Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo išduotino užsienio valstybei asmens I. A. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria priimtas sprendimas Belgijos Karalystės pilietį I. A. perduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – Jungtinės A. V. arba JAV) Teisingumo departamento 2015 m. lapkričio 9 d. teisinės pagalbos prašymas, kuriuo ši kompetentinga teisinė institucija, vadovaudamasi 2001 m. spalio 23 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartimi (ratifikuota 2002 m sausio 22 d. Įstatymu Nr. IX-718), patvirtinta Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, prašė Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti perduoti Belgijos Karalystės pilietį I. A., gimusį 1981 m. lapkričio 4 d., už JAV registruotame lėktuve padarytas nusikalstamas veikas.

2015 m. birželio 10 d. Niujorko Pietų apygardos Didžioji federalinė žiuri priėmė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame I. A. pareikšti kaltinimai pažeidus Jungtinių Valstijų kodekso 21 skyriaus 812 straipsnį (kontroliuojamų medžiagų sąrašas), 959 straipsnio (b)(2) ir (c) dalis (disponavimas kontroliuojamomis medžiagomis orlaivyje turint tikslą platinti), 960 straipsnio (a)3 ir (b)(1)(B) dalį (neteisėtas disponavimas 5 ar daugiau kilogramų narkotinės medžiagos – kokaino) ir 963 straipsnį (susitarimas daryti nusikaltimus grupėje). 2015 m. birželio 10 d. Niujorko Pietų apygardos teismas šioje byloje išdavė I. A. arešto (suėmimo) orderį.

I. A. kaltinamas tuo, kad maždaug nuo 2011 m. pradžios iki 2012 m. pradžios I. A. ir kiti nusikalstamos tarptautinės narkotikų prekybos organizacijos nariai (toliau – nusikalstamos organizacijos), susitarė dėl apytiksliai 1 000 kilogramų kokaino gabenimo iš Dominikos Respublikos į Belgijos Karalystę Jungtinėse A. V. registruotu lėktuvu. 2011 m. pabaigoje keli nusikalstamos organizacijos nariai, tarp jų - Jungtinės Karalystės pilietis R. W. ir Olandijos pilietis N. E., atvyko į Dominikos Respubliką koordinuoti ir įvykdyti kokaino gabenimą iš Dominikos Respublikos. Belgijos Karalystės gyventojas I. A., kuris dirbo Belgijos Karalystės Antverpeno oro uoste, buvo atsakingas už atgabento į Antverpeną kokaino priėmimą. Nustatyta, kad I. A., kuris taip pat žinomas kaip „Žemas vyrukas“ („Short guy“), 2011 metų pradžioje Beiruto mieste, Libane susitiko su A. K. ir N. M. F.. Susitikimo metu I. A., A. K. ir N. M. F. detaliai aptarė kokaino siuntą, kuri atvyks į Antverpeno oro uostą, kuriame I. A. dirbo skrydžių koordinatoriumi. I. A. pasakė A. K. ir N. M. F., kad jis gali iškrauti kokainą Antverpeno oro uoste be Belgijos Karalystės muitinės trukdymo. Apytiksliai 2011 m. gruodžio pradžioje I. A. susitiko su R. E. W. Antverpeno mieste, Belgijos Karalystėje. Susitikimo metu R. E. W. pasakė I. A., kad būsimas skrydis iš Dominikos Respublikos greitai pasieks Belgijos Karalystę. Apytiksliai 2011 m. gruodžio 14 d. Dominikos Respublikoje A. K. susisiekė su R. E. W. dėl savo plano pervežti kokainą lėktuvu į Antverpeno oro uostą, kur I. A. priimtų kokaino siuntą. 2011 m. gruodžio 15 d. anksti ryte R. E. W. ir N. E. atvyko į La Romana oro uostą Dominikos Respublikoje ir įlipo į privatų JAV registruotą lėktuvą. R. E. W. buvo persirengęs kaip skrydžio palydovas, N. E. buvo persirengęs kaip verslininkas. Prieš pat jiems įlipant, į lėktuvą buvo pakrauta apie 20 vienetų bagažo. Dominykos Respublikos nacionalinės narkotikų kontrolės tarnybos pareigūnai areštavo R. E. W. ir N. E. jiems belaukiant leidimo pakilti. Kratos metu lėktuve buvo rasta apie 1 000 kilogramų kokaino padalinto į 1 000 plytelių.

