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, asmens duomenys, kurie padeda jį identifikuoti ir turi įtakos priimtam sprendimui.
Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
LVAT savo praktikoje yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Taigi siekiant prevenciškai užtikrinti, kad ginklai būtų naudojami tik griežtai pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, asmeniui, kuris yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, ginklas neturėtų būti išduodamas.
Pareiškėjas iš esmės skunde nurodo, kad skundžiamas administracinis sprendimas yra nemotyvuotas.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Tad tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą Sprendimą bendrine prasme VAĮ 10 straipsnio 5 dalies aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).
Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Įvertinus skundžiamą administracinį sprendimą matyti, kad jis priimtas remiantis nedetalizuota “gauta informacija”, apibendrintai nurodant Įstatymo 18 straipsnį ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsniu, kuriuose išdėstyta ne viena teisės norma. Taip pat skundžiamame sprendime nurodomas Aprašo 55 punktas susijęs ne su administracinio sprendimo priėmimu, o su informavimu apie jo priėmimą. Pareiškėjui kartu su skundžiamu sprendimu nebuvo pateikta jokia papildoma informacija, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo argumentais, kad iš skundžiamo sprendimo turinio negalima aiškiai suprasti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, atimantis pareiškėjui specialiąją teisę nešiotis ginklą. Pažymėtina, kad argumentų pateikimas atsiliepime į skundą pagal LVAT praktiką nepanaikina viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai ir suprantamai motyvuoti administracinį sprendimą, išdėstant jame esmines faktines aplinkybes, susiejant jas su aktualiomis teisės normomis, sąlygojančiomis pareiškėjo teisinio statuso ar specialiosios teisės pokyčius (pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016). Atsiliepime į skundą nurodomos Aprašo 56 punkto nuostatos taip pat nepanaikina ir nesusiaurina atsakovo pareigos priimti pagrįstą ir motyvuotą administracinį sprendimą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintas, o nepagrįstas ir nemotyvuotas administracinis sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 str.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad skundas iš esmės tenkintas, pareiškėjo naudai priteistinos sumokėto žyminio mokesčio išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo A. K. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-06313-e.
Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 22,50 Eur (dvidešimt du Eur 50 euro centų) sumokėto žyminio mokesčio išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.