Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu ir laiku, bet ne vėliau nei 2024-05- 29 įgijęs žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2023-07-11 jo vardu, laikė jį prie savęs, kol 2024-05-29 apie 22.08 val. iš savo asmeninio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pateikė Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybai pridėti prie pradėtos administracinio nusižengimo teisenos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumento skaitmeninę kopiją, tariamai patvirtinančią jo teisę vairuoti transporto priemones. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą vairuotojo pažymėjimą 2024-12-02 pateikė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjai. Tokiu būdu D. M. laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) jo vardu.

Kaltinamasis D. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą jam padėjo įgyti tėvas (šiuo metu yra miręs). Pripažįsta, jog jį laikė prie savęs bei panaudojo, pateikdamas tiek Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybai, tiek Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjai. Vairuotojo pažymėjimo jam reikėjo, nes jis dirba užsienyje komandiruočių principu, todėl laiko, praleidžiamo Lietuvoje, neužteko teisės vairuoti transporto priemones įgijimui. Tėvas pasiūlė lengvesnį būdą gauti pažymėjimą, ir jis (kaltinamasis), suvokdamas, kad tai nebuvo teisingas sprendimas, pasirinko šį kelią. Jis Varšuvoje negyveno ir ten teisės vairuoti nebuvo įgijęs. Savo poelgį vertina neigiamai, dėl jo labai gailisi. Jis anksčiau neteistas, dirba užsienyje, save išsilaiko, išlaikomų asmenų neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos K. B. atsakomybei. Jo mama dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), su ja palaiko artimus ir gerus santykius. Nuosavo būsto neturi, grįžęs į Lietuvą apsistoja pas mamą arba pas senelius. Į Lietuvą grįžta kas du mėnesius. Mama apie jo ketinimą įsigyti netikrą dokumentą nežinojo, apie tai sužinojo tik po įvykio. Ji nebūtų sutikusi su tokiu sprendimu, jei būtų apie jį žinojusi. Jo mama nėra teista, ji jam yra autoritetas, jis klauso jos patarimų.

Apklausta teisme K. B. paaiškino, kad yra kaltinamojo D. M. mama, jų santykiai yra geri, ryšys artimas. Nors sūnus dažnai būna išvykęs į užsienį dėl darbo, jie nuolat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu. Tai pirmas kartas, kai sūnus pateko į teisėsaugos akiratį, anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Ji sūnaus poelgį vertina neigiamai ir niekada nebūtų jam pritarusi. Sūnus jai pats papasakojo apie įvykį ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų. Ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra neteista ir nebausta administracine tvarka. Prašo skirti laidavimą be užstato, viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, nes jo tėvas yra miręs, o jos pačios mėnesinės pajamos „į rankas“ sudaro tik apie 1 000 Eur.

Kadangi kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-07-18 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento raštu ir jo priedais (1 t., b. l. 33–35);

2024-07-24 tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų aplinkybių, atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), ir jo priedais (1 t., b. l. 22–36);

2024-08-26 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija (1 t., b. l. 43);

2024-08-27 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1–2);

2024-12-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 89–91);

2024-12-11 Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada (1 t., b. l. 97–101);

2025 m. kovo mėn. AB ,,Regitra“ pateikta informacija (1 t., b. l. 60–61);

2025-03-24 kitų objektų (banko sąskaitų išklotinės) apžiūros protokolu (1 t., b. l. 80–82);

2025-04-04 kitų objektų (banko sąskaitos išklotinės) apžiūros protokolu (1 t., b. l. 83–85).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis D. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis D. M. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad laikė ir panaudojo netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) jo vardu, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

K. B. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jos atsakomybei. Ji nurodė, kad gerai pažįsta savo sūnų ir gali patvirtinti, jog jis gailisi dėl savo poelgio bei supranta atsakomybę. Ji pati yra neteista, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pasižada atsakingai vykdyti laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką savo sūnui ir užtikrinti, kad jis ateityje nebenusikalstų (2 t., b. l. 25, 32). K. B. teismui pateikė duomenis, kad yra neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, kad laiduotojos pateikti dokumentai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog laiduotoja K. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui D. M.. Be to, byloje nustatyta, kad nors D. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jis anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos K. B. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Įvertinus D. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, turint pagrindo manyti, kad ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą D. M. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai K. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. M., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. M. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.