- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-185-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- "Didysis tyrulis"
Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00590-2010-0
Teisėjas V. Butvilas Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTIS
2011 m. balandžio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Didysis tyrulis“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-910-132/2010 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Didysis tyrulis“ dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo ir kompensacijos apmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. ieškiniu (1 –2 b. l. ) ir patikslintu ieškiniu (86 –87 b. l.) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš UAB „Didysis tyrulis“ gamybos vadovo pareigų neteisėtu; pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą, nurodant, kad yra atleistas iš darbo savo prašymu (LR DK 127 str. 2 d.); priteisti iš atsakovo UAB „Didysis tyrulis“ vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką 1200,00 Lt ir atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki įsidarbinimo kitoje darbovietėje dienos tai yra 2400 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-06-25 pradėjo dirbti gamybos vadovo pareigose, kodėl atleido iš darbo, jis nežino, šeštadienį, sausio 30 d. jį išsikvietė direktorius ir pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, o pirmadienį atleido iš darbo. Pažeidimų nepripažįsta, jokio turto nepasisavino. Į darbą grąžinti neprašo, nes jau dirba kitoje įmonėje.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Didysis tyrulis“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo A. D. ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino ieškovo A. D., atleidimą iš UAB „Didysis Tyrulis“ gamybos vadovo pareigų neteisėtu; pakeitė atleidimo iš darbo formulavimą, nurodant, kad A. D. atleistas iš darbo savo prašymu (LR DK 127 str. 2 d.); priteisė iš atsakovo UAB „Didysis Tyrulis“, ieškovui A. D., vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką - 1200 Lt ir atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2010-01-29 iki 2010-03-26 – 2134 Lt bei 980 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, laikė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas piktnaudžiavo savo pareigomis – remontavo automobilį ir pirko alyvą už įmonės lėšas, taip padarydamas įmonei žalos už 103,82 Lt. Tai, kad A. D. išmokant avansą, buvo viršytas avanso limitas, taip pat negali būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, turinčiu sukčiavimo požymių, kadangi avansą darbuotojams išmoka įmonės buhalterė pagal buhalterinius dokumentus. Pažeidimą, kaip šiurkštų, įvertino pats atsakovas, tačiau byloje atsakovas nepateikė įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimų kvalifikavimą kaip šiurkštų (LR CPK 178 str.).
Teismas atsižvelgė į išdėstytas A. D. aplinkybes – jo atleidimą iš UAB „Didysis Tyrulis“ gamybos vadovo pareigų pripažino neteisėtu bei pakeitė atleidimo iš darbo formulavimą, nurodant, kad yra atleistas iš darbo savo prašymu (LR DK 127 str. 2 d.).
Iš atsakovo UAB „Didysis Tyrulis“ ieškovui priteisė vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka (1200 Lt) ir atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2010-01-29 iki 2010-03-26 – 2172 Lt nuo atleidimo iki įsidarbinimo naujoje darbovietėje. Iš reikalaujamos priteisti kompensacijos sumos (2172 Lt) atėmė 38 Lt, kadangi A. D. yra iš UAB „Didysis tyrulis“ paėmęs 600 Lt avanso, o neišmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro – 562 Lt (600-562=38 Lt). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistą atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką mažino iki 2134 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Didysis tyrulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis, vadovaujantis CPK 95 str. 1 ir 2 dalimis, prašo ieškovui A. D. skirti baudą.
Atsiliepimas
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktą atsakovo 2010-03-08 atsiliepimą ir jame išdėstytus motyvus, pateiktus dokumentus, bei liudytojų parodymus.
2. Ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes A. D. iš darbo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkščius pažeidimus DK numato atleidimą iš darbo be įspėjimo, to paties Kodekso 235 str. 1 d. ir 2 d. yra išaiškinta kas laikytina šiurkščiais pažeidimais). A. D. atleidimas teisėtas ir dėl to, kad atleidimą be įspėjimo numato ir kolektyvinės darbo sutarties 1.5 p.; 2.10 p.; 5.10 p. ir gamybos vadovo pareigybinės instrukcijos 3.4 p.; 3.5 p.; 3.7 p. Pagal šios instrukcijos 6.1 p. už vadovo ir instrukcijos reikalavimų nevykdymą įmonės vadovo sprendimu galėjo būti atleistas vienašališkai. Pažymėtina, kad su kolektyvine sutartimi ir gamybos vadovo pareigybine instrukcija yra neatsiejama kolektyvinės sutarties dalis, A. D. su ja buvo susipažinęs pasirašytinai.
Ieškovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuotoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, bylos Nr. 3K-3-603/2008).
Įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų.
3. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė kitokio turinio pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nei buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, t. y. papildomai prirašė du paskutinius duomenų stulpelius. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek įmonės direktorius, tiek buhalterė pateikdavo skirtingus griežtos atskaitomybės dokumentus, patvirtino, kad jų įmonėje buvo vykdoma juodoji buhalterija, kad įmonėje dirbo nelegalūs darbuotojai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR CPK 300 str. nuostatomis, apie paaiškėjusį nusikaltimą turėtų būti pranešta prokurorui.
Šalies argumentai
4. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas ieškovui turėjo taikyti LR PK 95 str. 1 d. ir 2 d. numatytą baudą, yra grynai beletristinio pobūdžio, neturintys jokios teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Darbuotojo drausminė atsakomybė yra tik individuali, konkrečiam darbuotojui gali būti taikoma tik už šio darbuotojo kaltus neteisėtus veiksmus arba neveikimą. Darbuotojo kaltė, kuri galima tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama (Darbo kodekso 236 straipsnis). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju reiškiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 234 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-06-25 dirbo UAB “Didysis tyrulis” pagal neterminuotą darbo sutartį, gamybos vadovo pareigose. 2010-01-29 darbo sutartis su ieškovu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 pagrindu, 235straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, dėl svarbių priežasčių ir praradus pasitikėjimą (4 b. l.)
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas šiuo pagrindu yra drausminė nuobauda, kurią skiriant privaloma laikytis tvarkos, nustatytos tokiai nuobaudai skirti. Vertinant, kokie darbuotojo veiksmai (neveikimas) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sistemiškai taikytinas DK 235 str. Visais atvejais sprendžiant klausimą, ar darbuotojas šiuo pagrindu atleistas teisėtai, būtina nustatyti, ar ieškovas šiuo konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose atsakovas privalėjo įrodyti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (CPK 178 str.).
Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad UAB „Didysis tyrulis“ ieškovui neteisėtai paskyrė griežčiausia drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo atleidimas iš darbo teisėtas, atleidimą be įspėjimo numato Kolektyvinės darbo sutarties 1.5 p., 2.10 p., 5.10 p. ir gamybos vadovo pareigybinės instrukcijos 3.4 p., 3.5 p., 3.7., su kuriomis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, bei instrukcijos 6.1 p. už vadovo ir instrukcijos reikalavimų nevykdymą įmonės vadovo sprendimu galėjo būti atleistas vienašališkai. Atsakovas nurodo, kad tinkamai 2010-01-29 raštu pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. dėl netinkamo elgesio 2010-01-25 su Tyrulių seniūnijos ūkininku Ž. L., netinkamo vadovavimo pavaldiems įmonės darbuotojams, galimo įmonės turto savinimosi, galimo piktnaudžiavimo patikėtomis pareigomis, savo automobiliui naudotas įmonės žaliavas, savo automobiliui piltą įmonės dizelinį kurą, įmonės vadovo nurodymų nevykdymo ir pripažino nesuteikęs tam pakankamo termino. Kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui nebuvo sudaryta tinkama galimybė pasiaiškinti dėl 2010-01-29 UAB „Didysis tyrulis“ direktoriaus reikalavime nurodytų tariamų pažeidimų, šie nurodyti pažeidimai yra abstraktūs, nenurodytas jų padarymo nei laikas nei vieta, nenurodyta kokių konkrečių ir kada įmonės vadovo nurodytų reikalavimų ieškovas nevykdė.
Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas įvertindamas įrodymus vadovavosi įstatymo reikalavimais ir CPK 176-185 straipsniuose reglamentuojamomis įrodymų vertinimo nuostatomis bei sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams kostatuoti.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų. Spręsti dėl ieškovo netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo pavaldiems įmonės darbuotojams, galimo įmonės turto savinimosi, galimo piktnaudžiavimo patikėtomis pareigomis, savo automobiliui naudotas įmonės žaliavas, savo automobiliui piltą įmonės dizelinį kurą, įmonės vadovo nurodymų nevykdymo veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo teismas galėjo įvertinęs surinktų įrodymų visumą. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normų, o būtent – CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino, kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai įvertino ieškovo veiksmus, už kuriuos skyrė griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas. Terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu turi būti nustatytas vadovaujantis Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Jį nustatant atsižvelgtina į abiejų darbo sutarties šalių reikšmingus interesus, tiek į tai, kad darbuotojui turi būti suteikiama neformali, bet reali galimybė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo.Tokia galimybė ieškovui nebuvo suteikta, tą pačią dieną buvo pareikalauta pasiaiškinti ir tą pačia dieną ieškovas A. D. buvo atleistas iš darbo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB “Didysis tyrulis” darbuotojas K. K. apklaustas dėl tiesioginio meistro darbo nieko konkretaus nenurodė, dėl byloje esančio 2010-01-25 paaiškinimo nurodė, jog jam liepė surašyti įmonės direktorius, šį paaiškinimą surašė buhalterė o jis tik pasirašė, taip pat nurodė jog nežinojo kieno netraktorinę alyvą pylė, likutį A. D. pasidėjo į automobilio bagažinę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiavo savo pareigomis – remontavo savo automobilį ir pirko alyvą už įmonės lėšas, padarydamas įmonei žalą. Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu negali būti laikoma ir tai, kad A. D. išmokant avansą buvo viršytas avanso limitas, nes avansą išmoka įmonės buhalterė pagal buhalterinius dokumentus. 2010-04-26 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (50 b. l.) ieškovui atitinka su pateikta pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2010-11-08 pažyma Nr. S-2916 (148 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisinga ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo paskirta ieškovui griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra neadekvati, todėl buvo pagrindas šią nuobaudą panaikinti ir ateisti ieškovą iš darbo teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 238, 240, 241 straipsniai ir 242 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostata numato ieškinio dalyko keitimo galimybę, nagrinėjant bylas dėl grąžinimo į darbą. Pagal CPK 417 straipsnį teismas turi teisę viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus, tai yra patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai padaryti teismas gali ir teisminio nagrinėjimo procesinėje stadijoje, kai paaiškėja visos bylos aplinkybės. Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą paaiškėjus ekonominėms, technologinėms, organizacinėms ar kitoms panašioms priežastims, dėl kurių darbuotojui bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Keisdamas ieškinio dalyką teismas ne tik konstatuoja darbo teisinių santykių nutraukimą, bet ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jei teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą grįžti negali, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, pakeičiant atleidimo iš darbo formulavimą ir nurodant, kad A. D. atleistas iš darbo teismo sprendimu.
Kadangi ieškovas nepageidavo būti sugražintas į darbą dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir nuo 2010 m. kovo 26 d. įsidarbino pagal neterminuotą darbo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ūrus ir ko, meistro pareigose, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką ir atlyginimą už priverstinės pravaikštos klaiką nuo – 2010-01-29 iki 2010-03-26.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovo UAB „Didysis tyrulis“ priteistina ieškovui A. D. 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 2,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.,93 str. 1 d. 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo formulavimo, nurodant:
Pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą, nurodant, kad A. D. atleistas iš darbo teismo sprendimu.
Priteisti iš UAB „Didysis tyrulis“ (įmonės kodas 171651224) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) A. D. naudai advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 2,55 Lt (du litus 55 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.