Siekiant užtikrinti I. A. perdavimą baudžiamajam persekiojimui JAV, jis 2015 m. rugsėjo 26 d. buvo sulaikytas Vilniuje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 60 dienų, kurios terminas to paties teismo buvo tęsiamas.

2015 m. spalio 6 d. Generalinėje prokuratūroje I. A. jo gimtąja (nyderlandų) kalba buvo supažindintas su Ekstradicijos sutarties 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 75 straipsnio nuostatomis, numatančiomis supaprastinto išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, jam buvo išaiškintos teisinės supaprastinto išdavimo pasekmės. I. A. nesutiko, kad būtų taikoma supaprastinta išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė Rozita Požarskienė Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl Belgijos Karalystės piliečio I. A. perdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje pagal joje pateiktą kaltinimą 2015 m. birželio 10 d. Niujorko Pietų apygardos teismas išdavė arešto (suėmimo) orderį.

JAV Teisingumo departamento 2015 m. lapkričio 9 d. teisinės pagalbos prašyme dėl I. A. ekstradicijos nurodoma, jog jam pateikti kaltinimai patvirtinami šiais įrodymais: priesaika patvirtintais rašytiniais JAV Niujorko Pietų apygardos prokuroro pavaduotojo S. T. S. ir JAV Narkotikų kontrolės tarnybos specialiojo agento J. P. parodymais, kitų liudytojų parodymais, skrydžio ir verslo dokumentais, elektroninio pašto ir kitų elektroninių priemonių įrašais, teisėtai klausomų telefoninių pokalbių įrašais. I. A. vaidmuo nusikalstamoje organizacijoje, t. y. Narkotikų Belgijos Karalystėje priėmimas, atskleistas jų narių telefoninių pokalbių pasiklausymo metu. Be to, po vieno jų, R. W., arešto 2011 m. gruodžio mėnesį, pastarojo telefone buvo rasti įrašai, kuriuose R. W. ir kitas bendrininkas minėjo I. A. vaidmenį priimant narkotikus; taip pat elektroninio pašto korespondencija su I. A., kuri apėmė detalią informaciją apie skrydį. Liudininkas, kuris asmeniškai matė I. A., atpažino jį pagal nuotrauką.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti Belgijos Karalystės pilietį I. A., gimusį 1981 m. lapkričio 14 d., Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nenustatė aplinkybių, nustatytų BK 9 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartyje, kurios neleistų I. A. išduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Išduotino užsienio valstybei asmens I. A. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, gynėjas tvirtina, jog nutartis yra formali, priimta neįsigilinus į sprendžiamo klausimo aplinkybes.

Gynėjas skunde nurodo, kad I. A. nesutinka su skundžiama nutartimi ir mano, kad JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti išduotas neteisėtai, kadangi jokių nusikalstamų veikų, kurios išvardintos kaltinime jis nepadarė. Be to, JAV Teisingumo departamentas nepateikė duomenų, kad JAV teisminės institucijos turi teisę persekioti I. A.; nepateikė informacijos kuri leistų pagrįstai tikėti, kad prašomas išduoti asmuo padarė nusikaltimus, dėl kurių prašoma jį išduoti; pateikė ekstradicijos prašymą dėl veikų kurios nėra laikomos (baigtu ar nutrūkusiu pasikėsinimo stadijoje) nusikaltimu Lietuvoje; prieš I. A. buvo suorganizuota provokacija. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties 2 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatos, BPK 44 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Todėl yra BPK 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 8 punkte, bei BK 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 8 punktuose numatyti pagrindai neišduoti I. A. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui.

Skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo įpareigojęs Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti papildomus duomenis - lėktuvo, kuriame buvo surastas neteisėtai turėtas išgabenti krovinys - kokainas, registracijos dokumentų kopiją. Šis dokumentas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo padarymo vietos nustatymo, t. y. ar JAV yra ta šalis, kuri turi teisę reikalauti I. A. ekstradicijos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir JAV Teisingumo departamentas apygardos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad lėktuvas buvo registruotas JAV. JAV Teisingumo departamento 2016 m. sausio 21 d. rašte yra minimos įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos (lėktuvo), tačiau Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms jos nepateiktos. Todėl nesant jokių duomenų apie lėktuvą ir jo šalies registraciją, negalima daryti išvados, jog ekstradicijos dokumentuose pateikta informacija yra patikima ar teisinga, o teisė vykdyti I. A. baudžiamąjį persekiojimą priklauso tik JAV.

Gynėjo teigimu, lėktuvo registracijos valstybė vykdo jurisdikciją tik skrendančiame orlaivyje. Užsienyje esančiam (nepakilusiam) orlaiviui taikomi tos šalies teritorijoje galiojantys įstatymai. Jurisdikcijų kolizijos sprendžiamos remiantis tarptautinėmis sutartimis. Gynėjas cituoja Tokijo konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose nuostatas, nurodydamas, kad „<...> ši Konvencija taikoma visiems įvykdytiems nusikaltimams ar veiksmams, kuriuos asmuo padarė bet kuriame Susitariančioje valstybėje registruotame orlaivyje tuo metu, kai orlaivis skrenda, yra ant atviros jūros paviršiaus ar bet kur kitur už bet kurios valstybės teritorijos ribų. <..> Šioje Konvencijoje nustatyta, jog orlaivis skrenda nuo to momento, kai jėga panaudojama pakilimui, iki momento, kai nusileidęs orlaivis sustoja. Ekstradicijos medžiagoje nėra duomenų, kad lėktuvas skrido (taip kaip tai apibrėžta Tokijo konvencijoje). Taip pat nėra duomenų, kad lėktuvas galėjo skristi, nes: a) neaišku, ar prašyme minimas įrenginys iš viso yra lėktuvas; b) pareigūnai vykdė operaciją, kuri atitinka Lietuvoje nusikalstamą veiką imituojantį modelį, todėl akivaizdu, kad galėjo būti panaudotas įrenginys, kuris galimai net nepritaikytas skristi. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl pateikto prašymo išduoti asmenį baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagrįstumo.

Gynėjo nuomone, I. A. negali būti persekiojamas JAV teisėsaugos institucijų dar ir dėl to, jog jis nebuvo įžengęs į kaltinime nurodomą lėktuvą, nebuvo Dominikos Respublikoje orlaivio sulaikymo metu. Esant pagrįstiems kaltinimams dėl kokaino kontrabandos, I. A. baudžiamąjį persekiojimą galėtų vykdyti tik Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijos, nes visi veiksmai, kuriuos galimai kaip bendrininkas pastarasis atliko (ar būtų atlikęs), buvo (būtų) padaryti Belgijos Karalystėje. Skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, nagrinėjant analogiškas ekstradicijos bylas, kuriuose itin akcentuotas nusikaltimo padarymo vietos, kuri yra minima kaip vienas iš svarbiausių faktorių tenkinant kelių prašančiųjų valstybių prašymus išduoti už tą patį nusikaltimą, kriterijus.

Gynėjas skunde akcentuodamas dvigubo baudžiamumo taisyklę teigia, jog veikos, dėl kurių prašoma išduoti I. A., nėra pripažįstamos nusikalstamomis Lietuvos Respublikoje. Pagal ekstradicijos sutarties 2 straipsnio 1 punktą nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme. Be to, BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neatitinka Jungtinių Valstijų kodekso 963 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Tas pats pasakytina ir dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Kaip matyti iš ekstradicijos dokumentų, nusikalstama veika, kuri buvo vykdoma Dominikos Respublikoje nebuvo baigta, jai taikytas nusikalstamą veiką imituojantis modelis (I. A. buvo išprovokuotas nusikalsti), be to, įrenginys su draudžiamomis medžiagomis į orą net nepakilo. Nusikalstamos veikos plano sudarymas, bendrininkų sutelkimas pagal BK 21 straipsnio 1 dalies nuostatas yra vertinama kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Tuo tarpu remiantis sutarties 2 straipsnio 2 dalimi, išduoti asmenį galima tik dėl pasikėsinimo padaryti nusikaltimą.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad I. A. sulaikymo metu buvo pažeistos jo esminės baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamos asmens teisės. Pastarasis buvo sulaikytas neteisėtai, be to, jis klasta išviliotas iš Belgijos Karalystės, kad pasinaudojant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis būtų neteisėtai išduotas JAV teisminei institucijai. JAV Teisingumo departamentui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo žinomi I. A. asmens duomenys, tačiau ketverius metus jo niekas neieškojo. Iš Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateikto atsakymo matyti, kad JAV teisminė institucija Belgijos Karalystės teisėsaugos institucijoms jokio užklausimo dėl I. A. nesiuntė, neieškojo jo nei gyvenamojoje, nei darbo vietoje. Iš teismui pateiktų ekstradicijos dokumentų matyti, kad I. A. paieška paskelbta 2015 m. birželio 10 d. 2015 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais I. A. keliavo į Maroką, t. y. du kartus kirto ES išorinę sieną, tačiau nebuvo sulaikytas. I. A. nuolatos gyveno Belgijoje, nekeitė gyvenamosios vietos, į Lietuvos Respubliką atvyko vienai parai tariamo verslo partnerio kvietimu. Tačiau tik lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste, net nespėjus išsilaipinti, I. A. buvo sulaikytas. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nepaisant išduoto arešto orderio, I. A. į Lietuvą atskrido iš Amsterdamo oro uosto, kur laisvai praėjo patikrą ir jam buvo leista išskristi. Todėl mano, jog Lietuvos Respublikos teisėsauga buvo pasinaudota tam, kad sumažinti ES valstybės - Belgijos Karalystės - piliečio efektyvią teisinę apsaugą ir nesudaryti kliūčių I. A. perdavimui JAV.

