Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-600-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
II-600-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03847-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
I. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-600-1078/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03847-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Eglei Nartkutei, Valentinai Solovejienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. T. (I. T.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1548-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1548-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) I. T. buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 21 d., apie 15.37 val., (duomenys neskelbtini), ranka užlenkė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės veidrodėlį taip jį sugadindamas ir padarydamas 47 eurų žalą. I. T. paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda.

Nesutikdamas su minėtu 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui I. T. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame teigia, kad įvykio dieną degalinėje negalėjo išvažiuoti su savo automobiliu, nes būtų kliudęs kito automobilio veidrodėlį. Kitame automobilyje sėdėjęs asmuo matė, kad sudarė kliūtį jam išvažiuoti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tuomet jis išlipęs iš savo automobilio atsargiai nulenkė jam trukdančio išvažiuoti automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Tai darė siekdamas išvengti didesnės žalos, kuri galėjo atsirasti kilus eismo įvykiui. Tuomet, kai užlenkė minėto automobilio veidrodėlį, nepastebėjo, jog jį sugadino, apie tai sužinojo tik iš policijos pareigūnų, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas nurodo, kad jis siekė geranoriškai atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis jo pasiūlymus ignoravo. Nors jis pareigūnams ir nurodė, kad siekia atlyginti žalą, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo jam paskirta 50 Eur bauda. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad skundžiamu nutarimu jis nebuvo įpareigotas atlyginti žalą dėl veidrodėlio sugadinimo. Be to, pareiškėjas nurodo ir tai, jog jis, jeigu ir sulaužė veidrodėlį, tą padarė netyčia, o ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už tyčinį turto sugadinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 14-ANR_N-1548-2019.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su I. T. skundo argumentais nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad medžiagos patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad I. T. padarė nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. T. prašė skundžiamą nutarimą panaikinti remiantis skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, jog nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, tačiau su padaryta žala sutinka. Pažymėjo, jog, jeigu ir sugadino automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, tą padarė netyčia, jokių chuliganiškų paskatų nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nuo jo veiksmų, automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlis sudužti negalėjo, nes jis tiesiog užlenkė veidrodėlį ir viskas. Tačiau, jeigu visgi nuo užlenkimo veidrodėlis galėjo sudužti, tai nutiko dėl jo netyčinių veiksmų. Pareiškėjas nurodė, jog norėjo automobiliu išvažiuoti iš kolonėlės, tačiau baltas autobusiukas atsistojo taip, kad jis pravažiuoti negalėjo. Jis (pareiškėjas) savo automobiliu pajudėjo link autobusiuko, pamatė, kad gali užkabinti veidrodėlį, todėl jį užlenkė, tačiau nepaisant to vis tiek negalėjo pravažiuoti ir iš kolonėlės išvažiavo atbuline eiga. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad veidrodėlį lenkė dviem rankomis per automobilio langą, tačiau jo užlenkti nepavyko. Peržiūrėjęs į bylą pateiktą vaizdo įrašą, pareiškėjas nurodė, kad veidrodėlį lenkė viena ranka. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jis yra autobuso vairuotojas, todėl jam žinoma, kad veidrodėliai lankstosi į abi puses, tam kad jį užlenkti – reikėjo pirmiausia patraukti nuo savęs, o po to į save. Pirmiausia, siekdamas nesugadinti veidrodėlio, jis pastūmė veidrodėlį nuo savęs, o tada lenkė į lango pusę. Pareiškėjas atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad nepamena, ar priimant skundžiamą nutarimą jam buvo parodytas vaizdo įrašas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. R. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyko į degalinę, nunešė į parduotuvę prekes, o sugrįžęs prie automobilio pamatė, jog automobilio veidrodėlis užlenktas ir sudaužytas. Veidrodėlis buvo nulenktas į automobilio kapoto pusę. Kadangi veidrodėlis buvo ne tik užlenktas, bet ir sudaužytas, jis iškvietė policijos pareigūnus. Automobilį jis nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini), kur ir buvo apskaičiuotas padarytos žalos dydis. Bylos nagrinėjimo dienai veidrodėlis nėra sutvarkytas, nes tam neturėjo laiko, todėl žalos draudimas neatlygino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G., nurodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (Bendrovė yra automobilių (duomenys neskelbtini) atstovas Lietuvoje), nurodė, jog automobilio (duomenys neskelbtini) modelio, kurį vairavo A. R., veidrodėliai pilnai užsilenkia stikliuku į automobilio langą, o į kitą pusę – atsilenkia nepilnai, tik tiek, kad būtų įmanoma pakeisti veidrodėlio stikliuką. Nuotraukoje (b. l. 17-19) jis yra normalioje atlenkimo būsenoje. Liudytojas nurodė, kad pats veidrodėlio palenkimas nėra reikalaujantis daug jėgos. Pats veidrodėlio stikliukas yra tvirtinamas per vidurį, todėl nuo pastūmimo, trenkimo jis gali skilti. Pats veidrodėlis montuojamas per vidurį, todėl imant jį už krašto, deformuojama plokštuma ir nuo atlenkimo stikliukas gali trūkti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT atskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 m. liepos 21 d., apie 15.36 val., BPC A. R. pranešė apie tai, kad automobilio, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sudaužė jo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį (b. l. 11-12).

