- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- 1-438-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09340-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- J. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-04-23 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Liteuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. 201 str. 3 d., 63 str. - viešaisiais darbais 6 mėn. nustatant dirbti 180 val., įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėn. po 30 val. visuomenės naudai, 2013-11-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;
2014-07-31 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi ar darbu, 2015-05-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. kovo 6 d. apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia, sugriebė ranka savo sugyventinei V. C. už plaukų ir sudavė vieną smūgį ranka jai į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. C. fizinį skausmą.
Kaltinimas J. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo pagrįstas šiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. C. parodais, kad su sugyventiniu J. B. kartu gyvena apie 25 metus, tačiau santuokos neįregistravę. Gyvena (duomenys neskelbtini)., namuose, kurie priklauso sugyventinio motinai. 2019-03-05 vakare su J. B. namuose šventė užgavėnes, gėrė degtinę, vyną, alų. Naktį, jau buvo kovo 6 d., apie 02.00 val., nuėjo miegoti. Apie 04.00 val. ją pradėjo žadinti sugyventinis. J. ją pakvietė išgerti. Kiek prisimena, sėdo prie stalo gerti. Begeriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas, galimai dėl alkoholio. J. sugriebė už plaukų ir delnu sudavė per veidą. Jai suskaudo. Ir iš pykčio paėmusi vyno ar degtinės butelį, kuriame dar šiek tiek buvo alkoholio, juo trenkė savo sugyventiniui J. B.. Medikai ją apžiūrėjo, tačiau jokių sužalojimų nenustatė. Pretenzijų savo sugyventiniui neturi (b.l. 25-27);
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Andrejaus Belouso, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjo, parodymais, kad 2019-03-06 apie 05.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi moteris sužalojo savo sugyventiniui ranką. Nedelsiant buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Nuvykus pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nustatė - J. B.. J. B. veide kairėje pusėje matėsi kraujas, dešinėje rankoje ties riešu matėsi bėgantis kraujas, žaizda. Gyvenamajame name, jo aplinkoje visur matėsi kraujo dėmės. Namuose buvo J. B. sugyventinė V. C., tačiau ant jos veido vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. Paklausus, kas nutiko, V. C. paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jos ir J. B. įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu sugyventinis griebė jai už plaukų ir ranka vieną kartą sudavė smūgį jai per veidą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada ji pagriebusi nuo stalo vyno butelį ir juo trenkė savo sugyventiniui į veidą. Tiek V. C., tiek J. B. buvo nustatyti girtumai. V. C. medikai sužalojimų nenustatė (b.l. 44-46);
Ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo J. B. parodymais, jis kaltę pripažįsta, su sugyventine V. C. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame name. Su V. santuoką sudarę tik bažnytinę, bet neįregistravę. 2019-03-05 vakare su V. C. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, vyną, alų, šventė Užgavėnes. Sugyventinė naktį nuėjo miegoti, o jis dar liko gerti vienas. Kiek prisimena, paryčiais, tuo metu buvo jau kovo 6 d., apie 04.00 val., pastebėjo, kad sugyventinė prabudusi ir gėrė jo nupirktą vyną. Jis tą vyno butelį atėmė. Ranka pagriebė V. C. už plaukų ir galėjo suduoti ranka per veidą. Buvo susinervinęs, kad ji viena išgėrė tą vyną. Nuoširdžiai gailisi sukėlęs savo sugyventinei fizinį skausmą (b.l. 88-90).
2019-03-06 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo A.Belouso tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-06 apie 05.06 val. iš Alytaus OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi žmona buteliu sužalojo pranešėjui ranką. Nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad apie 04.20 val., išgertuvių metu, kilus konfliktui tarp sugyventinių J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir V. C., gim. (duomenys neskelbtini) J. B. suėmė ranka V. C. už plaukų ir trenkė vieną kartą ranka jai į dešinį skruostą, tuo sukeldamas V. C. fizinį skausmą. Greitosios pagalbos medikai pristatė V. C. į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, jai sužalojimų nenustatė ir išleido. Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0249, patikros liudijimas Nr. 0852623, J. B., 2019-03-06, 06.25 val. nustatytas 1,56 promilių girtumas, o V. C. tuo pačiu alkotesteriu 06.32 val. nustatytas 1.16 promilių girtumas (b.l. 8-11).