BPK 140 straipsnio 6 dalis numato, kad laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis, prieš tai atlikus BPK 187 straipsnyje numatytus veiksmus. I. A. nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo apklaustas įtariamuoju. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Gynėjas skunde akcentuoja atliekamo baudžiamojo persekiojimo trukmę ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą proceso greitumo principą. Šiuo atveju asmens perdavimo procesas užsitęsė ne dėl suimtojo kaltės, todėl I. A. teisė į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą ir teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo šios bylos proceso metu yra nerealizuojama.

Teismo posėdyje prokurorė prašė užsienio valstybei išduotino asmens I. A. gynėjo skundą atmesti.

Išduotino užsienio valstybei asmens I. A. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį I. A. perduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nepažeidė 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos 2005 m. birželio 15 d. Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai (toliau – Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartis), BK 9 straipsnio bei BPK 71 ir 73 straipsniuose nuostatų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam persekiojimui, patikrina, ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei, šiuo atveju Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų O. S. Tarybos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašančioji valstybė yra Jungtinės A. V., su kurios vyriausybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 23 d. yra pasirašiusi Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartį, Vilniaus apygardos teismas, išduodamas I. A. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai vadovavosi minėtos Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos pagal abiejų šalių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas I. A., atitinka dvigubo baudžiamumo principą ir yra numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas I. A., padarymą Jungtinių Valstijų kodekse yra numatytos didesnės kaip vieneri metai laisvės atėmimo bausmės. Todėl formalūs pagrindai I. A. išduoti JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti. Aplinkybių, numatytų Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutartyje, BPK 71 straipsnio 3 dalyje, kurios neleistų išduoti JAV Belgijos Karalystės pilietį I. A., nenustatyta. Todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti išduoti I. A. JAV.

Atmetami I. A. gynėjo skunde nurodyti teiginiai dėl įrodymų nepakankamumo kaltinant I. A. padarius teisinės pagalbos prašyme nurodytus nusikaltimus. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, paremtas šią sutartį pasirašiusių valstybių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad šioje proceso stadijoje, asmenį išduodančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos kompetentinga teisminė institucija nesprendžia išduodamam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, kvalifikavimo klausimų, taip pat nevertina atskirų, prašymą išduoti asmenį pateikusioje valstybėje vykdomo baudžiamojo proceso veiksmų, jų teisėtumo ar pagrįstumo aspektu. Asmenį išduodančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš teisinės pagalbos prašymą pateikusios valstybės teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, kad sprendimo dėl asmens išdavimo priėmimui reikšminga informacija nėra nuslėpta.

Nusikaltimus apibūdinančių sąvokų (dėl bendrininkavimo formos ir nusikaltimo vykdymo stadijos) skirtumai abejose valstybėse, kuriuos skunde akcentuoja gynėjas, nėra reikšmingi, kadangi nepatenka į BK 9 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, sąrašą. Kita vertus, pagal Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 4 straipsnio 3 dalies a punktą, nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, nepaisant to, ar prašančioje valstybėje ir prašomojoje valstybėje tas nusikaltimas yra priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, arba nepaisant to, ar nusikaltimas apibūdinamas tomis pačiomis sąvokomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktus faktinius duomenis, nenustatė neatitikimų tarp I. A. prašyme dėl ekstradicijos inkriminuojamų Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymų uždraustų nusikalstamų veikų bei aukščiau išvardintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų veikų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti išduoti prašomą išduoti asmenį, todėl skundo argumentas, kad prašyme dėl I. A. ekstradicijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytos veikos nieko bendra neturi, atmetamas kaip nepagrįstas.