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas A. R. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) bei nufotografuotas sugadintas veidrodėlis. Protokole taip pat yra įrašyti A. R. parodymai. Apklaustas iškart po įvykio A. R. nurodė, kad jis į degalinę atvežė prekes, automobilį (duomenys neskelbtini) pasistatė netoli įėjimo durų. Prie 3 kolonėlės stovėjęs automobilis jam signalizavo, tačiau jis pažiūrėjo, kad tam automobiliui yra vietos pravažiuoti, todėl automobilio nepatraukė ir nunešė prekes į degalinę. Grįžęs prie automobilio, pamatė, jog automobilio veidrodėlis užlenktas ir suskilęs, o prie jo priėjęs asmuo, prisistatęs vardu V., nurodė, kad jis matė, kaip iš degalinės išvažiuodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stabtelėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas per langą ranka trenkė per (duomenys neskelbtini) automobilio veidrodėlį (b. l. 13-19).

Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, iš degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdžio metu (b. l. 20).

Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. pasiūlymo nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlio tvarkymas kainuoja 46,81 Eur (b. l. 22).

Skundas netenkintinas

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad I. T. 2019 m. liepos 21 d., apie 15.37 val., (duomenys neskelbtini), ranka užlenkė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės veidrodėlį taip jį sugadindamas ir padarydamas 47 eurų turtinę žalą, nėra.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis A. R. vairuoto automobilio veidrodėlį sugadino ne veikdamas tyčia, o neatsargiai, tikslo laužyti veidrodėlio neturėjo, siekė jį tik palenkti, kad būtų galima pravažiuoti, nesukeliant dar didesnės žalos.

Su pareiškėjo teiginiais, kad jis įvykio dieną (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio veidrodėlį sugadino veikdamas neatsargiai, nesutiktina ir tokie jo teiginiai laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog, kai pareiškėjas pilasi degalus, po kelių minučių į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nors I. T. akivaizdžiai turi galimybę pavažiuodamas atbuline eiga išvažiuoti iš degalinės ir išvengti galimo automobilių susidūrimų, jis pavažiuoja į priekį, viena ranka staigiu rankos mostu atlenkia automobilio (duomenys neskelbtini) kairį šoninį veidrodėlį, ir tik tuomet iš degalinės išvažiuoja važiuodamas atbuline eiga. Teisme apklaustas liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. G. nurodė, jog pagal byloje esančias nuotraukas (duomenys neskelbtini) automobilio veidrodėlis buvo atlenktas į kapoto pusę, ne į lango pusę, į kurią veidrodėlis atsilenkia pilnai. Be to liudytojas nurodė ir tai, kad atlenkti veidrodėlį nėra reikalinga didelė fizinė jėga, tačiau jį laikanti spyruoklė yra pakankamai stipri. Be to liudytojas nurodė ir tai, kad lenkiant veidrodėlį už stikliuko (ne už rėmo) nuo tokių veiksmų veidrodėlis gali sutrūkti. Įvertinus tai, kad I. T., sėdėdamas už savo vairuoto automobilio vairo, privažiavęs prie automobilio (duomenys neskelbtini) ir neišlipęs iš automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį užlenkė viena ranka ne į automobilio salono pusę, į kurią lenkiami automobilių veidrodėliai prisilenkia prie automobilio salono maksimaliai, ir kas pareiškėjui, kaip patyrusiam vairuotojui, buvo žinoma, o į priešingą pusę, t. y. nuo automobilio salono, bei tai, kad iš esmės veidrodėlio palenkimas neturėjo jokios įtakos I. T. judėjimui degalinės teritorijoje, kadangi jis iš degalinės išvažiavo atbuline eiga, o kliūtį pravažiuoti jam sudarė ne tik veidrodėlis, bet ir pats automobilis (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog I. T. ranka trenkdamas į automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį suvokė savo tokio elgesio pavojingumą ir dėl tokio elgesio kilsiančias pasekmes, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas iš esmės viso proceso metu stengėsi minimizuoti savo elgesio pavojingumą – skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) veidrodėlį atsargiai užlenkė išlipęs iš automobilio, teisme nurodė, kad veidrodėlį užlenkė sėdėdamas automobilyje, tačiau atsargiai dviem rankomis, tuo tarpu byloje esančiame vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, kad veidrodėlį I. T. užlenkė viena ranka tiesiog iš pravažiuojančio automobilio. Tokia pareiškėjo pozicija, kuomet jis viso proceso metu stengėsi sušvelninti savo elgesį, leidžia teismui spręsti, jog pats pareiškėjas puikiai suprato savo pasirinkto elgesio pavojingumą, todėl teigti, jog lenkdamas veidrodėlį į priešingą pusę, nei jis mechaniškai lenkiasi, pareiškėjas siekė tik pašalinti kliūtį, o ne atlikti veiksmus galinčius sukelti žalą kitam asmeniui, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad institucija priėmusi nutarimą ir paskyrusi 50 eurų baudą neįpareigojo jo atlyginti jo padarytą turtinę žalą, kaip tą numato ANK 664 straipsnio 2 dalis ir 665 straipsnio 1 dalis.

Turtinės žalos atlyginimo institutas įtvirtintas ANK 664 bei 665 straipsniuose. ANK 664 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, ANK 664 straipsnio 2 dalis bei 665 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę, bet ne pareigą institucijai, nagrinėjančiai bylą ne teismo tvarka, tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Vien tai, kad skundžiamu nutarimu iš pareiškėjo nebuvo priteista žala, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju, nepašalina asmens atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog siekis atlyginti padarytą žalą buvo traktuojamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į tai buvo atsižvelgta skiriant asmeniui administracinę nuobaudą.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad I. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. (I. T.), skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1548-2019.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė