Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2012-09-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme viešaisiais darbais 9 mėnesiams, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui,

2) 2015-09-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 2016-04-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. D. 2018 m. lapkričio 21 d., apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. L. į sėdmenis ir stūmė jį, dėl ko šis griuvo ant žemės ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžius.

Kaltinamasis J. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą buvo namuose, sprendė bilietus vairuotojo teisėms išsilaikyti, kai dukra jam pasakė, kad atėjo L., kuris stovi koridoriuje, ir liepė eiti jam pasižiūrėti, kad ko nors nepavogtų. Jis išėjo į koridorių ir pamatė stovintį L., paklausus, ką čia daro ir ko reikia, L. paklausė, ar yra A. Jam pasakius, kad vėl atėjo ko pavogti, L. pasakė, kad ne, bet jis liepė kuo greičiau L. „mauti“ pro duris lauk. Kadangi L. neklausė, tai jis paėmė jį už pakarpos, apsuko ir kojos lenkimu suspyrė į užpakalį, nustūmė ant žolės, L. nugriuvo, atsikėlė, bandė bėgti, o jis nuėjo atgal į vidų toliau spręsti bilietų. Vėliau atėjo kaimynė L. ir paklausė, kas nutiko R. L., nes šliaužė per sodą, jis pasakė, kad nežino. Jam net nekilo mintis, kad taip galėjo nutikti. Už namo verandos yra akmenų krūva, gal bėgdamas užkliuvo už akmenų krūvos ir griuvo. Už trijų dienų atvažiavo policijos pareigūnai, kad jis paaiškintų dėl to, kas buvo. L. dažnai ateidavo pas juos, kai jų nebūdavo namuose, pavogdavo viską iš šaldytuvo.

Atsakydamas į klausimus, J. D. parodė, kad su bylos medžiaga susipažinęs, kada tai įvyko gerai nebeatsimena, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 21 dieną, apie 18.00 valandą. A. Z. dukra A. Z. pasakė, kad atėjo L., kuris sakė, kad atėjo pas A., tipo jam reikėjo vaistų. Jis pagalvojo, kad L. atėjo vogti, nes visą laiką eina vogti. Jis nėra matęs, kad kažką pavogtų, dukra, kai grįždavo iš mokyklos, buvo pastebėjusi, kad išeidavo iš jų namo. Dėl vagysčių į policiją nesikreipė. Jis tą vakarą buvo blaivus, nes ruošėsi važiuoti į Šiaulius dėl teisių spręsti bilietų. Jam išėjus iš kambario į koridorių, L. buvo koridoriuje ir prašė pakviesti A., o jis varė L. lauk, suėmė už striukės kalnieriaus, apsuko ir tebelaikydamas už kalnieriaus spyrė su koja, liepė eiti namo, stūmė, L. nugriuvo ant šono ir nugaros. Jis matė, kaip L. atsikėlė, bandė bėgti, bėgo gal 10 metrų, per jo sodą, pro L. namus į savo namus. Tas įvykis vyko gal 2 ar 3 minutes. Po to įvykio netrukus jis išvažiavo į Šiaulius. Grįžus iš Šiaulių, žmona pasakė, kad buvo atėjusi L., kuri sakė, jog matė per langą, kaip L. šliaužė per jų sodą, negalėjo paeiti, paršliaužė iki pat savo namų. Jis nuėjo pas L. į namus ir paklausė, kas nutiko, atsakė, kad skauda šoną. Žino, kad L. gydėsi. Žalos atlyginti L. neprašė, jie susitinka kiekvieną dieną, yra nei piktuoju, nei geruoju, nesišneka. Savo elgesį jis vertina blogai, labai gailisi, kad taip padarė, nepagalvojo, kad gali taip žmogus susižaloti, neturėjo tikslo jį sužaloti, gavosi, kad sužalojo. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, važiuos tartis, kadangi iš karto atlyginti negali, nes turi šeimą. Su Z. augina 3 vaikus, Z. nedirba, registruota darbo biržoje. Per mėnesį jis uždirba apie 1100-1200 eurų, darbymečio metu daugiau, praėjus darbymečiui, apie 800 eurų. Pripažįsta, kad spyrė L. į sėdmenis, po ko šis nukrito, susižalojo. Sutinka, kad nuo jo spyrio ir pastūmimo galėjo atsirasti L. tokie sužalojimai. Kaltinimą pripažįsta visiškai.