Bylos medžiagos duomenys, kurių Niujorko Pietų apygardos teisme I. A. surašytas kaltinamasis aktas, JAV Teisingumo departamento ekstradicijos prašymo patvirtinimas bei Niujorko Pietų apygardos teismo orderis suimti I. A., taip pat byloje esantys duomenys apie I. A. dalyvavimą kokaino kontrabandoje, veikiant su kitais asmenimis, leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Atmetamas kaip nepagrįstas skundo argumentas dėl papildomos su byla susijusios informacijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingos institucijos gavimo ir jos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 8 straipsnyje „Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai“ nustatyti duomenys yra Jungtinių Amerikos Valstijų prašyme dėl ekstradicijos ir jų visiškai pakanka priimti sprendimą dėl jo išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu skunde išdėstyti argumentai, susiję su įrodymų pakankamumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne perdavimo procedūrai reikiamų duomenų pakankamumo vertinimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių visi gynėjo skundo argumentai, susiję su nusikaltimų padaryme panaudotos transporto priemonės įregistravimu JAV, taip pat dėl tarptautinių teisės aktų nustatančių taikytiną jurisdikciją aiškinimu, bylos medžiagos dėl lėktuvo registracijos analize, detaliau nenagrinėtini.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs teismui pateiktos medžiagos (taip pat ir papildomos) duomenis, teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, teisingai sprendė, kad prokuratūros pareiškimas kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų prašymu dėl ekstradicijos pateiktais duomenimis, yra pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog I. A. sulaikymas ir vėliau kardomasis kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant BPK 44 straipsnio 1 ir 2 dalies, 140 straipsnio 6 dalies, 187 straipsnio reikalavimus, t. y. jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jam nėra paaiškinta kuo jis įtariamas ir dėl to nėra apklaustas, nors suėmime jis laikomas ilgiau kaip šešis mėnesius.

Šie gynėjo skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, I. A. 2015 m. rugsėjo 26 d. buvo sulaikytas Vilniuje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. d. nutartimi, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 dalyje numatytais pagrindais, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 60 dienų. Visų pirma, I. A. sulaikytas vykdant JAV Teisingumo departamento 2015 m. rugsėjo 27 d. teisinės pagalbos prašymą dėl Belgijos Karalystės piliečio I. A. laikino sulaikymo, pateiktą vadovaujantis aukščiau minėtos Susitariančiųjų Šalių ekstradicijos sutarties 11 straipsniu, numatančiu asmens laikiną sulaikymą kol bus pateiktas ekstradicijos prašymas. JAV teisinės pagalbos prašymas dėl I. A. ekstradicijos ir jį papildantys dokumentai su vertimu į lietuvių kalba gauti 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. gruodžio 7 d. Generalinės prokuratūros prokurorė BPK 73 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl šio asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria I. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi palikta nepakeista, o suimtojo gynėjo skundas buvo atmestas. Taigi, aukštesnės instancijos teismas jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė, o tiek suimtasis, tiek jo gynėjas pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise apskųsti teismo sprendimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad I. A. skiriant kardomąją priemonę – suėmimą 2015 m. rugsėjo 28 d., jis teismo posėdyje dalyvavo, taip pat dalyvaujant vertėjai ir suimtojo gynėjai jis buvo supažindintas su JAV kompetentingos teisminės institucijos I. A. išduoto arešto (suėmimo) orderio turiniu, o šiam suteikus žodį pareiškė, kad suprato, kokiu pagrindu jis buvo sulaikytas, tačiau teigė nusikaltimų nepadaręs. Taigi aptarti duomenys paneigia gynėjo skundo teiginį, kad I. A. nėra žinoma kokių nusikaltimų padarymu JAV jis yra kaltinamas. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. - kovo 4 d. teismo posėdyje, sprendžiant Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą dėl Belgijos Karalystės piliečio I. A. išdavimo JAV, prokurorė perskaitė pareiškimą dėl suimtojo ekstradicijos, kuriame nurodyti visi JAV teisminės institucijos I. A. pareikšti kaltinimai. Šio teismo posėdžio metu dalyvaujant vertėjai ir suimtojo gynėjui žodis buvo suteiktas ir I. A.. Jis išdėstė savo poziciją tiek dėl prokurorės prašymo pagrįstumo, tiek dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Todėl visi gynėjo skundo argumentai susiję su I. A. galimybe tinkamai įgyvendinti savo teises šiose procesuose tampa nebeaktualūs ir detaliau nėra nagrinėtini.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išduotino užsienio valstybei asmens I. A. gynėjo skundo argumentai pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį nesudaro.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti perduotino užsienio valstybei asmens I. A. gynėjo skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.