2019-03-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai medinis gyvenamais namas ir gretimai ūkinis pastatas, kuris pritaikytas gyventi. Pastatas vieno aukšto. Prie įėjimo durų ant žemės padėtos geležinės grotelės aplink kurias ir ant jų matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Kairėje nuo įėjimo durų, prie sienos yra medinis stalas, ant stalo sudėti įvairūs virtuvės daiktai, maisto likučiai, po stalu sudėti tušti buteliai nuo įvairaus alkoholio. Ant grindų dangos įvairiose vietose matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Įvykio vietoje yra netvarkinga, purvina, visur mėtosi įvairūs daiktai (b.l. 12-20);
2019-03-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 196/2019 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai V. C. sukėlimo galimybė (b.l. 39);
2019-03-06 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos O. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) patikrinus 2019-03-06 įvykius apie gautus pranešimus nustatyta, kad registre 2019-03-06 d. 09 val. 28 min. buvo užregistruotas įvykis (duomenys neskelbtini). Gauto įvykio patikrinimo lange matyti, kad įkeltas 1 vaizdo įrašas, kuris ikiteisminio tyrimo metu įrašytas į CD-R laikmeną ir prijungtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas (b.l. 52-57);
2019-03-08 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2019-03-06 d. 05:01:59 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. Apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad smurtas artinoje aplinkoje. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini)r. Pranešėjas – J. B. (b.l. 60-65).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kaltinamasis J. B. gyvena kartu su nukentėjusiąja V. C. toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, juos sieja nuolatinė buitis, šeimyniniai turtiniai ir neturtiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
Kaltinamasis J. B. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai į veidą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas.
Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Įvertinus kaltinamojo J. B. veiksmus – smūgio sudavimą nukentėjusiajai į veidą, toks jo veiksmas buvo dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino ir nurodė, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajai per veidąlyg ir norėdamas ją paauklėti dėl netinkamo elgesio. Tai, kad nukentėjusioji jautė skausmą patvirtina ta aplinkybė, kad sekė jos veiksmai, kaip ir aktyviai gintis, sustabdyti kaltinamąjį atlikti kitus veiksmus jos atžvilgiu - pagriebė nuo stalo stiklinį butelį ir trenkė juo į kaltinamąjį. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo J. B. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. C., suduodamas vieną smūgį ranka jai į veido sritį.
Nukentėjusiajai V. C. 2019-04-05 raštu Nr. 3S-5289 pranešta dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 97). Ikiteisminio tyrimo metu buvo siūloma kaltinamajam bausmės rūšis ir dydis: už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. C.) skirti viešuosius darbus 6 mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 25 val., viso 150 val. visuomenės labui; BK 64-1 str. bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 4 mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 25 val., viso 100 val. visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 67 str., 72-2 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių terminą. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti (b.l. 94-96). Kaltinamasis J. B. nurodė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 94-96).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsavaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.
Kaltinamasis J. B. padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis mokosi, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi, nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.
BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad viešųjų darbų bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš šeimos narį, kaip nukentėjusiąją, jam parinktina ir skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamasis J. B. nebuvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. 2019-03-06 nutarimu J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 91-93), kaltinamajam nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Byloje nėra pareikšas civilinis ieškinys.
BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 46 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, BK 140 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti viešuosius darbus šešiems (6) mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 25 valandas, viso 150 valandų visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti, kad J. B. paskirta bausmė - viešieji darbai keturiems (4) mėnesiams, kas mėnesį dirbant po 25 valandas, viso 100 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per keturių (4) mėnesių terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Išaiškinti J. B., kad jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti J. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei J. B. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.