Po kaltinamojo J. D. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus visus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamojo J. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį teisingai ir abejoti jo kaltumu nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis ir stūmė jį, dėl ko šis griuvo ant žemės ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, tai yra, nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė baudžiamojo kodekso nustatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius baudžiamojo kodekso 15 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme įtvirtinti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

Šioje byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. D. tyčia spyrė nukentėjusiajam ir stūmė nukentėjusįjį iš savo namų, nesant jokio pasipriešinimo iš nukentėjusiojo pusės, kuris nugriuvo ir sunkiai susižalojo. Bet koks vidutinių gabumų žmogus gali ir turi suvokti bei numatyti savo veiksmų pasekmes, kad spiriant ir stumiant vyresnį amžiumi žmogų iki nugriuvimo, gali jį sunkiai sužaloti. Taigi kaltinamasis J. D. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų gali būti sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tačiau byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis to norėjo ir siekė konkrečių padarinių, jis paprasčiausiai buvo abejingas ir leido jiems kilti, tai yra, veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), už kurios padarymą straipsnio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimo motyvas – neadekvati kaltinamojo reakcija supykus, kad nukentėjusysis atėjo pas jį į namus kažko paprašyti. Kaltinamasis vidutinio amžiaus, išsituokęs, gyvena su sugyventine A. Z., dirba D. V., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje (t. 1, b. l. 193-195, 196). Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 7). Iki 2019 m. sausio 10 d. pirmą kartą buvo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje, diagnozė nenurodyta (t. 2, b. l. 12). Baustas administracine tvarka, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą (t. 2, b. l. 1-4). Teistas tris kartus (t. 1, b. l. 189-191) už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei A. Z., už pirmą nusikalstamą veiką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, susitaikęs su nukentėjusiąja (2012-01-04 teismo nuosprendžiu).

Įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšį (pažįstami, to paties kaimo gyventojai), nusikaltimo vietą, laiką, būdą, motyvą (nusikaltimą kaltinamasis įvykdė savo gyvenamojoje vietoje, nusikaltimas neplanuotas, spontaniškas, nepasižymi ypatingu brutalumu, kaltinamasis panaudojo smurtą, supykęs ant nukentėjusiojo vien dėl to, kad atėjo į jo namus), nusikaltimo eigą, trukmę, intensyvumą, sužalojimų dislokaciją, pasekmes (vienas spyris koją į sėdmenis ir pastūmimas, dėl ko nukentėjusysis griuvo ir buvo sunkiai sužalotas dėl padarytų lūžių, duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra), kaltinamojo asmenybę, gyvenimo būdą (pagrindinio išsilavinimo, vidutinio amžiaus, dirbantis, turintis šeimą), nukentėjusiojo poziciją (ant kaltinamojo nepyksta, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia) bei nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą yra vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas artimesnį sankcijos minimumui (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam J. D. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 1, b. l. 186-188).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 7500,84 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. L. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo J. D. (t. 1, b. l. 55-65; t. 2, b. l. 43-46; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD-R diskas su bendrojo pagalbos centro pateiktu telefoninio pokalbio įrašu, esantis prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- mobiliojo ryšio telefonas, pateiktas 2018-01-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 119-122), ir grąžintas D. G. saugoti (t. 1, b. l. 123-126), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas teisėtos savininkės D. G. neribotai nuosavybei (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. D. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. L. gydymą 7500,84 eurų (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų 84 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD-R diską su bendrojo pagalbos centro pateiktu telefoninio pokalbio įrašu, esantį prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- mobiliojo ryšio telefoną, grąžintą D. G. saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėtos savininkės D. G. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.