- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-1935-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25226-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- N. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja N. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti visiško atsiskaitymo pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-6086) faktą. Nurodė, kad pareiškėja 2003 m. rugsėjo 18 d. su J. A. sudarė buto/kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėja teigia, kad buto kainos dalį - 6 711 Lt - ji sumokėjo pardavėjai sutarties sudarymo metu, o likusią kainos dalį – 5 289 Lt, pagal sutarties 2.1.2. punktą sumokėjo į pardavėjos sutuoktinio S. A. banko sąskaitą. Pasak pareiškėjos, ji, atsižvelgdama į pardavėjos nurodymą, kad sutartyje klaidingai nurodytas sąskaitos numeris (nurodyta ne sutuoktinio, o jos pačios banko sąskaita), 2003 m. rugsėjo 25 d. banke AB „Hansabank“ patikslino mokėjimo gavėją, pinigus sumokėdama į nurodytą J. A. sąskaitą. Pardavėjai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Nekilnojamo turto registre nuo sutarties sudarymo yra likęs įrašas apie įsiskolinimą už įgytą butą ir draudimas perleisti butą tretiesiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo ir išaiškino pareiškėjai, kad atsisakymas neužkerta kelio jai pareikšti ieškinį dėl prievolės įvykdymo pripažinimo tinkamu bendrosios ginčo teisenos tvarka. Susipažinęs su procesiniu dokumentu bei jo priedais, teismas padarė išvadą, kad pareiškimas neatitinka Civilinio proceso kodekso keliamų 111, 443, 444 ir 576 straipsnių reikalavimų; reikalavimas neatitinka Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje nurodytų juridinių faktų, kuriuos nustato teismas, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja N. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškimo byloje priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui svarstyti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į teismą 2014 metais, kuomet 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35416-821/2014 teismas atsisakė priimti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas pareiškėjai reikšti ieškinį pagal paskutinę žinomą pardavėjos gyvenamąją vietą. 2016 m. birželio 27 d. pareiškėja pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (civilinė byla Nr. e2-29677-987/2016), tačiau teismas pranešimu pasiūlė ieškovei keisti pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal 2003-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo. Ieškovė nurodytoje byloje pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir pateikė pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo pagal 2003-09-18 pirkimo pardavimo sutartį fakto patvirtinimo nagrinėjamoje byloje. Pasak apeliantės, teismams nenusprendžiant, kokiu būdu pareiškėja turėtų ginti savo teises, jai yra užkertamas kelias kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį (pareiškimą), tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35416-821/2014 teismas atsisakė priimti N. B. pareiškimą dėl įpareigojimų nevykdymo (pareiškėja prašė patvirtinti galutinio atsiskaitymo pagal buto/kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį faktą ir suteikti informaciją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui apie atsiskaitymą už įsigytą turtą). Teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme LR CPK 444, 445 str. tvarka ir išaiškino pareiškėjai, jog dėl sandorio šalies įpareigojimo įvykdyti sutartį ji gali kreiptis į teismą ieškiniu pagal paskutinę žinomą sandorio šalies (pardavėjos) J. A. gyvenamąją vietą. Ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę J. A. patvirtinti visiško atsiskaitymo pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-6086) faktą, tačiau vėliau ieškinį atsiėmė (civilinė byla Nr. e2-29677-987/2016). Šioje civilinėje byloje esantis 2016 m. liepos 1 d. teismo pranešimas (LITEKO duomenys) patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, kad teismas pasiūlė ieškovei apsvarstyti, ar jos teisių gynimas nebus perspektyvesnis pasirinkus kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą, tai yra kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal 2003-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo supaprastinto proceso tvarka. Atsiėmusi ieškinį, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo pagal 2003-09-18 pirkimo pardavimo sutartį fakto patvirtinimo nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi jos reikalavimas neatitinka CPK 444 straipsnyje nurodytų juridinių faktų, kuriuos nustato teismas.
Iš teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, jog jame nėra nurodyta, kokia teisena pareiškėja prašo nagrinėti jos pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien procesinio dokumento pavadinimas, netinkamas dalyvaujančių asmenų nurodytas negali sudaryti pagrindo atsisakyti priimti tokį dokumentą. Argumentai, kodėl pateikto pareiškimo negalima nagrinėti ginčo teisenos tvarka, skundžiamoje nutartyje nenurodyti. Be to, tuo atveju, kai procesinis dokumentas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o ne apskritai atsisakyti jį priimti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pareiškėja turi teisę pareikšti ieškinį dėl prievolės įvykdymo pripažinimo tinkamu. Pareiškėja nurodė, kad teikia pareiškimą dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal 2003-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo, t.y. reikalavimo esmė yra tokia pati. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 225 straipsnio 1 punktas ir 5 punktas), pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį, - parengiamojo teismo posėdžio metu teismas iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl visiško atsiskaitymo fakto pagal pirkimo-pardavimo sutartį pripažinimo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.